Z.Vaišvilos spaudos konferencija: Dėl „Lietuvos gėjų lygos“ atsakomybės ir užsienio valstybių kišimosi į Lietuvos vidaus reikalus (video) (204)

Signataras Zigmas Vaišvila

Signataras Zigmas Vaišvila

Liepos 30 d. 10.30 val. Seime bus surengta Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nario, Nepriklausomybės Akto signataro Zigmo Vaišvilos spaudos konferencija „Dėl 2013-07-27 d. „Lietuvos gėjų lygos“ renginio Vilniuje organizatorių atsakomybės ir užsienio valstybių kišimosi į Lietuvos Respublikos vidaus reiklaus“.

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Zigmas Vaišvila kreipiasi į Vyriausybę ir Generalinę prokuratūrą dėl 2013-07-27 d. „Lietuvos gėjų lygos“ renginio Vilniuje organizatorių veiklos ištyrimo.

Zigmas Vaišvila ragina Lietuvos Prezidentę ir Vyriausybę užtikrinti, kad būtų gerbiama mūsų valstybės Konstitucija ir užsienio valstybių diplomatiniai asmenys nesikištų į Lietuvos Respublikos vidaus reikalus.

Tiesioginę spaudos konferencijos transliaciją žiūrėkite ČIA arba ČIA.

Spaudos konferencijos tiesioginės transliacijos iš Seimo vaizdo įrašas:

Vykstant spaudos konferencijai jos dalyviams galima buvo internetu pateikti klausimus.

Nuoroda į klausimų uždavimo sistema ČIA (veiks spaudos konferencijos metu).

Skelbiame Z.Vaišvilos spaudos konferencijoje perskaityto pranešimo tekstą:

Z.Vaišvila. „Dėl 2013-07-27 d. „Lietuvos gėjų lygos“ renginio Vilniuje organizatorių atsakomybės ir užsienio valstybių kišimosi į Lietuvos Respublikos vidaus reikalus“

Kalbėsime ne apie tai, ką nustatė moderniosios psichoanalizės tėvai Z. Freudas ir C.G. Jungas, šiuolaikiniai psichoterapijos moksliniai tyrimai – transeksualumas ar lytinės tapatybės sutrikimas yra psichinė liga. Man, psichiškai sveikam žmogui, nėra noro viešai demonstruoti savo lytinio gyvenimo klausimus.

Pakalbėkime be emocijų apie 2013-07-27 d. „Lietuvos gėjų lygos“ renginio Vilniuje teisinę pusę.  Įvyko keletas esminių dalykų:

1. Paaiškėjo, kad Lietuvos Respublikoje registruota asociacija Lietuvos gėjų lyga“ (kodas 291902980, adresas Vilniaus m. J. Basanavičiaus g. 18) vykdo neteisėtą veiklą. Įstatymų ir įstatų pagrindu ši visuomeninė organizacija neturi teisės užsiimti politine veikla, tačiau 2013-07-27 d. Vilniuje organizavo ne Vilniaus miesto savivaldybės jai leistą visuomeninį renginį „Už lygybę“ (eitynes Gedimino prospekte ir mitingą Lukiškių aikštėje), o politinį renginį. Tai patvirtina ir žiniasklaidos informacija. Politinis renginys oficialiai nebuvo leistas, tačiau asociacija „Lietuvos gėjų lyga“ suklaidino Vilniaus miesto savivaldybę ir įvykdė politinį renginį. Asociacijos vadovas Vladimiras Simonko renginio dieną pats viešai tai patvirtino žiniasklaidai: „Tai buvo ne gėjų paradas, o politinė akcija. Organizatoriai mitinge Lukiškių aikštėje iškilmingai pranešė, kad eitynes organizuoti Gedimino prospekte jiems buvo svarbu politiškai: “Tai mums svarbu politiškai. Tai, kad vyko ne visuomeninis, o politinis renginys, patvirtina jo dalyvių politiniai reikalavimai, renginyje dalyvavusios Lietuvos Respublikos Seimo narės (Aušrinė Marija Pavilionienė, Dalia Kuodytė, Giedrė Purvaneckienė), Liberalų sąjūdžio politinės partijos atstovai, tokiu būdu viešai ir aktyviai reklamavę savo politinę veiklą, suderinę tai su renginio organizatoriais.

2. Tai, kad asociacija Lietuvos gėjų lyga“ jos gaunamą Lietuvos valstybės ir Europos Sąjungos paramą naudoja ne visuomeninei, o politinei veiklai, kuria užsiimti ši asociacija neturi teisės nei savo įstatų, nei Lietuvos įstatymų pagrindu, reiškia šių lėšų naudojimą ne pagal paskirtį.

3. Pažeidžiant diplomatinį protokolą šioje mūsų valstybės vidaus politinėje akcijoje dalyvavo užsienio valstybių diplomatai ir politikai. Renginyje dalyvavo Ispanijos, Nyderlandų, Švedijos ambasadoriai, kitų ambasadų atstovai, kurių saugumą užtikrino Vadovybės apsaugos departamentas, užsienio šalių Europos Parlamento nariai, tarptautinių organizacijų atstovai. Žiniasklaida pranešė, kad renginyje dalyvavo ir Švedijos Europos Sąjungos reikalų ministrė Birgitta Ohlsson, kuri viešai pasisakė ir mitinge Lukiškių aikštėje, išvakarėse viešai tai politiškai komentavo. Visa tai yra užsienio valstybių kišimasis į Lietuvos Respublikos vidaus reikalus. Draugiškos ar nedraugiškos valstybės tai daro, tačiau jos neturi teisės tai daryti.

4. Žiniasklaida paskelbė, kad šį politinį renginį finansavo užsienio šalių ambasados Lietuvoje, taip pat ir Estijoje. Lietuvos Respublikos įstatymai draudžia užsienio fiziniams ir juridiniams asmenims finansuoti politinę veiklą Lietuvoje. Tokiu būdu atvirai ir šiurkščiai pažeisti politinės veiklos finansavimą reglamentuojantys Lietuvos Respublikos įstatymai, o asociacija „Lietuvos gėjų lyga“, įregistruota Lietuvoje ne politinei, o visuomeninei veiklai vykdyti, gavo šias lėšas bei jas panaudojo ne pagal įstatymuose ir savo įstatuose nustatytą paskirtį, o politinei veiklai.

Tokie faktai ir teisinės aplinkybės. Klausimas Lietuvos Prezidentei, Vyriausybei ir Generalinei prokuratūrai – ar ir vėl jos visos liks „ne prie ko“ ir leis tęsti beatodairišką Europos Sąjungos ir jos narių-šalių diktatą Lietuvai? Psichologiškai žingsnis po žingsnio mus pratina atsisakyti mūsų valstybės suvereniteto. Kur yra šios tolerancijos riba, ar mūsų valdžia turi savigarbą? Psichologiškai panašiai Lietuva sulaukė ir 1940 m. ultimatumų. Lietuvos valdžios „tolerancija“ A. Paleckio, įtariamojo M. Golovatovo ir Rusijos URM nuolat kartojamai demagogijai apie Sausio 13-osios įvykius taip pat tolokai pažengė. Vakar paskelbta, kad olandas Michielis Henninkas, š.m. liepos 27 d. prie Vilniaus arkikatedros  viešai įžūliai ir sąmoningai  tyčiojęsis, skatinęs aibei tikinčiųjų neapykantą dėl lyties, seksualinės orientacijos, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, nubaustas tik 300 Lt administracine bauda. Tačiau viešai paskelbta informacija pagrįstai leidžia teigti, kad būtina ištirti šių veikų atitikimą BK 170 str. 2 d. požymiams, už ką baudžiama bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Retorinis klausimas – ar tikite, kad mūsų policininkas tokį sprendimą priėmė savarankiškai?

Lietuvos valdžiai priminsiu, kad ji privalo turėti ne tik savigarbą, bet ir turi pareigas, nes prisiekė Tautai gerbti mūsų Konstituciją ir valstybės suverenitetą. Todėl valdžiai teks apsispręsti, ar ji eina su Tauta ir gerbia jos valią, pareikštą priimant Konstituciją ir kituose referendumuose? Ne kartą viešai perspėjau dėl Europrokuratūros steigimo. Tyla. Galų gale eurokomisaras A. Šemeta paskelbė, kad tik trys ES valstybės tam nepritaria. Bet ne Lietuva. Šiandien pateikiau paklausimą Prezidentei – kas, kada, kodėl, kokiu pagrindu ir kodėl paslapčia nuo Tautos Lietuvos vardu tam pritarė? Priminsiu, kad Lisabonos sutartis reikalauja tautos sprendimo. A. Šemetos įtikinėjimai, kad viskas bus gražu – mūsų prokurorai toliau tirs ES lėšų švaistymus pagal mūsų įstatymus, tik administracine tvarka jie taps pavaldžiais naujai institucijai, neįtikina. Tai tik pirmas žingsnis kuriant centralizuotą federacinės valstybės teisėsaugą. Pakankamai skausmingai ir ilgai 1990-1992 m. atskyrinėjome Lietuvos prokuratūrą nuo TSRS prokuratūros, kad nesuprastume, kas vyksta. Europrokuratūra netruks perimti ir tokių įvykių, kurie vyko Vilniuje š.m. liepos 27 d., tyrimų administravimą. Pretekstas tinkamas – priešinimasis „europinių vertybių“ diegimui.

Grįžkime prie šių įvykių. Šiandien kreipiausi į Prezidentę, Vyriausybę ir Generalinę prokuratūrą, prašydamas patikrinti nurodytas asociacijos „Lietuvos gėjų lyga“ veikas, o pasitvirtinus žiniasklaidos paskelbtiems faktams įstatymų nustatyta tvarka:

1. Dėl paramos lėšų naudojimo ne pagal paskirtį nutraukti asociacijos „Lietuvos gėjų lyga“ finansavimą Lietuvos valstybės ir Europos Sąjungos lėšomis, taip pat susigrąžinti iš šios visuomeninės organizacijos jai skirtas Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos lėšas.

2. Dėl neteisėtai vykdomos politinės veiklos išregistruoti asociaciją „Lietuvos gėjų lyga“ (kodas 291902980, adresas Vilniaus m. J. Basanavičiaus g. 18).

3. Kadangi Vilniaus miesto savivaldybės administracija nesankcionavo politinio asociacijos „Lietuvos gėjų lyga“ renginio 2013-07-27 d. Vilniuje, todėl renginio saugumo užtikrinimo ir kitas išlaidas turi padengti asociacija „Lietuvos gėjų lyga“ (sankcionuotas buvo nepolitinis renginys). Tikiuosi, kad į pastarąją aplinkybę atkreips dėmesį ir ikiteisminius tyrimus dėl protestavusiųjų dėl šio renginio veikų vykdantys pareigūnai.

4. Generalinę prokuratūrą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl neteisėtos juridinio asmens „Lietuvos gėjų lyga“ veiklos, galimai neteisėto tikslinės paramos panaudojimo ne pagal paskirtį ir politinės veiklos finansavimo (BK 203 str., 206 str., 226 str., 227 str. ir kt.), taip pat dėl šios asociacijos vadovo V. Simonko, kurio statusas asociacijoje baudžiamosios atsakomybės prasme prilygintinas valstybės tarnautojui, galimo piktnaudžįavimo (BK 228 str.). Prašau ištirti ir akivaizdžiai provokacinio pobūdžio renginio organizavimo aplinkybes, atkreipiant dėmesį, kad renginio organizatoriai sąmoningai ir tyčia suklaidino Vilniaus miesto savivaldybės administraciją ir teismus, slėpdami nuo jų informaciją, kad tai bus politinis renginys.

Susidūrėme su esminiu klausimu – ar mūsų prokuratūra ir valdžia išdrįs pavadinti užsienio valstybių diplomatinių atstovybių veiksmus tikrais žodžiais? Psichologiškai sunku. Nekvestionuoju užsienio valstybių teisės raginti Lietuvos Respubliką priimti vienokius ar kitokius įstatymus, tačiau tai yra išskirtinė Lietuvos Respublikos Seimo teisė. Užsienio valstybės siūlymus mūsų valstybei turi teisę teikti per užsienio reikalų ministerijas, valstybių vadovų ir vyriausybių įgaliotų atstovų oficialių vizitų metu. Jokie mūsų valstybės įstatymai užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir vyriausybių nariams (šiuo atveju – Švedijos Europos Sąjungos reikalų ministrei Birgittai Ohlsson) nesuteikia teisės dalyvauti Lietuvos Respublikos vidaus politinėje veikloje, tuo labiau ją finansuoti, pažeisti Lietuvos įstatymus. ES vardu dėl panašių klausimų auklėjame Baltarusiją, tačiau laikas pažiūrėti veidrodyje į save. Lietuvos įstatymai užsienio fiziniams ir juridiniams asmenims draudžia finansuoti politinę veiklą. Diplomatine kalba tai vadinama neteisėtu kišimusi į Lietuvos Respublikos vidaus reikalus. Valstybės, turinčios savigarbą ir garbingą valdžią, pagal politinę situaciją reaguoja užsienio reikalų ministerijos notomis. Diskutuotini tokių notų turinio ir žodžių parinkimo klausimai, bet ne būtinumas reaguoti į šiuos mūsų įstatymų ir valstybės suverenumo pažeidimus.

Narystė Europos Sąjungoje taip pat nesuteikia teisės šios sąjungos valstybių – narių diplomatiniams atstovams kištis į Lietuvos Respublikos vidaus politinį gyvenimą bei jį finansuoti, dar ir pažeidžiant Lietuvos įstatymus. Europos Sąjungos pasiūlymai ir reikalavimai Lietuvos valstybei taip pat pateiktini nustatyta diplomatine tvarka, o ne savavališkai ir pažeidžiant Lietuvos įstatymus. Išsiaiškintina ir tai, ar Švedijos Europos Sąjungos reikalų ministrė Birgittos Ohlsson šiuo atveju atstovavo ir Švedijos Vyriausybės poziciją.

Atsižvelgiant į šiurkščius ir išskirtinius Lietuvos valstybės interesų ir įstatymų pažeidimus, kišimąsi į Lietuvos Respublikos vidaus reikalus, finansuojant provokacinį Lietuvos vidaus politinį renginį, kviečiu Prezidentę, atsakingą už užsienio politiką, kaip Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantą, ir Vyriausybę nenusišalinti nuo šių klausimų sprendimo. Lietuvos valstybės pozicijos nebuvimas dėl šių pažeidimų ir kišimosi į Lietuvos vidaus reikalus toleravimas skatins tolimesnį Lietuvos valstybės teisių ir suverenumo ignoravimą ir atėmimą. Todėl patikrinus viešai paskelbtus faktus ir jiems pasitvirtinus, prašau imtis šių veiksmų:

5. Pranešti užsienio šalių ambasadoms, kad jos atliko veikas, nesuderinamas su užsienio diplomatinių atstovybių statusu ir mūsų įstatymais, pareiškiant dėl to protesto notas. Švedijos Vyriausybei adresuotoje notoje informuoti apie diplomatinį statusą ir Lietuvos įstatymus pažeidusią ministrę Birgittą Ohlsson.

6. Šias veikas atlikusių užsienio diplomatinių atstovybių darbuotojus išsiųsti iš Lietuvos Respublikos.

7. Kreiptis į Lietuvos Respublikos Generalinę prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

Š.m. liepos 27 d. akivaizdžiai buvo pažeistos mūsų piliečių, turinčių kitokią nuomonę, Konstitucijos 25, 26 ir 29 straipsniais garantuojamos teisės turėti ir laisvai reikšti savo įsitikinimus, laisvai išpažinti ir skleisti religiją ir tikėjimą, tėvams ir globėjams nevaržomai rūpintis vaikų ir globotinių religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus, draudimas šias teises varžyti ir teikti privilegijas dėl lyties, tautybės, kalbos, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu. Supranta tai ir patys policininkai. Toks policinės valstybės įvaizdžio demonstravimas, sulaikytuosius prievarta guldant veidu į žemę ir juos laikant tokioje padėtyje kol Delfi tiesioginės transliacijos kamera tai įamžins (nenustebčiau, jei renginio organizatoriai bus sumokėję už šią transliaciją), pravažiuojančių automobilių ir praeinančių žmonių kratymas, raitos policijos su įspūdinga renginio ekranizavimui raitelių apranga naudojimas, Gedimino prospekto atitvėrimas iš Arkikatedros pusės, leidžiant žmonėms patekti į prospektą iš kitų pusių, malūnsparnio ir skraidančio filmavimo aparato demonstravimas – tai ne tik perteklinės priemonės. Tai atviras nepagarbos mūsų žmonėms, kitai nuomonei demonstravimas, nepasitikėjimas mūsų kantriais ir išskirtinai tolerantiškais žmonėmis. Paaiškinimas tik vienas – valdžia bijo žmonių. Visų pirma, Prezidentė. Faktiškai ji vadovauja teisėsaugai. Lietuva unikali ir tuo, kad vidaus reikalų ministras faktiškai neturi jokios įtakos Policijos departamentui. Š.m. gegužės 19 d. pagerbiant 1991 m. žuvusio pasieniečio G. Žagūnio atminimą, sužinojau, kad vidaus reikalų ministras D. Barakauskas net nežinojo apie patyliukais vykdomą ir š.m. liepos 1 d. baigtą Policijos departamento reorganizaciją. Todėl netikiu, kad policija tokių neadekvačių priemonių ėmėsi, neturėdama paties aukščiausio lygio nurodymų.

Šiandien labai svarbu nesupriešinti mūsų žmones ir policiją. Būtina suvokti, kad virveles tokiais atvejais trauko tik aukščiausioji valdžia. Būtina nesirgti rusiška liga – pasaka apie „gerą“ carą ir blogus jo patarėjus. Š.m. liepos 27 d. įvykiai ne tik man priminė 1988 m. rugsėjo 28 d. „bananų balių“ Vilniuje. Kaip Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, dalyvavau aiškinantis, kas sankcionavo šiuos įvykius. Ir tada aukščiausioji valdžia buvo „ne prie ko“. Paaukojo vidaus reikalų ministrą Stasį Lisauską, tuo metu buvusį ne Vilniuje, o Maskvoje, paskiriant į jo vietą pastiprinimą iš KGB – Marijoną Misiukonį. Lygiai tas pats yra ir su Sausio 13-osios byla – aibė ir byloje, ir viešų patvirtinimų, kad įvykius sankcionavo TSRS Prezidentas Michailas Gorbačiovas. Tačiau mūsų prokuratūra to nemato. Nesigirdi, kad šioje byloje būtų tiriamos ir kolaborantų veikos, neatsakoma į š.m. sausio 13-ąją Seimo tribūnoje pateiktą klausimą, kurių kolaborantų atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas tuo pretekstu, kad jie patys nešaudė.

Trims Seimo narėms, dalyvavusioms šiame renginyje, palinkėčiau būti kuklesnėms, vertinant savo drąsą. Neskanu tuo girtis, kai esate saugomos ne tik savo statuso, bet ir dešimteriopai gausesnės policijos. Drąsą ir auklėtojų pavyzdį jūs galėjote mums parodyti, pvz. 1988 m. birželio 21-ąją pirmajame Sąjūdžio nesankcionuotame mitinge prie Aukščiausiosios Tarybos. Tada milicija mus (A. Juozaitį, A. Skučą ir Z. Vaišvilą) ne saugojo, o bandė sulaikyti. Štai tada jūsų parama būtų tikrai pravertusi. Gal jau laikas įsidrąsinti ir pabandyti rasti kompromisą su kolega P. Gražuliu?

Bet apie tai – ne šį kartą. Šiandien kviečiu ir Petrą Gražulį, kad ir kaip jam būtų skaudu, nenukreipti savo dėmesio tik į eilinius policininkus, vykdžiusius išankstinius nurodymus. Manau, šie jaunuoliai žinojo, kad Petras Gražulis yra Seimo narys, bet nežinojo, kad yra ir paskutinis Lietuvoje 1988 m. nuteistas tarybinio laikotarpio politinis kalinys, prieš kurį tuometinė milicija prievartą demonstravo ir teismo salėje.

Kviečiu Petrą Gražulį, tris ponias Seimo nares, dalyvavusias politiniame „Lietuvos gėjų lygos“ renginyje, Lietuvos liberalų sąjūdžio, delegavusio savo partiečius į šį renginį, Seimo narius, ministrą V. Mazuronį, reikalaujantį generalinio policijos komisaro atsistatydinimo, Seimo Pirmininką V. Gedvilą ir Seimą sušaukti neeilinę Seimo sesiją, skubos tvarka priimti nutarimą dėl parlamentinės komisijos šiuo klausimu. Nepakanka pakeisti generalinį policijos komisarą, rasti atpirkimo ožį eilinių policininkų gretose. V. Gailius atvirai ir viešai įvardino Prezidentės D. Grybauskaitės veiksmus dėl FNTT ir Snoro banko skandalo. Todėl reikia išsiaiškinti ir tirti tikrąsias priežastis. Kodėl Seimas stabtelėjo ir netęsia šių tyrimų, nesteigia nepriklausomo prokuroro instituto, būtino tokiems atvejams tirti? Atidėkite į šoną prioritetinį ES direktyvų akceptavimo Lietuvoje užsiėmimą ir atsigręžkite į savo rinkėjus.

Seimas neturi būti kaltinamas ne dėl savo veiksmų. Tačiau tam, kad Seimas atgautų Lietuvos žmonių pasitikėjimą, pradėkite juos gerbti. Pradžiai, nebeatidėliodami priimkite dar 2012 m. lapkrityje Seime įregistruotas įstatymų pataisas dėl 2012 m. spalio 14 d. referendumo sprendimo įgyvendinimo. Pradėkite nuo šių, Tautos valią ir interesus atspindinčių sprendimų, bet ne nuo beatodairiško Europos Sąjungos valios diktato priėmimo faktiškai visais klausimais. Sustabdykite Europrokuratūros institucijos taikymą Lietuvai. Paskelbkite, kas tai Lietuvos vardu palaimino.

Kategorijos: Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *