„Santakos“ slėnyje įrengta viena pirmųjų laboratorijų Lietuvoje – švarusis kambarys (0)

Švarusis kambarys

Kauno technologijos universiteto Studentų miestelyje, Nacionaliniame atviros prieigos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros centre, kuris yra „Santakos“ slėnio (ES struktūrinių fondų finansuojamo projekto) dalis, baigiama įrengti viena pirmųjų tokio tipo laboratorijų Lietuvoje – švarusis kambarys. Jo vertė 1,5 mln. Lt. Švariajame kambaryje bus atliekami moksliniai ir taikomieji aukštųjų technologijų bei nanotechnologijų sričių tyrimai. Tikimasi, kad šioje unikalioje laboratorijoje bandymus ir būtinąją mažąją gamybą ypač švariomis sąlygomis galės atlikti smulkios ir vidutinės įmonės, dirbančios su mikro- ir nanoobjektais bei struktūromis.

Aukštosios technologijos reikalauja ypač modernios įrangos, aplinkai taip pat keliami itin griežti reikalavimai. Dirbant su mikro- ir nanoobjektais ir struktūromis svarbūs ne tik visiems suprantami aplinkos parametrai: temperatūra, slėgis, drėgmė, bet ir įvairių dalelių (dulkių, mikrobų ar aerozolių) koncentracija aplinkoje.

Nuo kelių dešimtųjų iki kelių mikrometrų dydžio dulkelė, nusėdusi ant darbinio paviršiaus, gali sugadinti ištisą nanoobjektų masyvą ar pakeisti paviršiaus savybes. Kad taip neatsitiktų, sukurti pirmieji švarieji kambariai (angl. clean room), kuriuose stebima ir kontroliuojama aplinka sudaro galimybes puikiai veikti puslaidininkiniams mikroelektronikos prietaisams. Švarieji kambariai laikomi vienu iš esminių technologinių veiksnių.

KTU Medžiagų mokslo instituto direktorius prof. Sigitas Tamulevičius teigė, kad KTU Nacionaliniame atviros prieigos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros centre įrengiamas švarusis kambarys yra pirmasis tokios švarumo klasės kambarys Lietuvoje. Jame bus sukaupta technologinė ir analitinė įranga, kuria mokslininkai atliks šiuolaikinius tyrimus. „Tokia šiuolaikinė laboratorija jau dabar tarnauja vykdomiems moksliniams projektams, kurių vertė – daugiau nei 0,5 mln. Lt, orientuotiems į nanostrukūrinių medžiagų, nanostruktūrų bei optinių jutiklių, naudojančių šias unikalias medžiagas, kūrimą. Anksčiau tokius darbus buvo galima atlikti tik aukščiausio lygio Europos laboratorijose, šiandien tokios laboratorijos pagrindai jau padėti Kaune,“ – pabrėžė prof. Sigitas Tamulevičius.

Švarumo klasės

Miesto patalpoje viename kubiniame metre yra maždaug 35,000,000 dalelių, kurių dydis yra nuo 0.5 μm ir daugiau. Norint sumažinti dalelių koncentraciją patalpoje, oras daug kartų filtruojamas pro didelio paviršiaus ir efektyvumo filtrus, kurie įrengiami švariojo kambario lubose.

ISO (kokybės valdymo sistemų standartas) penktai ir aukštesnėms klasėms pasiekti naudojamas laminarinis (sluoksniuotas) kontroliuojamos spartos oro srautas. Su tokiais sudėtingais inžineriniais įrenginiais pavyksta esmingai sumažinti pašalinių dalelių koncentraciją. Pavyzdžiui, ISO pirmos klasės (pačios aukščiausios) aplinkoje tėra 12 dalelių kubiniame metre, o jų matmenys neviršija 0,2 mikrometrų.

Projekto pradžia

Aukštos klasės švarusis kambarys KTU Nacionaliniame atviros prieigos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros centre įkurtas Pietų Danijos ir Kauno technologijos universitetų bendradarbiavimo dėka.

Iš pradžių šių dviejų universitetų pastangomis buvo inicijuotas Baltijos jūros regiono tinklas, suvienijęs daugelį šio regiono jau veikiančių ar planuojamų artimiausiu metu atidaryti švariųjų kambarių ir mažų bei vidutinių įmonių kolektyvus, kurių veiklai užtikrinti reikalingos ypatingos technologinės sąlygos, analitinė ar technologinė įranga.

Baltijos jūros regiono (BJR) programa (angl. Baltic State Region Programme – BSR) skyrė lėšų šio tinklo veiklai finansuoti (projekto trukmė 36 mėn.). Dalyvaudami tinklo veikloje KTU mokslininkai įgijo žinių ir patirties švariųjų kambarių technologijose, kurios buvo panaudotos parenkant švariojo kambario parametrus ir planuojant tolesnes veiklas.

Baltijos jūros regiono (BJR) programa (angl. Baltic State Region Programme – BSR) 2007–2013 m. buvo sukurta siekiant įgyvendinti Europos Bendrijos teritorinio bendradarbiavimo tikslus. Svarbiausias Baltijos jūros regiono programos strateginis tikslas yra stiprinti regiono potencialą, užtikrinant tvarų, konkurencingą ir teritoriniu požiūriu integruotą Baltijos jūros regiono vystymąsi. Tikimasi, kad šio projekto kuriamo tinklo paslaugomis naudosis aukštųjų technologijų smulkiosios ir vidutinės įmonės, kurios norės atlikti tyrimus ar pasinaudoti teikiamomis analitinėmis ar technologinėmis paslaugomis. KTU šioje veikloje jau irgi galėi pasiūlyti savo paslaugas.

KTU Inovacijų ir verslo centro (IVC) direktoriaus dr. Almanto Danilevičaus teigimu, baigiamame įrengti slėnio „Santaka“ pastate jau po truputį kuriasi naujos laboratorijos. „Modernios laboratorijos su naujausia įranga padės įmonėms atlikti išskirtinių veiklos sričių tyrimus ir eksperimentus, o kartu ir pasiektiaukštų tikslų. Pasiūlyti aukščiausios kokybės paslaugas ir verslui, ir mokslui yra vienas iš pagrindinių Inovacijų ir verslo centro uždavinių, “ – džiaugėsi vadovas.

Tikimasi, kad šis Baltijos jūros regiono projektas užtikrins aukštos kompetencijos centrų, dirbančių mikro- ir nanotechnologijų srityje matomumą ir jų paslaugas padarys prieinamas mažoms įmonėms, dirbančioms energetikos, klimato, medicinos ir kitose srityse. Dažniausiai dauguma švariųjų kambarių (ypač aukštų švaros klasių) yra specializuoti ir dažnai pritaikyti puslaidininkinių prietaisų technologijoms, todėl tinklas padės rasti reikiamos specializacijos ir norimų technologijų rinkinį, kurios yra prieinamos visame Baltijos šalių regione.