Kelmės Romuva kviečia Rasos šventę švęsti ant Graužikų kalno (video) (6)

V.Rutkūno nuotr.

V.Rutkūno nuotr.

Birželio 21 d. Kelmės Romuva kaip ir kasmet kviečia visus neabejingus lietuviškiems papročiams  Rasos šventę švęsti ant nuostabaus Graužikų kalno (Kelmės r., 8 km į vakarus nuo Kelmės Vaiguvos-Užvenčio kryptimi, šalia Graužikų kaimo).

Šventės rengėjai džiaugiasi, kad šiemet Rasos šventė bus švenčiama išskirtiniu laiku – per astronominę Saulėgrįžą. Tai pati didžiausia metų šventė, kai visa gamta yra aukščiausiame taške, kupina sveikatos, vanduo atjaunina mus, o Saulė teikia daugiausiai jėgos. Praleisti trumpiausią naktį gražiausioje vietoje, su širdinga draugija, šventėje, apipintoje lietuviškais papročiais – kas gali būti nuostabiau? Šventės rengėjai kviečia rinktis nuo pietų ir ruoštis šventei kartu.

„Kuo labiau pavyks prisidėti prie šventės ruošimo – tuo giliau bus galima pajusti šventės galias ir malones. Atvykę vėliau, taip pat turės galimybių prisidėti prie pasirengimo šventei“, – sako Kelmės Romuvos vaidila Valdas Rutkūnas.

Prieš šventei prasidedant vyks vainikų pynimas – merginos pins vainikus iš gėlių, o vaikinai – iš ąžuolo lapų. Šis gražus paprotys suteikia galimybę pajusti gamtos grožį ir išlaisvina žmogaus viduje slypinčias kūrybines galias.

Šventė bus atidaroma vartų pasisveikinimo sutartine – tai nuostabi apeiga, kuri padeda ne tik geriau pajausti vienas kitą, susidraugauti, bet ir susitelkti į artimos bendruomenės būrį.

Rasos šventė ant Graužikų kalno

Kupoliavimas yra neatsiejama Rasos šventės, turinčios tūkstantmetes tradicijas, dalis, kai kas devynis žingsnius nuskinama po vieną lauko gėlių kupolę, pagal kurią žyniai ir žynės nusako ateinančius metus. Graužikų kalnas ypatingas tuo, kad saulės nusileidimą galima stebėti net už 30 kilometrų, todėl užburiančiame saulėlydyje prieš švennčiančiųjų akis atsivers labai plačios Žemaitijos erdvės.

Saulei nusileidus, ją pakeis Deivės Gabijos ugnis, kuri bus užkurta ant didžiausio Lietuvos aukuro – šventės rengėjai sako, kad ji degs iki pat ryto ir padės kiekvienam šventės dalyviui ne tik nuvyti šalin piktąsias jėgas, bet ir ieškoti taip išsiilgto paparčio žiedo.

Suneštinių vaišių stalas kvies dalintis ne tik geromis mintimis, bet ir nuostabių mūsų šeimininkių sūriais, pyragais, šviežiomis gamtos gėrybėmis ir kitais gardumynais. Rasos šventė neapsieina ir be tikrų lietuviškų švenčių gėrimų – giros, sulos ir kitų gaiviųjų gėrimų. vaidila V.Rutkūnas prasitarė, kad Graužikų kalnas nemėgsta alkoholinių gėrimų , tad siekiant kurti darną dalyviai turi ateiti be šių nešulių. Šventės dalyviai, vykstantys švęsti Rasos šventės ant Graužikų kalno jau nebe pirmus metus sako, kad tai išties nuostabus paprotys, padedanti sukurti itin išskirtinį šventumo jausmą ir nuotaiką šventėje.

Šventėje nuo kalno bus leidžiamas degantis Saulės ratas, iš kurio riedėjimo bus sprendžiama apie ateinančius metus. Merginos galės suptis sūpynėse, o jų nuostabius plaukus draikantis gaivus nakties vėjelis išsklaidys bet kokias sunkias mintis. Naktyje ieškant paparčio žiedo, bus lankomi ir šventieji ąžuolai bei liepos, suteiksiantys ne tik jėgos, bet ir švelnumo.

O kokia Rasos šventė be šokių ir dainų iki pat aušros? Skambant armonikai deglų apsuptyje vyks kerintys lietuviški šokiai, kurių svaigulyje dažnas pamirš kasdienius rūpesčius ir vargus.

Šventės rengėjai turi paruošę ir ypatingą staigmeną – pageidaujantys galės pasilepinti lietuviškos pirties garais, tačiau reikės atvykti kiek ankstėliau – pirtis prasidės tarp 17 ir 18 val.

Ir tai dar ne viskas! Šventės dienotvarkėje taip pat numatomas Devyniajėgio kalnelio lankymas, šokai virš degančio laužo, saulės aušros pasitikimas, šventojo Graužikų kalno šaltinio pasveikinimas.

Šventės rengėjai tikina, kad kiekvienas atvykęs į namus parsiveš gamtos sveikatos, šokių draugystės, Saulės šviesos, Rasos gaivos. Šventę visus metus primins garbingoje vietoje kabantis šventinis vainikas – darnos, amžinumo ir laimės simbolis.

Kelmės vaidila V.Rutkūnas primena, kad švenčiant labai praverčia deglai, degusis skystis, siūlas vainikams, vaišės sau ir draugams, gaivieji gėrimai, apsauga nuo lietaus, šiltesni rūbai paspaudus šaltukui. Ir, žinoma, kaip nepaminėsi aprangos kodo? Puoštis reikėtų šviesiais rūbais, geriausia tautiniais, dažnai siuvamais iš lino, segėmis, žalvarinėmis apyrankėmis, pakabukais, jungiančiais bus su protėvių palikimu.

„Rasos šventės paparčio žiedo paslaptis atsiskleis patiems širdingiausiems, praėjusiems visą šventės kelią.“ – sako vaidila.

Graužikų kalnas priklauso Vlado Putvinskio, Šaulių sąjungos įkūrėjo šeimai. Šioje vietoje praeito šimtmečio pradžioje rinkdavosi ir kurdavo Lietuvos šviesuomenė: Žemaitė, Jonas Jablonskis, Povilas Višinskis. Čia buvo švenčiama Rasos šventė, į kurią atvykdavo šviesuomenė iš laikinosios sostinės Kauno ir kitų Lietuvos vietų.

Zemelapis-Kelme Grauziku-kalnasData: 2013 m. birželio 21 d. (šis penktadienis)
Laikas: pradžia 20 val. (kas gali, kviečiama atvykti nuo 15:00h ir padėti šventės pasiruošimo darbus)
Laikas: pabaiga 22 d. rytas apie 10-11 val.
Vieta: Graužikų kalnas, Kelmės raj. (8 km į vakarus nuo Kelmės Vaiguvos-Užvenčio kryptimi, šalia Graužikų kaimo)
Rengėjai: Kelmės Romuva, vaidila Valdas Rutkūnas, tel. 8 687 93385
Apie renginį feisbuke sužinosite ČIA.

Rasos šventė Graužikuose 2010 m.:

Kategorijos: Kultūra, Lietuvoje, Naujienos, Religija, Šventės, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , .

6 komentarai

  1. Marta:

    o mes šią vidurvasario šventę švęsti vykstam į Šalčininkų rajoną, į Dieveniškes. Priminsim sulenkėjusiems tautiečiams apie senas tradicijas.

  2. Artūras Gotautas:

    …..
    Po balta skraiste Ji Amžiais Vaidilutė,
    Šventam Tautos Ugniakure kūrenas vardas Jos,
    Aušrinė rytmetį Rasom palaisto Žalią Rūtą,
    Ir budi Žemėje Gyva Gyvybė Lietuvos.
    …..

  3. Kemblys:

    Ei, romuviai, kas jums atsitiko, kur dingo gausūs svetimžodžiai???
    (Teisybės dėlei, radau tik du, jums apmaudžius. Jei laaabai gražiai paprašysite, atskleisiu 🙂 )

    Kad per šventę nepriskaldytumėte malkų ant savo galvos, patarčiau, prieš skinant net menkiausią augalėlį, pakalbėti su kiekvienu, atsiprašyti, pagrįsti dėl ko skinate, kodėl jums taip būtina žinoti žiniuonių nuomonę apie būsimus jūsų metus.

  4. Atgalinis pranešimas: Susiraskite savo Rasos šventę | Alkas.lt

  5. Vilmantas Rutkauskas:

    Ten, kur saulė leidžias vakaruos, kur Prūsų giminės
    Pavargusios kovot su kryžių nešančiais šunim,
    Krito Pamedė, Galinda, Barta, gynės Semba
    Ir Notanga sukilimais šlavė vokiečių pilis.
    Penkiasdešimt metų kovės narsiai, nenurimo
    Karo būgnas, plakt širdis, kerštu liepsnojantys ginklai,
    Teks palikt tėvų žemes ir pažadą sugrįžt, ugnim
    Išdegint tai, kas svetima, į pelenus paverst.

    Prūsus ir Jotvingius, Kuršius, Sėlius ir Žiemgalius
    Lietuva priglaust suspėjo, ginklą galinčius laikyt,
    Geležinės valdė rankos, kautis troško ir atkeršyt,
    Už tėvų mirtis krikščionims galą padaryt.
    Niekšai, jūs svajojat eit toliau, anapus Nemuno,
    Ir žemę Lietuvos grėsmingais kryžiais nusmaigstyt,
    Mes vergaut nepratę, mūsų laisvė – tai kova,
    Mes visi numirsime mūšyje laisvi.

    Pralaimi tie, kurie nebetiki,
    Nustoja plakt širdis, įpuolusi į neviltį.
    Sudėt ginklus – pasmerkt gyvenimą,
    Iškeisti laisvę į beviltišką vergavimą.
    Kas drįsta pult į priešų begalę,
    Suklupęs kumštyje suspaudžia savo pergalę.
    Visai arti, anapus Nemuno,
    Laukt pasiruošę dieną naktį priešo svetimo.

    Ryt sudrebės dangus, prapliups lietum, pažadins vėjus,
    Sūkuriais audra pakils ir juodu vandeniu patvins,
    Nemunas galingas siena stos ir nei vienas išpera
    Nė kojos kelti Lietuvon nedrįs.
    Matos iš toli grėsmė, dangus ugnim kraujuoja,
    Kitame krante jau girdis atžygiuojantys būriai,
    Rytą jūs vaitosit, jeigu Nemuną įveiksit,
    Ir gailėsitės, kad jūsų dievas siuntė jus čionai.

    Anapus nemuno….anapus nemuno….
    Pagonis 2013-04-10

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: