Sekmadienis, 6 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra

Kelmės Romuva kviečia Rasos šventę švęsti ant Graužikų kalno (video)

Donatas Golubevas, www.alkas.lt
2013-06-20 10:39:08
6
Šventės

V.Rutkūno nuotr.

V.Rutkūno nuotr.
V.Rutkūno nuotr.

Birželio 21 d. Kelmės Romuva kaip ir kasmet kviečia visus neabejingus lietuviškiems papročiams  Rasos šventę švęsti ant nuostabaus Graužikų kalno (Kelmės r., 8 km į vakarus nuo Kelmės Vaiguvos-Užvenčio kryptimi, šalia Graužikų kaimo).

Šventės rengėjai džiaugiasi, kad šiemet Rasos šventė bus švenčiama išskirtiniu laiku – per astronominę Saulėgrįžą. Tai pati didžiausia metų šventė, kai visa gamta yra aukščiausiame taške, kupina sveikatos, vanduo atjaunina mus, o Saulė teikia daugiausiai jėgos. Praleisti trumpiausią naktį gražiausioje vietoje, su širdinga draugija, šventėje, apipintoje lietuviškais papročiais – kas gali būti nuostabiau? Šventės rengėjai kviečia rinktis nuo pietų ir ruoštis šventei kartu.

„Kuo labiau pavyks prisidėti prie šventės ruošimo – tuo giliau bus galima pajusti šventės galias ir malones. Atvykę vėliau, taip pat turės galimybių prisidėti prie pasirengimo šventei“, – sako Kelmės Romuvos vaidila Valdas Rutkūnas.

Prieš šventei prasidedant vyks vainikų pynimas – merginos pins vainikus iš gėlių, o vaikinai – iš ąžuolo lapų. Šis gražus paprotys suteikia galimybę pajusti gamtos grožį ir išlaisvina žmogaus viduje slypinčias kūrybines galias.

Šventė bus atidaroma vartų pasisveikinimo sutartine – tai nuostabi apeiga, kuri padeda ne tik geriau pajausti vienas kitą, susidraugauti, bet ir susitelkti į artimos bendruomenės būrį.

Rasos šventė ant Graužikų kalno

Kupoliavimas yra neatsiejama Rasos šventės, turinčios tūkstantmetes tradicijas, dalis, kai kas devynis žingsnius nuskinama po vieną lauko gėlių kupolę, pagal kurią žyniai ir žynės nusako ateinančius metus. Graužikų kalnas ypatingas tuo, kad saulės nusileidimą galima stebėti net už 30 kilometrų, todėl užburiančiame saulėlydyje prieš švennčiančiųjų akis atsivers labai plačios Žemaitijos erdvės.

Saulei nusileidus, ją pakeis Deivės Gabijos ugnis, kuri bus užkurta ant didžiausio Lietuvos aukuro – šventės rengėjai sako, kad ji degs iki pat ryto ir padės kiekvienam šventės dalyviui ne tik nuvyti šalin piktąsias jėgas, bet ir ieškoti taip išsiilgto paparčio žiedo.

Suneštinių vaišių stalas kvies dalintis ne tik geromis mintimis, bet ir nuostabių mūsų šeimininkių sūriais, pyragais, šviežiomis gamtos gėrybėmis ir kitais gardumynais. Rasos šventė neapsieina ir be tikrų lietuviškų švenčių gėrimų – giros, sulos ir kitų gaiviųjų gėrimų. vaidila V.Rutkūnas prasitarė, kad Graužikų kalnas nemėgsta alkoholinių gėrimų , tad siekiant kurti darną dalyviai turi ateiti be šių nešulių. Šventės dalyviai, vykstantys švęsti Rasos šventės ant Graužikų kalno jau nebe pirmus metus sako, kad tai išties nuostabus paprotys, padedanti sukurti itin išskirtinį šventumo jausmą ir nuotaiką šventėje.

Šventėje nuo kalno bus leidžiamas degantis Saulės ratas, iš kurio riedėjimo bus sprendžiama apie ateinančius metus. Merginos galės suptis sūpynėse, o jų nuostabius plaukus draikantis gaivus nakties vėjelis išsklaidys bet kokias sunkias mintis. Naktyje ieškant paparčio žiedo, bus lankomi ir šventieji ąžuolai bei liepos, suteiksiantys ne tik jėgos, bet ir švelnumo.

O kokia Rasos šventė be šokių ir dainų iki pat aušros? Skambant armonikai deglų apsuptyje vyks kerintys lietuviški šokiai, kurių svaigulyje dažnas pamirš kasdienius rūpesčius ir vargus.

Šventės rengėjai turi paruošę ir ypatingą staigmeną – pageidaujantys galės pasilepinti lietuviškos pirties garais, tačiau reikės atvykti kiek ankstėliau – pirtis prasidės tarp 17 ir 18 val.

Ir tai dar ne viskas! Šventės dienotvarkėje taip pat numatomas Devyniajėgio kalnelio lankymas, šokai virš degančio laužo, saulės aušros pasitikimas, šventojo Graužikų kalno šaltinio pasveikinimas.

Šventės rengėjai tikina, kad kiekvienas atvykęs į namus parsiveš gamtos sveikatos, šokių draugystės, Saulės šviesos, Rasos gaivos. Šventę visus metus primins garbingoje vietoje kabantis šventinis vainikas – darnos, amžinumo ir laimės simbolis.

Kelmės vaidila V.Rutkūnas primena, kad švenčiant labai praverčia deglai, degusis skystis, siūlas vainikams, vaišės sau ir draugams, gaivieji gėrimai, apsauga nuo lietaus, šiltesni rūbai paspaudus šaltukui. Ir, žinoma, kaip nepaminėsi aprangos kodo? Puoštis reikėtų šviesiais rūbais, geriausia tautiniais, dažnai siuvamais iš lino, segėmis, žalvarinėmis apyrankėmis, pakabukais, jungiančiais bus su protėvių palikimu.

„Rasos šventės paparčio žiedo paslaptis atsiskleis patiems širdingiausiems, praėjusiems visą šventės kelią.“ – sako vaidila.

Graužikų kalnas priklauso Vlado Putvinskio, Šaulių sąjungos įkūrėjo šeimai. Šioje vietoje praeito šimtmečio pradžioje rinkdavosi ir kurdavo Lietuvos šviesuomenė: Žemaitė, Jonas Jablonskis, Povilas Višinskis. Čia buvo švenčiama Rasos šventė, į kurią atvykdavo šviesuomenė iš laikinosios sostinės Kauno ir kitų Lietuvos vietų.

Zemelapis-Kelme Grauziku-kalnasData: 2013 m. birželio 21 d. (šis penktadienis)
Laikas: pradžia 20 val. (kas gali, kviečiama atvykti nuo 15:00h ir padėti šventės pasiruošimo darbus)
Laikas: pabaiga 22 d. rytas apie 10-11 val.
Vieta: Graužikų kalnas, Kelmės raj. (8 km į vakarus nuo Kelmės Vaiguvos-Užvenčio kryptimi, šalia Graužikų kaimo)
Rengėjai: Kelmės Romuva, vaidila Valdas Rutkūnas, tel. 8 687 93385
Apie renginį feisbuke sužinosite ČIA.

Rasos šventė Graužikuose 2010 m.:

httpv://youtu.be/JWwJKNSQiBM

httpv://youtu.be/EidRymG79EE

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė paragino Seimą išsaugoti Rasos (Joninių) šventę
  2. Vilniuje – tradicinė Rasos šventė „Lylio Rasotiems vainikams, lylio“
  3. V. Rutkūnas. Rasos gyvybė ir Paparčio Žiedo paslaptis įkvėpė Londono lietuvius (nuotraukos)
  4. Rasos šventės kelias (audio)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 6

  1. Marta says:
    12 metų ago

    o mes šią vidurvasario šventę švęsti vykstam į Šalčininkų rajoną, į Dieveniškes. Priminsim sulenkėjusiems tautiečiams apie senas tradicijas.

    Atsakyti
    • Jonas Vaiškūnas says:
      12 metų ago

      Gal galite Alkan apie tai parašyti?

      Atsakyti
  2. Artūras Gotautas says:
    12 metų ago

    …..
    Po balta skraiste Ji Amžiais Vaidilutė,
    Šventam Tautos Ugniakure kūrenas vardas Jos,
    Aušrinė rytmetį Rasom palaisto Žalią Rūtą,
    Ir budi Žemėje Gyva Gyvybė Lietuvos.
    …..

    Atsakyti
  3. Kemblys says:
    12 metų ago

    Ei, romuviai, kas jums atsitiko, kur dingo gausūs svetimžodžiai???
    (Teisybės dėlei, radau tik du, jums apmaudžius. Jei laaabai gražiai paprašysite, atskleisiu 🙂 )

    Kad per šventę nepriskaldytumėte malkų ant savo galvos, patarčiau, prieš skinant net menkiausią augalėlį, pakalbėti su kiekvienu, atsiprašyti, pagrįsti dėl ko skinate, kodėl jums taip būtina žinoti žiniuonių nuomonę apie būsimus jūsų metus.

    Atsakyti
  4. Vilmantas Rutkauskas says:
    12 metų ago

    Ten, kur saulė leidžias vakaruos, kur Prūsų giminės
    Pavargusios kovot su kryžių nešančiais šunim,
    Krito Pamedė, Galinda, Barta, gynės Semba
    Ir Notanga sukilimais šlavė vokiečių pilis.
    Penkiasdešimt metų kovės narsiai, nenurimo
    Karo būgnas, plakt širdis, kerštu liepsnojantys ginklai,
    Teks palikt tėvų žemes ir pažadą sugrįžt, ugnim
    Išdegint tai, kas svetima, į pelenus paverst.
    –
    Prūsus ir Jotvingius, Kuršius, Sėlius ir Žiemgalius
    Lietuva priglaust suspėjo, ginklą galinčius laikyt,
    Geležinės valdė rankos, kautis troško ir atkeršyt,
    Už tėvų mirtis krikščionims galą padaryt.
    Niekšai, jūs svajojat eit toliau, anapus Nemuno,
    Ir žemę Lietuvos grėsmingais kryžiais nusmaigstyt,
    Mes vergaut nepratę, mūsų laisvė – tai kova,
    Mes visi numirsime mūšyje laisvi.
    –
    Pralaimi tie, kurie nebetiki,
    Nustoja plakt širdis, įpuolusi į neviltį.
    Sudėt ginklus – pasmerkt gyvenimą,
    Iškeisti laisvę į beviltišką vergavimą.
    Kas drįsta pult į priešų begalę,
    Suklupęs kumštyje suspaudžia savo pergalę.
    Visai arti, anapus Nemuno,
    Laukt pasiruošę dieną naktį priešo svetimo.
    –
    Ryt sudrebės dangus, prapliups lietum, pažadins vėjus,
    Sūkuriais audra pakils ir juodu vandeniu patvins,
    Nemunas galingas siena stos ir nei vienas išpera
    Nė kojos kelti Lietuvon nedrįs.
    Matos iš toli grėsmė, dangus ugnim kraujuoja,
    Kitame krante jau girdis atžygiuojantys būriai,
    Rytą jūs vaitosit, jeigu Nemuną įveiksit,
    Ir gailėsitės, kad jūsų dievas siuntė jus čionai.
    –
    Anapus nemuno….anapus nemuno….
    Pagonis 2013-04-10

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Šiauliai
Kultūra

Šiauliai kvies jungtis į šventinę bendrystę

2025 07 05
A. Stulginskiui skirta paroda
Istorija

Istorinėje Prezidentūroje atidaroma A. Stulginskiui skirta paroda

2025 07 05
Baltijos esperantininkų dienos Kaune | Lietuvos esperantininkų sąjungos nuotr.
Kalba

Baltijos esperantininkų dienos Kaune

2025 07 05
„Tautiška giesmė aplink pasaulį“ | Facebook nuotr.
Kultūra

„Tautiška giesmė“ sekmadienį skambės visoje Lietuvoje: skelbia giedojimo vietų sąrašą

2025 07 05
Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo ir tautiškos giesmės diena kviečia į Kernavę | Rengėjų nuotr.
Istorija

Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo ir tautiškos giesmės diena kviečia į Kernavę

2025 07 05
šiauliai„Saulės žiedas“ 2025.
Etninė kultūra

Tarptautinė folkloro šventė „Saulės žiedas“ Šiauliuose tęsiasi – miestas alsuoja pasaulio folkloro ritmais

2025 07 05
Vilniaus koncertų ir sporto rūmai | Paveldo komisijos nuotr.
Architektūra

Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo

2025 07 05
Apytalaukio dvaro rūmai | Wikipedia.org nuotr.
Architektūra

Paveldo komisija nepritarė Apytalaukio dvaro išbraukimui iš Neprivatizuotinų buvusių dvarų sodybų sąrašo

2025 07 05

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Ruslanas Bortnikas, Vadimas Gerasimovičius apie Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai
  • Aleksandras Dubinskis apie Hagoje – istoriškai jautrus NATO viršūnių susitikimas: dėmesio centre – Ukraina, Irano krizė ir Trampo grįžimas
  • Saimonas Cipis apie Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo
  • Apie PL-LT sieną apie Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kaip karštomis naktimis užtikrinti kokybišką miegą?
  • Traškias bulvyčių spirales lengvai pagaminsite namuose
  • Jei tapote kibernetinių sukčių auka
  • Šiauliai kvies jungtis į šventinę bendrystę

Kiti Straipsniai

Rasos šventė Kernavėje 2025: gyvybės, šviesos ir bendrystės naktis

Rasos šventė Kernavėje 2025: gyvybės, šviesos ir bendrystės naktis

2025 06 25
Joninės Klaipėdoje 2025

Magiška Joninių naktis Klaipėdoje: ugnies, dainų ir senųjų papročių šventė Jono kalnelyje

2025 06 24
Rasos šventė Verkiuose, 2023-06-23

Šįvakar – Rasos šventė Verkių parke

2025 06 20
Kernavėje atšvęsta 55-oji Rasos šventė

Kviečia Rasos šventė Kernavėje!

2025 06 19
Akimirkos iš Romuvos Ilgių ir dailininkės Julijos Ikamaitės surengto Vėlinių (Ilgių) vakaro. 2012–2018 metai

Ar dera naikinti Vėlines dėl Sausio 13-osios?

2025 06 17
Rasos šventė Verkiuose, 2023-06-23

Rasos (Joninių) šventė 2025 m. Lietuvoje: kur ir kaip švęsime?

2025 06 11
Ukrainos gynėjai | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai

2025 06 11
Kiaušimių marginimas

„Putojančių“ kiaušinių dažymas – smagus užsiėmimas vaikams

2025 04 12
Nijolė Balčiūnienė | rengėjų nuotr.

Iškili tautinės kultūros puoselėtoja Nijolė Balčiūnienė švenčia neeilinį gimtadienį

2025 03 19

J. Vaiškūnas. Išgirskime ką mums kalba protėvių žemė

2024 08 12

Skaitytojų nuomonės:

  • Ruslanas Bortnikas, Vadimas Gerasimovičius apie Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai
  • Aleksandras Dubinskis apie Hagoje – istoriškai jautrus NATO viršūnių susitikimas: dėmesio centre – Ukraina, Irano krizė ir Trampo grįžimas
  • Saimonas Cipis apie Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo
  • Apie PL-LT sieną apie Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai
  • Rimgaudui apie Istorinėje Prezidentūroje atidaroma A. Stulginskiui skirta paroda
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Vištyčio RP direktorius N. Paškauskas su kolegomis iš Rusijos | Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos nuotr.

Kuriamas vieningas požiūris į trijų šalių saugomas teritorijas

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai