Sekmadienis, 6 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra

Pasirodė A.A.Akstinienės knyga apie Pasaulio keleivį – dailininką Joną Rimšą

Vytautas Žeimantas, www.aidas.lt
2013-05-31 12:11:17
1
Pasirodė A.A.Akstinienės knyga apie Pasaulio keleivį – dailininką Joną Rimšą
Dailininkas Jonas Rimša
Dailininkas Jonas Rimša

Dienos šviesą išvydo neeilinė knyga – Aurelijos Almonės Akstinienės „Užbūrė Alaušę nuskendę varpai“. Tai knyga apie lietuvį dailininką Joną Rimšą, praėjusį labai audringą, kupiną netekčių ir pakilimų gyvenimo kelią. Aš pabandžiau surikiuoti miestus, kuriuose jis ilgiau apsistodavo. Išėjo štai toks sąrašas: Svėdasai, Charkovas, Kaunas, Viena, Kaunas, Paryžius, San Paulas, Rosarijas, Buenos Airės, San Karlos de Bariločėlė, La Pasas, Buenos Airės, Sukrė, Taitis, Santa Monika. Trumpesniais laiko tarpais jis yra gyvenęs daugumoje Lotynų Amerikos miestų, miestelių ir džiunglėse pasimetusių kaimų. Jį galima drąsiai pavadinti Pasaulio keleiviu.

A.A.Aksatinienei toks jos knygos herojus galėjo būti ir dievo dovana, ir velnio pinklės. Dievo dovana, nes aprašomas žmogus tapo garsiu dailininku. Gausios parodos, recenzijos, pagaliau išlikę jo bendražygiai, pažįstami, giminės ir didelis kūrybinis palikimas leidžia knygos autoriui išsiplėsti, rašyti ir pakiliu tonu. Kita vertus, aprašant J.Rimšą, gali patekti ir į velnio pinkles, nes dažnas gyvenamosios vietos kaitaliojimas, nuo didmiesčių iki džiunglių, neretas fizinis darbas plantacijose, ūkiuose, įmonėse, sunkiai argumentuojami poelgiai, šimtai nežinia kur esančių jo paveikslų, tematikos, stilistikos ir kūrybos technikos įvairovė gali paklaidinti net ir patyrusį tyrėją.

Džiugu, kad tokios sudėtingos temos ėmėsi A.A.Akstinienė, jau patyrusi žurnalistė, publicistė, kuri, Vilniaus universitete įsigijusi žurnalistikos specialybę, štai jau daugiau kaip penkiasdešimt metų dirba spaudos baruose. Patirties ji sėmėsi ir rašydama apie vyskupą Antaną Deksnį knygą „Caritas nunquam excidit“. Pavadinimo žodžiai, paimti iš vyskupo herbo, lietuviškai reiškia „Meilė niekada nesibaigia“. V.Deksnys ilgai dirbo Amerikoje, jo iniciatyva Sent Luiso mieste buvo pastatyta lietuvių parapijos bažnyčia, kuri tapo pripažinta Amerikos kultūros paveldu. Vėliau vyskupas A. Deksnys ilgus metus vadovavo Vakarų Europos lietuvių sielovadai.

Aurelijos Almonės Akstinienės knyga „Užbūrė Alaušę nuskendę varpai“
Aurelijos Almonės Akstinienės knyga „Užbūrė Alaušę nuskendę varpai“

Knygos autorei talkino ir asmeninė pažintis su dailininku, kurį sovietmetyje nenorėta propaguoti, nes jis išeivis, nesovietinis. „1968 metais, viešėdama Kalifornijoje pas gimines, susipažinau su Santa Monikoje gyvenančiu dailininku Jonu Rimša. Sužavėjo nuostabi, niekur nematyta jo kūryba, tad grįžusi į Tėvynę žurnale „Kultūros barai“ išspausdinau straipsnį „Egzotika ir humanizmas“ su atsivežtomis dailininko darbų iliustracijomis. Tai buvo lyg pirmoji kregždė, atskridusi į Lietuvą ir po daugelio metų pranešusi apie įdomų, sudėtingą ir prasmingą šio dailininko gyvenimą ir kūrybą“, – taip ji rašo apie pirmąją pažintį su J.Rimša.

Vėliau jie aktyviai bendravo laiškais, svajodami vėl susitikti. Deja, į Lietuvą dailininkas negalėjo jau atvykti dėl pablogėjusios sveikatos, o A.A.Akstinienei, geležinė uždanga, trumpam atsivėrus, vėl užsivėrė. Jos į Ameriką daugiau neišleido. Tačiau liko jam duotas pažadas parašyti apie jį knygą. Tik Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, A.A.Akstinienė išvažiuoja už Atlanto, apsilanko Argentinoje, bendrauja su ten gyvenančiais J.Rimšos giminėmis, jo pažįstamais, renką medžiagą. Tik po to atsirado galimybė įvykdyti dailininkui duotą pažadą – parašyti apie jį knygą.

J.Rimša gimė 1903 m. gražiame Anykščių krašte, Svėdasuose, kur ne tik žengė pirmuosius žingsnius, pradėjo mokytis, be ir kaupė savyje tėviškės grožį, senų lietuviškų padavimų ir legendų sakralinę aurą. Tačiau nerūpestinga vaikystė greitai baigėsi kartu su Pirmojo pasaulinio karo pabūklų griaudėjimu. Šeima skuba nuo artėjančio fronto į Charkovą. Manė, kad trumpam, tačiau senasis pasaulis pradėjo byrėti, keitėsi valdžios, valstybių sienos, socialinė tvarka. J.Rimša Charkove spėja baigti gimnaziją, lankė ir meno mokyklą.

Tik 1920 m. Rimšų šeima grįžta į Lietuvą ir apsigyvena Kaune. Jo tėvas, vis labiau garsėjantis Kauno siuvėjas (siuvo net pačiam prezidentui Antanui Smetonai), norėjo kad ir sūnus eitų jo pėdomis. 1924 m. jis siunčia sūnų mokytis į žymią siuvimo ir kirpimo mokyklą Vienoje. Jis mokosi siuvėjo amato, tačiau Austrijos sostinės meno turtai jį visiškai užkeri. Čia jis sukuria pirmuosius savo paveikslus.

Nors 1925 m. jis į Kauną grįžta kaip diplomuotas siuvėjas, šis amatas jo jau nedomina. Nepaklusęs tėvui, jis slapta išvažiuoja į Paryžių, į dailininkų Meką. Norėjo čia mokytis, tobulėti, bet liko be pragyvenimo šaltinių. Todėl susiviliojo pasiūlymu „veltui“ plaukti į Braziliją, o už kelionę atidirbti plantacijose. Tik po keturių metų jam pavyko ištrūkti iš plantatorių gniaužtų. Apsigyveno San Paule, piešė ir tapė. Čia jis veda ir išsiskiria su žmona, kuri nepatikėjo jo dailininko talentu. Todėl išvyksta į Argentiną, Rosarijo miestą.

Jaunojo dailininko teptuko potėpiai darėsi vis drąsesni ir įspūdingesni. Tačiau jautėsi ir dailės mokslų trūkumas. 1931 m. jis persikelia į Buenos Aires ir įstoja į nacionalinę meno akademiją. Buenos Airių rotušėje buvo surengta pirmoji J.Rimšos darbų paroda. Ji susilaukė didžiulio pasisekimo.

Į jį atkreipė dėmesį ir Lietuva. Lietuvos atstovybės patalpose jis gauna kambarį, už kurį atsidėkodamas tapo ir lietuvių diplomatus bei jų žmonas. Buenos Airių lietuvių parapijos bažnyčiai jis nutapė Aušros Vartų Madoną. 1938 m. siunčia į Kauno ketvirtąją rudens parodą tris savo paveikslus, kurie buvo labai palankiai priimti. O jo paveikslą „Motinos idilė“ įsigijo M.K.Čiurlionio muziejus.

Bet jį didmiesčio mūrai slopino, jis svajojo apie kalnus, todėl persikėlė gyventi į kurortinį kalnų miestelį San Karlos de Bariločėlė. Vėliau kalnus pakeitė noras geriau pažinti senąjį inkų pasaulį. Jis išvažiuoja į Bolivijos sostinę La Pasą. Čia pasinėrė į indėnų ir metisų, išlaikiusių savo protėvių papročius ir tradicijas, pasaulį, net pramoksta vietinę aimarų kalbą. 1937 m. La Paso municipaliteto rūmuose įvykusi J.Rimšos paroda irgi susilaukė didelio pasisekimo. Buvo teigiama, kad jis atskleidė iki šiol nežinomus pavergtų indėnų bruožus, jų sielos gelmes, vidinį turinį. Jis buvo pavadintas „Indėnų sielvarto“ dailininku.

Pagerėjus materialinei padėčiai jis rengia savo parodas Čilėje, Brazilijoje, Peru. 1940 m. grįžta į Buenos Aires. Čia jis iš pradžių sutinkamas entuziastingai, vėliau dėl galimos konkurencijos jam teko patirti ir intrigų bei pavydo. Čia jis bendravo ir su lietuvių poeto Antano Vilučio šeima, nutapė jų portretus.

1943 m. Bolivijos valdžia pakvietė jį Sukrės mieste įsteigti meno mokyklą ir jai vadovauti. Čia jis pasineria į Andų kalnų vizijas, jo paveikslai tampa labai populiarūs. Bolivijos valdžia nuperka per 300 jo paveikslų, kurie dabar puošia prezidentūrą, sostinės rotušę, įvairias ministerijas, bankus, muziejus. Už didelį indėlį į Bolivijos kultūrą 1950 m. Vyriausybė jį apdovanoja aukščiausiu civiliniams asmenims skiriamu – Andų Kondoro ordinu. Atskiru dekretu paskelbiama , kad J.Rimšos kūriniai yra Bolivijos nacionalinis turtas ir uždraudė juos išvežti iš šalies.

Dėl praretėjusio aukštumų oro pablogėjus sveikatai, J.Rimša, palieka Boliviją su daug įkvėpimo suteikusiais Andų kalnais. Jis nusileidžia į žemumas, prasideda jo kūryboje džiunglių periodas, palydėtas parodomis įvairiuose Lotynų Amerikos valstybėse.

Jonas Rimša. Prie upės. Taičio saloje
Jonas Rimša. Prie upės. Taičio saloje

Sekantis jo gyvenimo tarpsnis – Taityje buvo neilgas, bet labai produktyvus. Jis tapė gražuoles čiabuves, įspūdingus salos peizažus, darbo ir poilsio scenas. Taityje sukurtus paveikslu jis demonstravo ir Čikagoje, Čiurlionio galerijoje.

1967 m. J.Rimša išvažiuoja į JAV, įsikuria prie ramiojo vandenyno, Santa Monikos miestelyje. Jis ir toliau kūrė. Palaikė ryšius ir su Lietuva. 1975 m. į Vilnių atsiuntė 20 paveikslų. 1977 metais įvykusi paroda turėjo didelį pasisiekimą. Kitos jo parodos Vilniuje (1999 ir 2010). ir Kaune (2013) jau vyko dailininkui išėjus Anapilyn. Jis mirė Santa Monikoje 1978 metais.

Knygos autorė meistriškai atskleidžia J.Rimšos gyvenimo etapus nuo jaunystės Svėdasuose, alkanų dienų svetimuose kraštuose iki triumfo Bolivijoje, tapusioje jo antrąja Tėvyne ir egzotiškosios Taiti salos, kur jo nutapyti paveikslai buvo lyginami su garsiojo Gogeno darbais. Ir veda skaitytoją iki paskutinių jo žingsnių Santa Monikoje, iki paskutinio laiško paskutinių žodžių: „Mano sapnuose dar ir dabar skamba Alaušo ežero varpai, mintyse braidžioju žydinčiom Šventosios pakrančių pievom…“

Ji atveria ir jo kūrybos pasaulį – humanišką, impresionistišką, kartais romantišką, kartais ekspresyvų, kontrastingą. Jos pasakojimas nestokoja ir menotyrinių įžvalgų, autorinio kūrybos vertinimo. Tekstui organiškai talkina gausus pluoštas J.Rimšos paveikslų reprodukcijų, daug fotografijų. Nemažai jų – mažai žinomos, lietuviškoje spaudoje dar neskelbtos.

Atkakliu darbu Rimša pasiekė savo tikslą jis tapo aukšto lygio menininku. Jo kūriniai skleidžia didžiulę dailininko vidinę energiją. Ir nors jis buvo vadinamas ne tik Jonu, bet Ivanu, Chuanu, ant dažno jo kūrinio galima atrasti jo ranka padarytą užrašą: „Pintor lituano“ – „Lietuvių dailininkas“.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Pasirodė V.Savukyno knyga apie lietuvių tapatybę „Istorija ir mitologijos“
  2. Z. Zinkevičius apie būsimą knygą „Lietuviai. Praeities didybė ir sunykimas“
  3. Kviečia indėnų dvasią atskleidžianti J.Rimšos tapybos paroda
  4. Išleista knyga apie marginimą – tekstilės dažymo teoriją ir praktiką
  5. Pasirodė 2-oji V.Žalio knygos „Lietuvos diplomatijos istorija 1925-1940 metais“ dalis
  6. Dokumentinio filmo „Scenos džentelmenas“ apie aktorių Praną Piauloką peržiūra
  7. Pasaulio grožio išraiška juodu tušu
  8. Trakuose bus pristatyta R.Dichavičiaus knyga „Laisvės paženklinti“ ir fotoparoda
  9. Kauno miesto muziejuje atidaryta A.Aleksandravičiaus nuotraukų paroda ir pristatyta nauja knyga
  10. J. Trinkūnas. Knyga, kurią lietuviai turėtų perskaityti pirmiausia
  11. Pristatyta naują prof. B.Genzelio knygą „Tautinės savimonės išlikimas ir brendimas Lietuvos okupacijos sąlygomis“
  12. K.Grigaliūno trilogijos „Mirties dienoraščiai“ ir vaizdinės instaliacijos „Apie Meilę“ pristatymas Tuskulėnuose
  13. Vytauto Landsbergio jubiliejaus proga atstovybėje Briuselyje surengtas džiazo vakaras
  14. Fotografas Arūnas Staponas. Kelrodžiai gyvenimo tyruose
  15. Apie Lietuvos kaip jūrų valstybės pradžią

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Rimgaudas says:
    12 metų ago

    Puikiam Svedasų krašto žmogui Jonui Rimšai tarp kitų yra pašvęstas apsakymas vienoje nedidelėje knygoje. Nėra, taigi, Jonas Rimša užmirštas. Juolab, pasirodžius kapitaliai p. Akstinienės knygai. Ačiū jai.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Šiauliai
Kultūra

Šiauliai kvies jungtis į šventinę bendrystę

2025 07 05
A. Stulginskiui skirta paroda
Istorija

Istorinėje Prezidentūroje atidaroma A. Stulginskiui skirta paroda

2025 07 05
Baltijos esperantininkų dienos Kaune | Lietuvos esperantininkų sąjungos nuotr.
Kalba

Baltijos esperantininkų dienos Kaune

2025 07 05
„Tautiška giesmė aplink pasaulį“ | Facebook nuotr.
Kultūra

„Tautiška giesmė“ sekmadienį skambės visoje Lietuvoje: skelbia giedojimo vietų sąrašą

2025 07 05
Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo ir tautiškos giesmės diena kviečia į Kernavę | Rengėjų nuotr.
Istorija

Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo ir tautiškos giesmės diena kviečia į Kernavę

2025 07 05
šiauliai„Saulės žiedas“ 2025.
Etninė kultūra

Tarptautinė folkloro šventė „Saulės žiedas“ Šiauliuose tęsiasi – miestas alsuoja pasaulio folkloro ritmais

2025 07 05
Vilniaus koncertų ir sporto rūmai | Paveldo komisijos nuotr.
Architektūra

Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo

2025 07 05
Apytalaukio dvaro rūmai | Wikipedia.org nuotr.
Architektūra

Paveldo komisija nepritarė Apytalaukio dvaro išbraukimui iš Neprivatizuotinų buvusių dvarų sodybų sąrašo

2025 07 05

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Ruslanas Bortnikas, Vadimas Gerasimovičius apie Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai
  • Aleksandras Dubinskis apie Hagoje – istoriškai jautrus NATO viršūnių susitikimas: dėmesio centre – Ukraina, Irano krizė ir Trampo grįžimas
  • Saimonas Cipis apie Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo
  • Apie PL-LT sieną apie Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • Kaip karštomis naktimis užtikrinti kokybišką miegą?
  • Traškias bulvyčių spirales lengvai pagaminsite namuose
  • Jei tapote kibernetinių sukčių auka

Kiti Straipsniai

A. Stulginskiui skirta paroda

Istorinėje Prezidentūroje atidaroma A. Stulginskiui skirta paroda

2025 07 05
Rimantas Vanagas

R. Vanagas. Tipu tapu į tapatybę

2025 07 03
Cie Bruboc (Italija) – „Woow!“ | zvejurumai.lt nuotr.

Į Klaipėdą kviečia spalvingoji gatvės teatrų šventė „Šermukšnis“

2025 07 03
Prigimtinė kultūra

Juodonyse – XXIV prigimtinės kultūros seminaras „Prigimtinė kultūra ir šiuolaikinis dvasingumas“

2025 07 01
Su draugėmis, 1974 m. | R. Vikšraitis | LNM nuotr.

Laiminga vaikystė – baloje, tarp gėlių, su blynu rankoje

2025 06 28
Kviečia parodos „Aleksandras Stulginskis (1885–1969): ir garbingai, ir Lietuvai naudingai“ atidarymas | istorineprezidentura.lt nuotr.

Kviečia parodos „Aleksandras Stulginskis (1885–1969): ir garbingai, ir Lietuvai naudingai“ atidarymas

2025 06 27
Menininkas Kęstutis Svirnelis | M. Žičiaus nuotr.

VDA 700 m² parodų salėse bus atidaryta skulptoriaus K. Svirnelio paroda „Skaitmeninė Dūšia“

2025 06 25
Funkcionalizmas grįžta ten, kur gimė: buvusiame Panevėžio cukraus gamykloje atidaroma architekto A. Funko paroda | panevezysnow.lt nuotr.

Funkcionalizmas grįžta ten, kur gimė: buvusiame Panevėžio cukraus gamykloje atidaroma architekto A. Funko paroda

2025 06 23
Kelio darbai | sumin.lrv.lt nuotr.

Anykščių keliams ir gatvėms – beveik 2,5 mln. eurų

2025 06 23
Dr. Gintaras Šapoka. „Tėvynėje liko širdis“: knyga skirta publicistui, rezistentui Stasiui Žakevičiui-Žymantui | lzs.lt nuotr.

Dr. Gintaras Šapoka. „Tėvynėje liko širdis“: knyga skirta publicistui, rezistentui Stasiui Žakevičiui-Žymantui

2025 06 23

Skaitytojų nuomonės:

  • Ruslanas Bortnikas, Vadimas Gerasimovičius apie Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai
  • Aleksandras Dubinskis apie Hagoje – istoriškai jautrus NATO viršūnių susitikimas: dėmesio centre – Ukraina, Irano krizė ir Trampo grįžimas
  • Saimonas Cipis apie Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo
  • Apie PL-LT sieną apie Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai
  • Rimgaudui apie Istorinėje Prezidentūroje atidaroma A. Stulginskiui skirta paroda
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Leonas Milčius

L. Milčius. Sąjūdis – tai laikas, kai svajojome, tikėjome, dirbome ir buvome vieningi

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai