J. Vaiškūnas. Ar Kirkilo delegacija Lenkijoje užstatys mūsų žemę, kalbą ir valstybę? (video) (11)

Jonas Vaiškūnas | DELFI, V.Kopūsto nuotr.

Jonas Vaiškūnas | DELFI, V.Kopūsto nuotr.

Gegužės 2 d. Lietuvos Seimo parlamentinė delegacija išvyks į daugiau kaip 4 metus dėl Lenkijos boikoto nerengtą Lietuvos ir Lenkijos Seimų parlamentinę asamblėją.

Lietuvos Seimo parlamentinei delegacijai vadovauja Seimo vicepirmininkas Gediminas Kirkilas, Lenkijos delegacijai – Seimo vicepirmininkas Egenijus Gžeščakas (Eugeniusz Greszczak).

Susitikime bus kalbama apie Lietuvos pirmininkavimą ES, Rytų partnerystę, planuojamą Vilniuje surengti ES viršūnių susitikimą, regioninį bendradarbiavimą bei apie Lietuvos lenkų mažumos teisių klausimus. Apie Lenkijos lietuvių padėtį kalbėti, regis, nenumatyta, nes kaip neseniai sakė Lietuvos švietimo ministras – tai yra Lenkijos vidaus reikalas…

Na, o Lietuvos delegacija iš visko sprendžiant, važiuoja į Lenkiją raportuoti kaip įvykdė namų darbus ir derinti lenkų reikalavimų Lietuvai įvykdymo grafiką. Juk dar šių metų kovo 12 d. Seimo delegacijos tarpparlamentinėje Lietuvos–Lenkijos asamblėjoje vadovas Gediminas Kirkilas susitikime su Lenkijos parlamento delegacija užtikrino kolegas iš Lenkijos, kad Lietuvos Vyriausybės programoje ir Seimo pavasario sesijos darbų programoje yra skiriama dėmesio lenkų švietimo Lietuvoje, lenkų pavardžių rašymo ir  tautinių mažumų padėties teisinio reguliavimo klausimams. Jis taip pat raportavo, kad vasarį darbą baigė Vyriausybės sudaryta darbo grupė, kuri buvo įpareigota parengti pasiūlymus, kaip spręsti tautinių bendrijų problemas. Ši grupė pasiūlė suteikti galimybę lenkams pavardes rašyti lenkiškais rašmenimis, o gausiai lenkų gyvenamosiose vietose vietovardžių ir gatvių pavadinimus rašyti ir lenkų kalba.

Generalinėje asamblėjoje dalyvaus po 20 abiejų šalių Seimų narių. Lietuvą atstovaus: G.Kirkilas (delegacijos pirmininkas), Rita Tamašunienė (delegacijos pirmininko pavaduotoja, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos  frakcijos seniūnė), Algirdas Sysas (Seimo Pirmininko pavaduotojas),  Arvydas Vidžiūnas (buvęs  Asamblėjos pirmininkas) Valentinas Stundys (Seimo Procedūrų ir etikos komisijos narys). Delegacijos sudėtyje be R.Tamašunienės yra dar trys LLRA frakcijos atstovai – Vanda Kravčionok, Juzefas Kvetkovskis ir Michalas Mackevičius. Taigi, Lietuvos interesus Lenkijoje, atrodo, atstovaus Lietuvos lenkų rinkimų akcijos partija.

Įdomu, kokia kalba asamblėjoje kalbės Lietuvos Seimo nariai lenkai? Gal, kaip vienoje iš asamblėjų vykusių Vilniuje, Lietuvos lenkai net sėdės Lenkijos delegacijos pusėje?

Lietuvos šviesuomenė – rašytojai, aktoriai, kompozitoriai, akademikai, signatarai, švietimo darbuotojai yra nekartą pasisakę prieš dabartinės valdžios ketinimus laužyti Lietuvos Respublikos Konstituciją, žadant kaimyninei valstybei įvykdyti jos antikonstitucinius reikalavimus.

Su reikalavimu ginti Lietuvos Respublikos valstybinę kalbą ir teritorijos vientisumą į Lietuvos aukščiausią valdžią kreipėsi Rytų Lietuvos lietuviškų mokyklų mokytojai, Lietuvių švietimo draugija „Rytas“ ir daugelis kitų organizacijų bei 22 tūkstančiai Lietuvos piliečių pasirašiusiųjų šį reikalavimą.

Balandžio 28 d. prie Seimo, Nepriklausomybės aikštėje, vykusiame mitinge „Už mūsų žemę, kalbą ir valstybę“ apie du tūkstančiai  žmonių perspėjo Lietuvos valdžią bei jos, į Lietuvos ir Lenkijos Seimų parlamentinę asamblėją siunčiamą Lietuvos delegaciją, susilaikyti nuo LLRA antikonstitucinių reikalavimų vykdymo.

Jei G.Kirkilo vadovaujama delegacija, pataikaudama LLRA radikalams nepaisys Lietuvos Konstitucijos nuostatų bei lietuvių tautos interesų, ir vis tik užstatys mūsų žemę, kalbą ir valstybę Lenkijai, tai toks dabartinės Lietuvos valdžios žingsnis turės būti įvertintas kaip Lietuvos Respublikos išdavystė, o valdančios partijos, pritarusios šiems sprendimams, tokiais savo veiksmais patvirtins, kad jos Lietuvoje atstovauja užsienio valstybių, o ne lietuvių tautos interesus.

Mitingo tiesioginės transliacijos vaizdo įrašas – skaitoma mitingo rezoliucija (www.meslaisvi.lt):

Mitingo „Už mūsų žemę, kalbą ir valstybę“ panoraminė nuotrauka

Kategorijos: Lietuvos repolonizacijai – ne!, Nuomonių ratas, Pilietinė visuomenė, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

11 komentarų

  1. kuzis:

    zvilgsnis is salies
    1 kryzzygis nesibaige, kardu lenkai i krutine nebesmeige vienuoliu prasomi, o atnesta knyga juju tapo kiekvieno musu miegamojo stalciaus puosmena
    2 ji turi issisemti, ivykdyti kas joje rasoma, siais laikais ne kardu o smegenu maru, o kaip zinia samone- pasireiskimas materialaus
    3 viso pasaulio valdantieji uzsiima tuo maru ir kas zmogaus pateigose pasilieka, t.y. tas zinantos tikraja istorija, vertybes, neiszduos saves o ir ves aplinkinius doron ir bus tie laimingieji kelio gale

  2. ...:

    Mūsų gudrūs kirkilai greit į žmones išėjo, už sidabrinį, kitą Lietuvos išsižadėjo.

  3. ...:

    “Susitikime bus kalbama apie Lietuvos pirmininkavimą ES, Rytų partnerystę, planuojamą Vilniuje surengti ES viršūnių susitikimą, regioninį bendradarbiavimą bei apie Lietuvos lenkų mažumos teisių klausimus. Apie Lenkijos lietuvių padėtį kalbėti, regis, nenumatyta, nes kaip neseniai sakė Lietuvos švietimo ministras – tai yra Lenkijos vidaus reikalas…”

    Butkevičiau, ir toks avinas tavo vyriausybėje yra švietimo ministras?

  4. ...:

    “Įdomu, kokia kalba asamblėjoje kalbės Lietuvos Seimo nariai lenkai? Gal, kaip vienoje iš asamblėjų vykusių Vilniuje, Lietuvos lenkai net sėdės Lenkijos delegacijos pusėje?”

    Tik Vidžiūnas, na dar Stundys sėdės Lietuvos delegacijos pusėje. Kirkilas, LLRA ir visi kiti sėdės Lenkijos delegacijos pusėje.

  5. Kažin:

    Lietuvos “užstatymą” valdžiukė jau yra padariusi 1994 metų susibendravimo (susišliejimo) su Lenkija sutartimi, taigi klausimas Kirkilui, ar mus “užstatys”, šiandien yra vertas tiek, kaip šaukštai po pietų… Žmonėms būtų įdomu žinoti, kodėl Seimas tokios Lietuvai pražūtingos sutarties nedenonsuoja iki šiol.
    Kas tai per organas ta Lietuvos ir Lenkijos Seimų parlamentinė asamblėja, kam ji reikalinga, ar tokia bendravimo su Lenkija forma yra priimtina Lietuvai apskritai, – tylu, apie tai nė murmur, nors proga tam nušviesti puikių puikiausia. Grynų gryniausi sovietiniai laikai ir tiek.

  6. Regina J:

    Negaliu suprasti mūsų vyriausybės, Seimo nei partijų, kodėl jos tyli? Akivaizdus lenkinimas …Turėtų skambėti visi pavojaus varpai, o mes , kaip jaunesnieji lenkų broliai ar paklusnūs mužikėliai, lankstomės ir atsiprašinėjam , kad vis dar esam…

  7. lamatas:

    įdomu ką gi vis dėlto ta delegacija nuveikė?

  8. Kažin:

    Iš tikrųjų, įdomu, ką ta asamblėja “nuveikė”. Jokios informacijos apie tai. Ji vyko Lenkijoje, tai įdomu, ar ir Lenkijos žiniasklaida tylėjo, kaip vandens į burną prisiėmusi.
    Ot tai tau demokratiją prisigyvenom…

  9. turbo:

    NACIONALINĖ KATASTROFA: EMIGRACIJOS IŠ LIETUVOS PINIGINIS BALANSAS, KAIMO NYKRA
    Kęstutis K.Urba
    Oficialiais duomenimis iš Lietuvos po Nepriklausomybės atkūrimo emigravo virš 800 tūkst. žmonių.
    Vien jų išugdymas nuo darželio iki vidurinio mokslo atestato valstybei kainavo virš 40 mlrd.Lt Pridūrus dar ir aukštojo mokslo išlaidos gaunasi suma ženkliai viršijusi tuos 36 mlrd. Lt ES tiektų lėšų, kurių šeštadalis grąžinta įmokomis per 2007-2013 metus (po įstojimo į ES 2003 m. gauta 3 milijardai struktūrinių lėšų). Stojimo į ES sutartyje buvo ir gerai švedų prižiūrėtos Visagino AE uždarymo sąlyga, nes elektros perteklius už savikainą dešimtmečius ėjo Lukašenkos režimui, o tai netiko Briuseliui, tačiau mūsų kasmet dabar patiriami dėl to miljardiniai nuostoliai eurokomisarams nė motais – nenorėta pastatyti jungtis, tam priešinosi savais kanalais ir kremlius. Taigi, mūsų emigracinis balansas – gražūs minus bent 10 mlrd.Lt. Tiksliau gali pasakyti V.Stundžio žmonės. Pridurkime dar Miuncheno suokalbio, Ribentropo-Molotovo pakto pasekmių Lietuvai įvertinimą – virš 800 mlrd. ir daug kas atsistos į savo vietas. Per kiek šimtmečių Lietuvai bus atlyginta – nesunku suskaičiuoti. Beje, Vokietija reparacijas už I pasaulinį karą baigė mokėti prieš keletą metų – įdomu ar kam nors nuo 1990 m. rūpėjo Lietuvos milijardinė dalis?
    Kas įvyko pastarąjį dešimtmetį Lietuvos kaime geriausiai iliustruoja karvučių kiekis – jei jų 2003 metais stojimo į ES momentu Lietuvoje buvo 1 mln.300 tūkst., tai šiuo metu vos perkopiama per 300 mln. ribą. Taigi, sumažėjo visu milijonu. Šiuo metu kaime apie 70 tūkst. trobų užkaltais langais, pusė magistralinių melioracijos griovių – 26.2 tūkst. km reikalauja skubaus remonto ir renovacijos, nes pakilus vandeniui dėl užneštumo žemėmis, lapais, šakomis į juos susikraustė graži 50 tūkst. bebrų bendruomenės dalis: užmerkta bent 250 tūkst. ha. geros, anksčiau dirbtos žemės. Kaime greta 2 tūkst. “prakutusių” stambesnių ūkininkų tebevargsta apie 170 tūkst. ”trihektarininkų”. Žemėtvarkos kadastrai teberodo begalę “pridrąskytų, pritrupintų” mažų sklypų, kuriuose negali įsibėgėti jokia modernesnė naši technika. Importuojame šimtus tūkstančių tonų mėsos ir pieno produktų
    Susumavus Lietuvos valstybės finansų situaciją – beveik 50 mlrd.lt užsienio ir vidaus skolos su link 3 mlrd.Lt artėjančia kasmete palūkanų našta, “bėgimo” tempus iš Lietuvos nuo tokių valdžių, tvarkos bei sistemingai rytų spec.tarnybų kuriamų žiniasklaidos kanalams siaubų, kurių dalis ir natūralios degradacijos pasekmė, kaimo senėjimą ir nykrą, bei emigracinį-energetinį lėšų balansą – bent minus 10 mlrd.lt tai kas įvyko ir yra Lietuvoje telpa į vienintelį apibūdinimą – NACIONALINĖ KATASTROFA. Tuo metu prie Kaimo komiteto narių pavardžių toliau tebesipuikuoja tarp kompetencijų – „Kaimo plėtra”, kaip ir Žemės ūkio ministerijų klerkų programose, projektuose, nežiūrint, kad mokslininkai tai atvirai sukritikavo, o žmonės ir juokiasi ir pyksta. Nesugebėta net Briuselio anglišką “development” išsiversti bent jau į raidą. Beliks, dievaž, sutikus prokurorą D.Raulušaitį paprašyti, kad šis gindamas viešąjį interesą mukintojams taikytų BK 228, 182, 186 straipsnius – reikalautų apkaltos.
    PREMJERAS ALGIRDAS BUTKEVIČIUS SUDREBINO BRIUSELIO VARTUS – IŠDAVYSTĖ VILNIUJE
    Prieš keletą mėnesių premjerui Algirdui Butkevičiui gerai išmanančiam finansų balansų subtilumus nuvykus į pirmą vizitą pas eurokomisarus jis juos pakvietė diskusijai ir pareikalavo, kad Europos Komisija leistų Lietuvai iš jai skiriamų 44 mlrd.Lt lėšų – 10 mlrd.Lt skirti naujai AE. Atsakymas buvo vieningas – NEEEEEE!. nes lietuviai turi už gaunamus “grašius” patys pirktis europines elektras ir kitas jos prekes, o neduokDie rimtai konkuruoti su kitomis valstybėms. Kuo ne 1942 m. rugpjūčio 06 nacių vadeivos Hermano Geringo, potvarkio, kad iš Lietuvos reikia “išsiurbti viską, kas įmanoma” tąsa? Seimas su visom valdybom, seniūnų sueigom, europiniais “kirkiliniais” komitetais gi visa tai sutiko politiniu snauduliu ir žiovuliu, nors galėjo įeiti į pasaulio istoriją kaip “ATOMINIS-PLIENINIS”, vieningai pareiškęs, kad tokiu atveju boikotuos ir rinkimus į Europarlamentą 2014. Gi pasak Bruverio, D.Grybauskaitė metė insinuacijas Alg.Butkevičiui, kad šis neva atstovauja… “GAZPROM” interesus, nors tas rūpestis 10 mlrd.Lt panauda pirmiausiai konstitucinė jos pačios, kaip beje ir prisiekusių ištikimybę Lietuvai Seimo narių, prievolė. Europos Centrinis bankas, beje, tik ką Kiprui skyrė papildomą 10 mlrd.eurų paramą – tokia smulkmena, užtikrinanti vartojimo stabilumą
    Nenustebsiu, jei 2013 liepos 1d. euroemisarai Vilniuje su eilinėm demagogijom apie europilietybes ir darną sutinkami šiaudinėmis skrybėlėmis ir gintarais, bus nušvilpti šimtatūkstantinės minios, kurią “ozolams ir audriams butkevičiams” nepavyks nuvesti iki “iljičiaus čebatų” kaip buvo kovo 11d. – turėtų būti su prakeiksmais žygiuojama iki generalinės prokuratūros, Konstitucinio ir Aukščiausio teismų. Negalima juk sumulkinti visų tautų visą laiką – gudrūs graikai pvz. juk savo pasiėmė už nacių ir britų okupacijas 1941 m. balandį ir 1944 m. rugsėjį tik ką su kaupu!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: