T.Skorupskis. Tautinės valstybės šalininkų per metus išaugo daugiau, negu trečdaliu (41)

Kovo 11-osios eitynės | LTJS nuotr.

Turbūt nieko nenustebinsiu, jeigu pasakysiu, kad eiliniam piliečiui žodžiai tautininkas/nacionalistas iš karto asocijuojasi su didžiausiu mūsų renginiu – kovo 11-osios eitynėmis. Jos yra mūsų vizitinė kortelė. Šios eitynės yra didžiausias nacionalistų renginys Lietuvoje. Vargu ar yra Lietuvoje kita politinė jėga, kuri sugeba savanoriškai į gatves išversti tūkstančius lietuvių, kurių dalyviai iš savo asmeninių lėšų atvažiuoja į renginį, gaminasi transparantus. Tai – tikroji lietuvių tautos šventė, atėjusi iš apačios, o ne nuleista iš viršaus. Eitynių dalyviai mainais į pastangas gauna šmeižto kampaniją, būna išvadinti visokiais negražiais vardais, jų asmeninės nuotraukos publikuojamos įvairiuose Lietuvai nedraugiškuose portaluose, tačiau kiekvienais metais eitynių dalyvių skaičius vis auga.

Tikriausiai tokį tautos žygį, išreikštą patriotinėmis eitynėmis geriausiai apibūdina šios Maironio eilės:

Nebeužtvenksi upės bėgimo,
Norint sau eitų ji pamažu;
Nebsulaikysi naujo kilimo,
Nors ji pasveikint tau ir baisu.

Kiekvienais metais eitynės sulaukia nemažai visuomenės, valstybės institucijų ir žiniasklaidos dėmesio. Prieš patriotines eitynes 2012-ais metais ir šiais metais naujienų portalas Delfi išspausdino Spinter tyrimų atliktą visuomenės nuomonės apklausą. Kaip teisingai pastebėjo Erika Drungytė, apklausos klausime jau yra užkoduotas neigiamas požiūris į eitynes.Tačiau nesutinku su bendra straipsnio nuotaika, kurioje yra nemažai nusiskundimų.

Apžvelgiant 2012 ir 2013 metų apklausas manau, jog jų rezultatai – itin džiuginantys. Nereikia tikėtis, jog sisteminė žiniasklaida rašys apie mus teigiamai. Gal būt jie tą pradės daryti tik tuomet, kada tautininkai bus valdžioje ar turės didesnę įtaką. Iki tol jie kaip įmanoma bandys neprileisti tautinių jėgų prie valstybės vairo, kadangi puikiai suvokia, jog mūsų nenupirksi, mūsų vertybės – neparduodamos. Nereikia pamiršti ir tai, jog panašūs visuomenės apklausos tyrimai yra viena iš priemonių, norint paveikti visuomenės nuomonę, o juos užsako tikrai ne tautinių jėgų draugai. Būtų naivu tikėtis kažkokio staigaus žiniasklaidos pasikeitimo, tačiau apie laipsnišką požiūrio kitimą kalbėti galime.

Kas pasikeitė per vienus metus? Tautinėms jėgoms pavyko pagerinti savo įvaizdį. 2012 metų Delfi antraštė skamba itin neigiamai “44 proc. gyventojų mano, kad Kovo 11-osios nacionalistų eitynės daro gėdą Lietuvai” , kalbama apie neigiamą požiūrį, o štai šiais metais kalba eina apie tai, jog 18% Lietuvos gyventojų mus palaiko. Neigiamas tonas sušvelnėjo.

Šie visuomenės nuomonės tyrimai atskleidė ir tai, jog žmonių, palaikančių tautinės valstybės idėją išaugo daugiau, negu trečdaliu – 38%. Tuo tarpu nepritariančių eitynėms skaičius išliko toks pats – 44%. Dėl nemažo nepritariančiųjų skaičiaus tikrai nereikėtų jaudintis – kiekvienas asmuo, grupė asmenų ar judėjimas, užimantis bet kokią poziciją susilaukia kritikos ir nepritarimo. Yra kelias, kuris patinka visiems – nieko nesakyti, nieko nedaryti ir būti niekuo. Tautininkams, siekiantiems grąžinti Lietuvą į tautinės valstybės kelią, avių kelias nėra priimtinas.

Stebint tautininkų žygius užsienio šalyse galima pastebėti tendenciją – tautininkai, ilgus metus nepatekę į parlamentą, staiga šoka į gana aukštas pozicijas. Tai patvirtina Latvijos, Prancūzijos, Ukrainos ir kitų šalių tautininkų pavyzdžiai. Lietuvoje tautininėms jėgoms politikos arenoje taip pat sekasi ne itin gerai. Senąją tautininkų kartą drasko vidiniai, dar iš Sąjūdžio laikų atėję konfliktai, vietoje vieningos lietuvių nacionalistų partijos dažnai turime neaiškius jungtinius darinius, žengiame su ta pačia retorika, su kuria nesėkmingai einama nuo nepriklausomybės atgavimo, ko pasekoje paskutiniuose Seimo rinkimuose už Paleckio frontą balsavo daugiau žmonių, negu už NS „Už Lietuvą Lietuvoje“. Galime konstatuoti tai, jog esminiai pokyčiai tautininkų politikoje dar neįvyko.

Vis dėl to toks nacionalistų eitynių palaikymas rodo šių jėgų potencialą. O jis – gana nemažas. Tuomet, kada nemažai mūsų piliečių vis dar pasitiki žiniasklaida, kurioje apie tautininkus nenutyla šmeižto kampanijos, kuomet sisteminiai politikai vieni po kitų viešai atsiriboja ir pasmerkia eitynių dalyvius, kas penktas Lietuvos pilietis jau yra pralaužęs informacinę blokadą ir palaiko lietuvių nacionalistus.

Visuomenė jau šiuo metu yra pasiruošusi tautininkų atėjimui ir jų rėmimui, tačiau ar tam yra pasiruošę lietuvių tautininkai? Lūžio taškas politikoje įvyks kartu su kartų kaita, kuomet patriotinių eitynių dalyviai ir rėmėjai įsilies į tautines organizacijas ir partijas bei su naująja tautininkų karta ateis ir amžinų tautinių, dorovės, šeimos vertybių pateikimas šiuolaikiškai, o veikla neapsiribos vien istorinių datų paminėjimais, tačiau bus keliamos ir šių dienų problemos. Reikia tikėtis, jog ateinanti tautininkų karta nežais sistemos primesto mums žaidimo, o sieks esminių reformų mūsų valstybėje.

Lūžio taškas neateis per naktį, pokyčiai įvyks palaipsniui. Kviečiu visus lietuvius patriotus nelaukti kol įvyks tas lūžis, o patiems būti juo. Už lietuvišką Lietuvą!