Knygų mugėje pristatyta J.Vaiškūno knygą apie lietuvišką Zodiaką (video) (1)

Alkas.lt nuotr.

Alkas.lt nuotr.

Vasario 24 dieną, paskutinę iš keturių Vilniaus mugės dienų konferencijų salėje, gausiame skaitytojų būryje, pristatyta Jono Vaiškūno knyga „Skaitant dangaus ženklus. Lietuviško Zodiako pėdsakais“.

Garsiam etnokosmologui talkino meteorologas ir astrologas Naglis Šulija, pagiriamųjų ir kandžių žodžių negailėjo bendražygis mitologas Dainius Razauskas, tilos intarpus užpildė dūdmaišiu grojantis muzikantas, autoriaus bičiulis, Gvidas Kovėra. Pakviesta prie garbingų vyrų prisėsti ir papasakoti apie savo indėlį knygos dailininkė Martyna Kašinskaitė.

Po pristatymo nutįso ilga eilė norinčiųjų asmeniškai susipažinti su autoriumi ir gauti unikalią galimybę – parašą ant įsigytos knygos.

Negalutiniais duomenimis, šiemet Knygų mugę aplankė panašiai tiek, kiek pernai – apie 60 tūkst. žmonių.

Šiemet Knygų mugėje dalyvavo 265 kompanijos iš Lietuvos ir užsienio – Baltarusijos, Italijos, Japonijos, Lenkijos, Prancūzijos, Rusijos, Vokietijos. Mugėje įvyko apie 400 renginių, didžioji dalis jų buvo tradiciniai, tačiau būta ir naujovių – bukinistų (knygininkų) kampelis, programa išmaniuosiuose telefonuose, kurios pagalba buvo sunku pasiklysti tokioje gausoje renginių ir dalyvių.

Pirminiais duomenimis perkamiausios šiemet buvo Kristinos Sabaliauskaitės, Algimanto Čekuolio bei Sigito Parulskio knygos.

 

Kategorijos: Kultūra, Lietuvoje, Literatūra, Naujienos, Vaizdai ir garsai, Vaizdai protui, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , .

1 komentaras

  1. Jonukui:

    Indijoje charidžanų vadas, kurio vardas kulavadi (kartais čeluvadi), buvo svarbaus visai sričiai kastų sistemos simbolio – didelio ir ilgo bronzinio kaušo – saugotojas. Ant jo plačios rankenos buvo išgraviruoti visų pagrindinių kastų simboliai. Žemdirbius ženklino plūgas ir jaučiai, sviesto gamintojus – sviestamušė ir t.t. Kaušas buvo pakankamai talpus. Per vestuves jis buvo pripildomas ryžių ir su 4 anų vertės moneta dovanojamas kulavadei. Kulavadi, gyvenantis prekybos centre, turėjo teisę su šiuo kaušu pasisemti bet kokių grūdų arba kitų produktų, kurių krūvos tįsojo prieš pirklių parduotuves. Tačiau nuostabu, jog kastinės organizacijos materialaus simbolio – bronzinio kaušo – saugotoju buvo charidžanas – viso kaimo tarnas ir pasiuntinys.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: