Šeštadienis, 23 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Kalba

A. Lapinskas. Kodėl Lietuvos lenkai nenori puikiai išmokti lietuvių kalbos?

www.delfi.lt
2013 02 21 22:57
5
0
SHARES
A. Lapinskas. Prisvilęs Lietuvos ir Lenkijos santykių gerinimo blynas
Anatolijus Lapinskas | delfi.lt nuotr.
Anatolijus Lapinskas | delfi.lt nuotr.

Valdančiosios koalicijos politinei tarybai priėmus sprendimą (2013-02-11) suteikti Lietuvos lenkų mažumai dar daugiau lengvatų dėl lietuvių kalbos egzamino (yra ir kitokių įvardijimų – „nusileidus lenkų ultimatumui“…) atsirado viltis, kad pagaliau nors viena konflikto priežasčių tarp Lietuvos valdžios ir lenkų tautinės mažumos bus pašalinta. Deja, toji viltis buvo sudaužyta tą patį vakarą: Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderis Valdemaras Tomaševskis pareiškė, kad LLRA “VIS TIEK trauksis iš koalicijos”.

Kodėl Lietuvos lenkai nori trauktis iš Lietuvos ateities kūrimo kartu su visais šalies žmonėmis į jiems įprastą opozicijos Lietuvai pusę, V.Tomaševskis nesugebėjo įtikinamai paaiškinti. Jo žodžiais, „mums nepavyksta susitarti dėl mūsų programinių nuostatų įgyvendinimo“ (pagrindinė jo partijos nuostata – vadovautis krikščioniškomis vertybėmis…), „koalicijos partneriai ne visada laikosi susitarimų, pradedant nuo biudžeto tvirtinimo“ (V.Tomaševskis aiškina, kad už biudžetą jie balsavo su kažkokiomis slaptomis išlygomis), „buvo priimtas kitoks sprendimas dėl ketvirto energetikos viceministro“ (LLRA turi savo deleguotus ministrą ir viceministrę, to, pasirodo, maža).

Tiesa, buvo dalykas, kuriuo V. Tomaševskis vis dėlto pasidžiaugė. Tai „beveik pasiektas susitarimas dėl švietimo problemų, dėl šito klausimo aš labai daug kažkokių priekaištų neturiu“, – aiškino V. Tomaševskis. Tačiau kitądien, susizgribęs kad gali būti apkaltintas lenkų interesų išdavyste, t.y. neturėti priekaištų Lietuvai, čia pat trenkė jau tikrą ultimatumą: jeigu švietimo ministras iki trečiadienio (02 13) nepasirašys šio susitarimo, LLRA išeis iš koalicijos. Ministras kaip tyčia nepasirašęs dokumento trečiadienį išvyko į Briuselį, taigi darosi neaišku, ar tas ultimatumas liks galioti…

Čia galima priminti, kad pagal esamas Švietimo nuostatas tautinėms mažumoms jau buvo numatytos nemažos nuolaidos, laikant valstybinės kalbos egzaminą, pvz., viena valanda pailginta egzamino trukmė, galimybė naudotis norminamaisiais lietuvių kalbos žodynais, taip pat dvikalbiais žodynais, abiturientai galės remtis ne vien lietuvių, bet ir gimtosios kalbos, pavyzdžiui, lenkų, rusų, baltarusių autorių kūryba.

Dar svarbiau, kad numatytas pereinamas aštuonerių metų laikotarpis, per kurį rašinio kalbos taisyklingumo ir teksto raiškos vertinimas skirsis nuo mokyklų lietuvių mokomąja kalba, šiųjų mokiniai bus vertinami gerokai griežčiau nei tautinių mažumų mokyklose. Be to, kasmet vertinimas lenkų ir rusų mokiniams bus peržiūrimas ir, atsižvelgiant į egzamino rezultatus, koreguojamas.

Viso to, pasirodo, buvo maža. Politinės tarybos posėdyje LLRA „iškovojo“ tolesnes nuolaidas: tautinių mažumų mokyklų abiturientams privalomas žodžių skaičius valstybinio lietuvių kalbos egzamino rašinyje sumažintas nuo 500 iki 400 žodžių, mokyklinio – nuo 350 iki 250 žodžių (tai pusė A4 formato puslapio), jame bus leidžiama padaryti ar ne 35 klaidas, t.y. kiekvienoje šio rašinėlio eilutėje po vieną ar dvi – tai bent mokinio brandos patvirtinimas!

Numatyta, kad rašydami samprotavimo arba literatūrinį rašinį abiturientai galės rinktis nebe iš trijų, o iš septynių nurodytų autorių. Ši nuostata galios ir mokykloms lietuvių dėstomąja kalba, nors lietuviai to visai neprašė, o lenkai, beje, iš pradžių prašė net 35 autorių, t.y. visų programoje nurodytų rašytojų…

Kas čia Lietuvoje darosi, kodėl valstybinės kalbos mokymo kartelė tautinių mažumų mokyklose nuleidžiama į protu nesuvokiamą žemumą? Kodėl kituose kraštuose, kur yra lenkų mokyklos, tokių cirkų nėra? Juk valstybinė kalba, anot Seimo nario Valentino Stundžio, yra pamatinė jungtis, jungianti kiekvieną tos šalies žmogų su valstybe. Kodėl reikia ardyti tą jungtį?

O gal Lietuva persistengia, norėdama išmokyti savo tautines mažumas valstybinės lietuvių kalbos? Tai kad ne. Europos tautinių mažumų apsaugos konvencijos 14 straipsnyje sakoma, kad „2. Šalys… stengiasi kiek įmanoma užtikrinti, kad mažumoms priklausantys asmenys turėtų reikiamas galimybes mokytis tos mažumos kalbos arba mokytis ta kalba. 3. Šio straipsnio 2 dalis įgyvendinama nepažeidžiant nuostatos mokytis oficialiosios kalbos arba mokytis ta kalba“. Oficialiame komentare dar pridedama, kad „oficialios kalbos mokėjimas yra socialinių ryšių ir integracijos veiksnys“.

Hagos rekomendacijose apie tautinių mažumų švietimo teises (1996 m.) sakoma: „mažumų teisė išlaikyti kolektyvinį tapatumą per savo kalbą turi būti subalansuota su jų atsakomybe dalyvauti visos šalies gyvenime. Tokia integracija reikalauja gero šalies gyvenimo pažinimo bei puikaus valstybinės kalbos mokėjimo“.

Pastebėjimas iš gyvenimo praktikos. Lenkijos europarlamentaras Krzysztofas Lisekas neseniai rašė: „jei kas nors yra Lietuvos pilietis, jis turi mokėti lietuvių kalbą ne gerai, bet puikiai“ (lenk. „nie w stopniu dobrym lecz biegłym“). Lygiai taip pat manau, kad negalima būti Lenkijos piliečiu ir puikiai nekalbėti lenkiškai“. Deja, Lietuvos lenkų lyderiai daro viską, kad to nebūtų ir tuo pačiu daro meškos paslaugą Lietuvos lenkų mažumos jaunimui, mažindami jų karjeros bei gyvenimiško komforto galimybes.

Ką į visa tai – Lietuvos valdžios pastangas, Europos konvencijas ir rekomendacijas – atsako Lietuvos lenkų lyderiai? Deja, jie mano kitaip. Lenkų mažumos lyderis V.Tomaševskis, Seimo nariai lenkai vienu balsu tvirtina, kad negali būti visoms šalies mokykloms vienodo lietuvių kalbos egzamino, nes „šių kalbų mokėjimo lygis visada skirsis: išmoktą kalbą galima mokėti be priekaištų, bet ji niekada negalės konkuruoti su gimtąja kalba. Todėl kriterijų suvienodinimas yra neįmanomas“.

Tik ar sutiks su tokiu tvirtinimu tūkstančiai Lietuvos lenkų vaikų, savo noru lankančių lietuviškas mokyklas ir dėl lietuvių kalbos egzamino niekam nereiškiantys jokių pretenzijų? Lygiai kaip ir Lenkijos lietuvaičiai, idealiai išmokstantys šios šalies valstybinę lenkų kalbą. Galima čia dar pridėti tūkstančius Lietuvos ir Lenkijos emigrantų vaikų, per metus kitus kalbos atžvilgiu pasivejančių vokiečių ar anglų vaikus ir be problemų laikančių tomis kalbomis brandos egzaminus be jokių nuolaidų.Lenkų lyderių aiškinimai, kad lietuviai mokiniai „35 autorius įsisavino per 12 metų, o tautinių mažumų mokiniai tai turėjo padaryti per dvejus metus“ yra visiškas absurdas, nes pradinėse klasėse lietuvių rašytojų diskursai dar nenagrinėjami. Faktiškai brandos egzaminai remiasi kelių paskutinių mokyklos metų medžiaga. Svarbus faktas: jau 2008 metais startavo vienodos lietuvių kalbos programos 9-10 klasėms. Po to jos buvo tęsiamos 11 ir12 klasėse, taigi kokios gali būti kalbos apie nevienodas sąlygas?

Jau seniai tautinių mažumų mokyklose lietuvių kalbai buvo galima skirti daugiau valandų ir žemesnėse klasėse, pvz., atsisakius antrosios užsienio kalbos – ji neprivaloma. Tačiau beveik visose tautinių mažumų mokyklose to nebuvo daroma, kartu tvirtinant, kad lietuvių kalbos neįmanoma išmokti, nes jai skiriama mažiau valandų nei lietuvių mokyklose.

Priminus lenkams apie minėtą galimybę didinti lietuvių kalbos pamokų skaičių, jų atsakymas jau paruoštas: tai būtų mokymo sąlygų bloginimas, nes dar yra ir kiti dalykai – matematika, biologija, esą vaikai neaprėps tokio didelio lietuvių kalbos krūvio, o ir kitiems dalykams liks mažiau laiko. Vietoje lietuvių kalbos mokymo valandų didinimo reikėtų geriau įsisavinti dalykines žinias…

Kai čia paminėti ir dar nepaminėti Lietuvos lenkų argumentai prieš lietuvių kalbą išsenka, tuomet Seimo pirmininko pavaduotojo Jaroslavo Narkevičiaus lūpomis trenkiamas pagrindinis: „Valstybė turi gerbti tautines mažumas. Jeigu mes pasisakome už europines ir pasaulines vertybes, tai reikia gerbti. Jeigu ne, grįžkime prie azijatiško modelio ir sakykime: kalba gali būti tik viena, jokios demokratijos, jokio pliuralizmo“. Tai sakoma Lietuvoje, kur veikia beveik 100 mokyklų lenkų dėstomąja kalba – tokio tautinės tapatybės ugdymo komforto nėra niekur daugiau pasaulyje.

Kaip tvarkomasi su valstybinės kalbos mokymu tautinių mažumų mokyklose kitose šalyse. Štai taip: Lenkijoje į Punsko lietuvišką mokyklą tiesiog kas savaitę atvyksta vizitatoriai iš Suvalkų. Jeigu jie nustatytų, kad valstybinės lenkų kalbos mokymas nors truputėlį atsilieka nuo lenkų mokyklų, lietuviška Punsko mokykla tuojau pat būtų uždaryta ir vietoje jos įsteigta lenkiška mokykla. Tokia valdžios nuostata aiškinama Lenkijos valstybės interesų gynimu.

Baltarusijos Gardino mokyklos lenkų dėstomąja kalba (vienos iš dviejų pusei milijono Baltarusijos lenkų) direktorė, išgirdusi, kad Lietuvos lenkų mokyklose valstybinei kalbai taikomi susilpninti reikalavimai, tiesiog pasibaisėjo: jei taip būtų pas mus, niekas neleistų vaikų į tokią mokyklą!

Gruzijoje tautinių mažumų mokyklose 30 proc. dalykų dėstoma gruzinų kalba. Brandos egzaminai vyksta tautinių mažumų kalbomis, stojamieji į aukštąsias – gruzinų kalba. Azerų ir armėnų mokyklų abiturientai, jeigu jie nesugeba laikyti visų stojamųjų gruziniškai, gali laikyti tik pirmąjį – logikos ir įgūdžių (angl. skills) egzaminą savo kalba, po to visus metus mokytis gruzinų kalbos ir tik po to pradėti realias studijas. Rusų mokyklų abiturientams, kadangi jie sudaro labai menką stojančiųjų dalį, ši tvarka netaikoma, jie privalo puikiai mokėti gruzinų kalbą.

Galima konstatuoti, kad visose minėtose šalyse, o ir daugumoje kitų, dėmesys valstybinei kalbai teikiamas pačiu aukščiausiu lygiu. Keista, bet Lietuva nutarė eiti visai kitu keliu, suteikdama tautinėms mažumoms neįsivaizduojamas valstybinės kalbos nemokėjimo lengvatas. Kur nuves toks kelias?

P.S. Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis vasario 20 dieną pagaliau pasirašė įsakymą, kuriuo patvirtino lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino pakeitimus. Jie įvesti, „atsižvelgiant į Lietuvos lenkų rinkimų akcijos prašymą”. Tokiu būdu, vertinant tautinių mažumų mokyklų abiturientų darbus raštingumo ir kalbinės raiškos požiūriu, jiems bus taikoma „žemesnė kartelė”…

Susiję straipsniai:

  1. Lietuvių kalbos gynėjai protestuoja prieš A.Butkevičiaus vyriausybės ketinimus įteisinti lenkiškus užrašus ir atidėti lietuvių kalbos egzaminą
  2. A. Lapinskas. Apie pagalius į lietuvių ir lenkų sugyvenimo ratus
  3. D. Pavalkis įteisino palengvinimus nuvertinančius lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą tautinių mažumų mokyklose
  4. Kodėl Lietuvos lenkams nepatinka Švietimo įstatymo pataisos
  5. L. Kojala. Ne Lietuvos lenkų bei lietuvių, bet LLRA ir Lietuvos konfliktas
  6. V.Landsbergis: Jei lenkai nori lenkiškų pavardžių pasuose, gal jie nori būt traktuojami kaip svetimi
  7. Patvirtinti visiems abiturientams vienodo lietuvių kalbos brandos egzamino pakeitimai
  8. Ž. Makauskienė. Lenkai įsitikinę, kad jiems galima daugiau
  9. A. Lapinskas. Tautinės mažumos niekada neišmoks lietuviškai?
  10. A. Lapinskas. Dar viena Lenkijos ataka prieš Lietuvą
  11. Lietuvos lenkai Latvijos rusams: „Ar ne metas mums susivienyti kovoje už savo teises?!“
  12. A.Butkevičius: lietuvių kalbos egzaminas tautinių mažumų atstovams vėlinamas nebus
  13. A. Lapinskas: „Rzeczpospolita“ gina Lietuvos lenkus. Nuo ko?
  14. Tautinių mažumų mokyklose bus taikomos nuolaidos per valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą
  15. D. Kuolys. Lietuviai ir lenkai: tradicija ir stereotipai
  16. A. Lapinskas. Brežnevo dvasia atgimė… Varšuvoje (video)
  17. D.Lavrinovičius: mokytis lietuvių kalbos reikia
  18. A. Melianas. Atviras laiškas Lenkijos kolegoms: Kas ir kodėl klaidina mūsų Lenkijos bičiulius?
  19. Šiandien abiturientai laiko vienintelį privalomą lietuvių kalbos egzaminą
  20. A.Lapinskas. Išeitis: kalbėtis su Lenkijos visuomene
  21. O. Michailovas. Kodėl rusai Lietuvoje turi šaukti „Garbė Didžiajai Lenkijai!“
  22. P. Jakučionis. Ginčai su Lenkija, Lietuvos lenkais ar tik su Lietuvos lenkų rinkimų akcija?
  23. Be kalbos nėra tautos
  24. ET ekspertai paskelbė, kad Lenkija neužtikrina Lenkijoje gyvenančių lietuvių kalbos apsaugos
  25. Ž. Makauskienė. Latvijos rusai „padės“ Lietuvos lenkams?
  26. A.Lapinskas. Rusijos URM ataskaita perspjovė net lenkišką
  27. Lenkai rengiasi mitingui prie Prezidentūros ir streikui
  28. A. Juozaitis: Valstybinės kalbos stiprinimas – tai valstybės gelbėjimo klausimas (audio)
  29. A.Lapinskas. Antilietuviškos lenkų propagandos teatras Vilniuje
  30. A. Lapinskas. Lietuva-Lenkija: jokių tarpvalstybinių kivirčų nėra

Comments 5

  1. Lamatas says:
    8 m. ago

    Jei užpuolikui neduodi ” gražos”, o pradedi teisitis , paprastai baigiasi kišenių kraustymu ir kruvinais snargliais. Kol kas toks mūsų lygis.

    Atsakyti
  2. Kažin says:
    8 m. ago

    Akivaizdu, kad Lietuvos lenkai elgiasi taip, kaip to nori Lenkija, tą puikiai pademonstravo Komorovskis suitikime su LLRA. Taigi Lapinskai, klausimas yra keltinas kitaip, kodėl Lenkija nenori, kad Lietuvos lenkai gerai išmoktų lietuvių kalbą, o ne atvirkščiai, kaip darote rašinio pavadinime. Toks tikrojo veikėjo slėpimas po Lietuvos lenkų vardu yra Lenkijos taktika siekiant ekspansinių tikslų. Šia taktika galima sakyti vienu šūviu šaunami visi vienoje girioje esantys zuikiai, t.y. palaikoma Lietuvos lenkų ir lietuvių supriešinimas, kuriuo kaip priemone Lenkija faktiškai valdo atitinkamą Lietuvos dalį šiuo metu objektyviai galimu valdymo būdu.
    Laikas pagaliau nevaizduoti Lenkijos politinių siekių, vykdomų uždavinių, kaip Lietuvos lenkų norų, užgaidų, o visa tai įvardinti tikrojo jų šeimininko Lenkijos vardu.
    Beje, savo rašiniuose naudodamas veikėjų sukeitimą vykdote tai, ko siekia Lenkija. Trumpai sakant, savo rašiniais pilate Lenkijos malūną sukantį vandenėlį, paprasčiausiai kliudote žmonėms susigaudyti kas yra kas. Kada tai suprasite!…

    Atsakyti
  3. kada ir kur says:
    8 m. ago

    1569 m. liepos 1-oji diena – TADA.
    KUR gimė pačioje pačioje šiauriausioje tądien Lietuvos valstybės malone išgelbėtosios Lenkijos dalyje lenkas?
    Po to… tik pounijinės “nuošalės” nelabai garbūs padariniai. Jie laikini.

    Atsakyti
  4. Romaldas says:
    8 m. ago

    atsakymas. O todėl , kad net Nemenčinės vaikui išaiškinta,- jis gyvena ir gyvens Lenkijoje. Ten Lietuvos su žiburiu nerasi.

    Atsakyti
  5. arvydas damijonaitis says:
    7 m. ago

    LIETUVOJE NĖRA LENKŲ, RUSŲ, ŽYDŲ „TAUTINIŲ MAŽUMŲ“

    Terminas “Tautinė mažuma” Tarptautinės teisės erdvėje yra susieta su „išorinės valstybės” sąvoka.
    Pagal tarptautinę teisę tautinės grupės Lietuvoje turinčios išorines tautines valstybes(Lenkija- 40 milijonų, Rusija – 150milijonų,Izraelis- 8 milijonai gyventojų) negali turėti „tautinės mažumos“ statusą Lietuvoje(3 milijonai). Tik žydai nevardina savęs „tautine mažuma“. Okupantų privilegijos : lietuviai išlaiko 120 lenkiškų mokyklų, kuriose lenkinami lietuvių kilmės “tuteišai“. Tai yra GINESO REKORDAS. Pvz. USA, nėra nei vienos lenkiškos valstybės išlaikomos mokyklos, jas išlaiko lenkų bendruomenė. Rusijoje yra tik 8 valstybės išlaikomos lenkiškos mokyklos.
    Lenkiškų mokyklų nusikalstamas valstybinis finansavimas yra žiaurios lietuvių kilmės „ tuteišų“ polonizacijos faktas, kurie kalba ne lenkiškai “po prostu“. Tuteišų polonizacija yra lietuvių savižudybė, o tai prieštarauja Dievo valiai.
    Lietuvoje yra tik dvi tautinės mažumos – karaimai ir totoriai, neturi išorinės valstybės. Tautinės mažumos Europos Sąjungoje turi išimtines teises, todėl darome Lietuvai meškos paslaugą neatsargiai vartodami terminą „tautinė mažuma“ vietoje tautinė grupė,bendruomenė.
    Lenkai Lietuvoje, kurie įžūliai, chamiškai laksto su tautine Lenkijos vėliava ,yra Lenkijos piliečiai ar ne? Jeigu jie yra Lietuvos piliečiai, tai lenkiškų vėliavėlių viešas brukimas yra Lietuvos pilietybės atsisakymo aktas . Kas juos klaidina? Rusijos spectarnybos, marionetes tomaševskiai. Lenkų ir rusų tautinės grupės atsirado okupacijų metu, todėl yra lietuvių priverstinės asimiliacijos baudžiamųjų bylų objektas.
    Pagarbiai Arvydas Damijonaitis

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Lietuvos šiltnamio dujų emisijos vis dar auga

Lietuvos šiltnamio dujų emisijos vis dar auga

2021 01 22
Egzaminų baimė. Kaip ją įveikti?

Abiturientams šiemet laikyti lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos nereikės

2021 01 22
Esant būtinybei Kaune pradinukus priims dvi mokyklos

Neturintys sąlygų mokytis namuose vaikai bus priimami į mokyklas

2021 01 20
dr. Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Karalius Mindaugas kalbina Dainių Razauską (II)

2021 01 20
Asmenų be pilietybės Lietuvoje jau mažiau

Asmenų be pilietybės Lietuvoje jau mažiau

2021 01 20
Žurnalo „Heritas“ viršelis | leidėjų nuotr.

Lenkijoje pasirodė Lietuvai skirto žurnalo „Herito“ naujas numeris

2021 01 19
LMPS pirmininkas Egidijus Milešinas | svietimoprofsajunga.lt nuotr.

Dėl mokytojų nenuotolinio darbo spaudžia ministeriją imtis vadovavimo

2021 01 19
Kaip pasiruošti brandos egzaminams, kad nesikartotų gąsdinantis 2020 m. scenarijus?

Kaip pasiruošti brandos egzaminams, kad nesikartotų gąsdinantis 2020 m. scenarijus?

2021 01 19
Lietuvos moksleiviai kviečiami mokytis iš kino nuotoliniu būdu

Lietuvos moksleiviai kviečiami mokytis iš kino nuotoliniu būdu

2021 01 19
Pagal skiepijimų nuo koronaviruso skaičių – Lietuva penkta tarp ES šalių

Pagal skiepijimų nuo koronaviruso skaičių – Lietuva penkta tarp ES šalių

2021 01 18
Rodyti daugiau

Naujienos

2020-aisiais Lietuvoje apsigyvenusių užsieniečių skaičius padidėjo 23 proc.
Lietuvoje

2020-aisiais Lietuvoje apsigyvenusių užsieniečių skaičius padidėjo 23 proc.

2021 01 23
Darbuotojai, darbdaviai | vdi.lt nuotr.
Lietuvoje

Pažinkite savo darbuotojus: kas slepiasi po X, Y ir Z kartomis

2021 01 23
Pašto ženkle įamžinta Lietuvą garsinusi archeologė B. M. Alseikaitė-Gimbutienė
Istorija

Pašto ženkle įamžinta Lietuvą garsinusi archeologė B. M. Alseikaitė-Gimbutienė

2021 01 23
Kauno modernizmo architektūros paraiška pateikta UNESCO Pasaulio paveldo centrui
Architektūra

Kauno modernizmo architektūros paraiška pateikta UNESCO Pasaulio paveldo centrui

2021 01 23
EP siūlo užtikrinti teisę po darbo atsijungti nuo interneto
Gamta ir žmogus

EP siūlo užtikrinti teisę po darbo atsijungti nuo interneto

2021 01 23
Pokarvių mūšiui – 760
Baltų žemėse

Pokarvių mūšiui – 760

2021 01 22
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba | vvtat.lt logo
Lietuvoje

Vartotojų teisių apsaugą gyventojai vertina vis geriau

2021 01 22
Policijos reidas | policija.lt nuotr.
Lietuvoje

Už papildomą darbą pareigūnams numatyta 1 112,6 tūkst. eurų

2021 01 22


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • mvasionis apie Pokarvių mūšiui – 760
  • Astronomas, 41-jų tremtnys Romualdas Zubinas apie Prezidentūroje vyks M. Gimbutienės šimtmečiui skirta konferencija „Stiprybės semiuosi iš Lietuvos“
  • Astronomas 41-jų tremtinys inž. Romualdas Zubinas apie Prezidentūroje vyks M. Gimbutienės šimtmečiui skirta konferencija „Stiprybės semiuosi iš Lietuvos“
  • Gal verta pažiūrėti apie Č. Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • 2020-aisiais Lietuvoje apsigyvenusių užsieniečių skaičius padidėjo 23 proc.
  • Pažinkite savo darbuotojus: kas slepiasi po X, Y ir Z kartomis
  • Pašto ženkle įamžinta Lietuvą garsinusi archeologė B. M. Alseikaitė-Gimbutienė
  • Kauno modernizmo architektūros paraiška pateikta UNESCO Pasaulio paveldo centrui

Skaitomiausi straipsniai

  • Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video) peržiūrėta: 2361; komentarų: 18
  • D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai peržiūrėta: 1994; komentarų: 21
  • M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją? peržiūrėta: 1702; komentarų: 32
  • I. Meškauskas. Užmirštieji šaukiasi teisingumo ir atminimo peržiūrėta: 1419; komentarų: 4
  • Visuomenininkai toliau muša pavojaus varpais dėl Panevėžyje griaunamo kino teatro „Garsas“ (nuotraukos) peržiūrėta: 1328; komentarų: 1
  • A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę peržiūrėta: 1300; komentarų: 13

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Lietuvos šiltnamio dujų emisijos vis dar auga

by Ditė Česėkaitė
2021 01 22
0
Lietuvos šiltnamio dujų emisijos vis dar auga

Lietuvoje į atmosferą 2019 m. išmesta 20,4 mln. tonų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) – apie 1 proc. daugiau negu...

Skaityti toliau

Abiturientams šiemet laikyti lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos nereikės

by Ditė Česėkaitė
2021 01 22
0
Egzaminų baimė. Kaip ją įveikti?

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, atsižvelgusi į tebesitęsiantį karantiną, pasirašė įsakymą, kuriuo visi šių metų abiturientai atleidžiami nuo...

Skaityti toliau

Neturintys sąlygų mokytis namuose vaikai bus priimami į mokyklas

by Ditė Česėkaitė
2021 01 20
0
Esant būtinybei Kaune pradinukus priims dvi mokyklos

Vaikams, kurie neturi sąlygų mokytis namuose ar patiria mokymosi sunkumų pandemijos metu, bus sudarytos sąlygos mokytis nuotoliniu būdu švietimo įstaigose....

Skaityti toliau

Naujausi komentarai

  • mvasionis apie Pokarvių mūšiui – 760
  • Astronomas, 41-jų tremtnys Romualdas Zubinas apie Prezidentūroje vyks M. Gimbutienės šimtmečiui skirta konferencija „Stiprybės semiuosi iš Lietuvos“
  • Astronomas 41-jų tremtinys inž. Romualdas Zubinas apie Prezidentūroje vyks M. Gimbutienės šimtmečiui skirta konferencija „Stiprybės semiuosi iš Lietuvos“
  • Gal verta pažiūrėti apie Č. Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?
  • Suremkime galvas! apie D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
Kitas straipsnis
Vitas Vasiliauskas | Alkas.lt nuotr.

P. Stonis. Etika ir moralė – ne šio pasaulio dimensijos. Atsakomybė – taip pat (video)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai