Paminėtas už lietuvybę Lenkijos okupuotoje Rytų Lietuvoje kovojusios švietimo draugijos „Rytas“ 100-metis! (6)

1925–1926 metais „Rytas“ Vilniuje globojo lenkų valdžios patvirtintas lietuviškas mokymo įstaigas.

1925–1926 metais „Rytas“ Vilniuje globojo lenkų valdžios patvirtintas lietuviškas mokymo įstaigas.

Sausio 31 d. minint lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ veiklos 100-metį Lietuvos nacionaliniame muziejuje buvo surengta šioms neeilinėms sukaktuvėms  paminėti skirta konferencija.

Tą pačią dieną Vilniaus Naujajame arsenale buvo atidaryta paroda „Lietuvių švietimo draugija „Rytas“. Parodoje rodomos „Ryto“ draugijos švietėjišką veiklą liudijančios nuotraukos, senieji plakatai, raštai, senųjų vilniečių išsaugotos įvairios istorinės vertybės, istorinė draugijos vėliava bei rodomas istorinę medžiagą papildantis švietėjiškas filmas apie draugijos veiklą.

Konferencijoje aptarta „Ryto“ draugijos istorija ir nūdiena

„Ryto“ draugijos veiklos 100-mečiui skirtoje mokslinėje konferencijoje buvo perskaityti 9 pranešimai apie draugijos veiklą Rusijos, Vokietijos, Lenkijos okupacijos metu, taip pat aptarta ir šiandieninė draugijos raiška.

Doc. dr. Vida Pukienė (Lietuvos edukologijos universitetas) kalbėjo apie Lietuvių švietimo draugijų veiklos pradžia panaikinus spaudos draudimą carinėje Rusijoje; Dr. Alma Lapinskienė (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas) skaitė pranešimą „Vilniaus kraštas „Ryto“ aušroje“; Dr. Aldona Vasiliauskienė (Lietuvių katalikų mokslo akademija, Lietuvių, ukrainiečių istorikų asociacija) kalbėjo apie Dr. kun. Jonas Steponavičių – pirmąjį „Ryto“ draugijos pirmininką; Linas Janulevičius (Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka) aptarė „Ryto“ draugijos veiklą 1915–1918 m.; Gintautas Ereminas (Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras) nagrinėjo Lietuvių švietimo klausimus Lenkijos okupuotame Vilniaus krašte; Prof. habil. dr. Kęstutis Makariūnas skaitė pranešimą apie „Ryto“ draugijos pirmininką Petrą Kraujalis ir jo atminimo įamžinimą; Doc. dr. Romas Juzefovičius (Lietuvos edukologijos universitetas) aptarė Kun. Kristupo Čibiro indėlį į „Ryto“ draugijos raišką; Habil. dr. Kazimieras Garšva (Lietuvių kalbos institutas) kalbėjo apie „Ryto“ draugijos atkūrimą nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje; Algimantas Masaitis, (dabartinis „Ryto“ draugijos pirmininkas) pristatė atkurtos „Ryto“ draugijos veikla 2004–2012 m.

„Ryto“ draugijos mokykla | Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ archyvo nuotr.

„Ryto“ draugijos mokykla | Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ archyvo nuotr.

Draugijos pirmininkas A. Masaitis apžvelgė atkurtos draugijos veiklą, apie pagalbą rytų Lietuvos mokykloms, apie  organizuojamas Tėvynės pažinimo pamokas, apie dainų šventę „Vilniaus jovarai“ ir kitus renginius.

Lietuvių švietimo draugija „Rytas“ buvo atkurta 2003 metais „Vilnijos“ draugijos pirmininko Kazimiero Garšvos iniciatyva. K.Garšva prisiminė, kaip 2003 metų rugsėjo mėnesį, jam pasiūlius, „Ryto“ draugijos atkūrimui pritarė „Vilnijos“ tarybos nariai, vėliau buvo parengti atkuriamos draugijos įstatai ir gruodžio mėnesį atkurtoji Lietuvių švietimo draugija „Rytas“ buvo įregistruota. Pirmuoju pirmininku steigėjai tuomet išrinko K.Garšvą.

2004 metų balandžio mėnesį „Ryto“ draugijos pirmininku buvo išrinktas tuometis Vilniaus rajono Marijampolio mokyklos direktorius A. Masaitis, kuris draugijai vadovauja iki šiol.

K. Garšva supažindinęs konferencijos dalyvius su draugijos atkūrimu, kalbėjo apie opius nūdienos klausimus. Jis priminė, kad „Vilnijos“ draugija yra atkūrusi kai kurias „Ryto“ draugijos mokyklas Gudijoje. Konferencijos dalyviai sužinojo, kad „Vilnijos“ draugijos pirmininko pavaduotoja Nijolė Balčiūnienė  nuo įsteigimo iki šiol rūpinasi Ūsionių, Pelekų, Vainiūnų lietuvių sekmadieninėmis  mokyklomis Apso krašte, Lydos, Rodunės lituanistinėmis mokyklomis  Gudijoje. Pasirodo, kad Gudijoje, Zloto kapinaitėse ji surado prieškaryje buvusios Zabarninkų mokyklos mokytojos A.Žemaitienės apleistą kapą. Išlikę „Ryto“ draugijos mokyklų pastatai šiuo metu griūva,  nėra atminimo lentų ir jokios šio lietuvybei svarbaus paveldo registracijos.

K.Garšva apgailestavo, kad net 30-tyje seniūnijų Rytų Lietuvoje iki šiol nėra jokios švietimo įstaigos valstybine kalba. Atkurtoje nepriklausomoje Lietuvoje – uždarytos Milkūnų, Tabariškės, Šalčininkėlių ir daugelis kitų lietuviškų mokyklų, kurios buvo įsteigtos Nepriklausomybės pirmaisiais metais…

K.Garšva atkreipė dėmesį ir į tai, kad mokyklose kuriose mokoma lenkų  kalba, neugdomi lojalūs Lietuvos valstybei piliečiai, kad nepilnai vykdomas Švietimo įstatymas, kad ne visur pereita prie Lietuvos geografijos ir istorijos mokymo valstybine kalba. K.Garšva sakė, kad plačiau šiandienos švietimo, kultūros, tautinių mažumų klausimai bus aptarti kovo mėnesį vyksiančioje „Vilnijos“ draugijos 25-mečio konferencijoje.

Kai buvau maža – niūkiau lietuviškai, dabar – nežinau kas aš esu

Konferencijoje dalyvavusi „Vilnijos“ draugijos pirmininko pavaduotoja, ir „Ryto“ draugijos tarybos narė Nijolė Balčiūnienė Alkas.lt redakcijai, po konferencijos, papasakojo apie savo veiklą įgyvendinant švietimo draugijos „Rytas“ siekius nūdienoje bei skaudžią asmeninę patirtį rūpinantis šiandienos lietuvių lituanistiniu švietimu Gudijoje.

Pirmiausia N.Balčiūnienė priminė prieškario laikų „Ryto“ draugijos pastangas žadinti lietuvybę Gudijoje: „Gudijos lietuvių, Šv.Kazimiero, „Ryto“ draugijų pastangomis po 1920 metų Lenkijos okupacijos buvo steigiamos lietuviškos privačios pradžios mokyklos: Breslaujos ir Astravo rajonuose po 12–lika, Varanavo rajone – 37 ir kt. Iš viso Gudijoje buvo įsteigta 67 pradžios mokyklos. 1936 m. dar buvo per 100 Šv. Kazimiero draugijos skyrių, kurie dar išlaikė lietuviškas skaityklas ir knygynėlius. „Ryto“ draugijos Zabarninkų kaimo mokykloje kasmet buvo po 50 mokinių“.

1998 m. rugpjūčio mėnesį N.Balčiūnienės pastangomis buvo surengta ekspedicija pas Braslaujos rajono Apso krašto lietuvius Gudijoje. Tuomet pavyko pažadinti begęstančią šio krašto lietuvybę ir įsteigti pirmąją šiame krašte Pelėkų sekmadieninę lietuvišką mokyklą.

1998-ųjų ekspedicijos metu Breslaujoje nebuvo susibūrusi jokia lietuvių bendruomenė, tad važiavau aplankyti lietuvių ir pabandyti suburti bendruomenę (šiuo metu N.Balčiūnienės ten įsteigta lietuvių bendruomenė sėkmingai veikia) . Tuomet ieškodama lietuvių aplankiau 40 Apso kaimų, prakalbinau 220 lietuvių ir surinkau visų visų jų anketinius duomenis. Teko tiesiog eiti per kaimus ir klausti kiekvieno sutikto žmogaus: „Ar jūs lietuvis? Kokia kalba jūs kalbate?“

Zabarninkų kaimo lietuvės, kurios lankė prieškario „Ryto“ mokyklą | N.Balčiūnienės nuotr.

Zabarninkų kaimo lietuvės, kurios lankė prieškario „Ryto“ mokyklą | N.Balčiūnienės nuotr.

N.Balčiūnienė išgirdusi iš vietos lietuvių, kad atėjus lenkui kunigui į Pelekų bažnyčią , buvo uždraustos pamaldos lietuvių kalba ir lietuviai buvo priversti paslėpti lietuviškas  maldaknyges į skrynių dugną, 1998 m. ekspedicijos metu sugebėjo pakviesti kunigą Vladą Petraitį, kuris po 60 metų pertraukos pagaliau atlaikė lietuviškas mišias. „Šios moterys tik tuome išsitraukė paslėptas maldaknyges..“. – sakė N.Balčiūnienė.

„Po 1998 m. ekspedicijos Apso krašte pavyko įsteigti Breslaujos rajono lietuvių bendruomenę ir tris sekmadienines mokyklas Ūsionyse, Pelekuose ir Vainiūnuose, kurios šiandien dirba sunkiomis sąlygomis. Šis lietuvybės išsaugojimo svarbus reiškinys  nėra įprasmintas, Zabarninkų mokytojos M. Žemaitienės kapas Zloteiki šiol lieka be paminklo ir net be užrašo…“ – apgailestavo N.Balčiūnienė.

Šiame name Paditvio kaime buvo prieškario mokykla. Joje mokė Jonas Bajanauskas. A.Nevėra mena „lenkiškai nenorėjom kalbėt“. | N.Balčiūnienės nuotr.

Šiame name Paditvio kaime buvo prieškario mokykla. Joje mokė Jonas Bajanauskas. A.Nevėra mena „lenkiškai nenorėjom kalbėt“. | N.Balčiūnienės nuotr.

buvusi "Ryto" mokykla Dubinių kaime, informaciją pateikė Stasė Nasolaitė Sadleckienė | N.Balčiūnienės nuotr.

Buvusi “Ryto” mokykla Dubinių kaime, informaciją pateikė Stasė Nasolaitė Sadleckienė | N.Balčiūnienės nuotr.

N.Balčiūnienei į atmintį visam gyvenimui įsirėžė 1998 m. Puzionių kaime prakalbintos vienišos tuo metu dar dūminėje troboje gyvenančios močiutės ištarti žodžiai.

„Kas Jūs esate? Gal lietuvė? Aš ieškau Lietuvių gal jūs kalbate lietuviškai, arba žinote kur gyvena lietuviai? – klausiau močiutės. Ji labai ilgai tylėjo. Aš net pagalvojau gal ji nebylė. Tačiau staiga ji prabilo:

– Kai buvau maža aš niūkiau lietuviškai. Dabar nežinau kas aš esu.

Ir po kiek laiko liūdnai pridūrė:

– Netikėjau kad kas nors iš Vilniaus ateis ir mani čia suras…

Taip atrodo Ūsionių (Breslaujos r.) lietuvių sekmadieninė mokykla šiandien. Už pečių kūrėnimą ir patalpų remontą tebemoka „Vilnijos“ draugija.... | N.Balčiūnienės nuotr.

Taip atrodo Ūsionių (Breslaujos r.) lietuvių sekmadieninė mokykla šiandien. Už pečių kūrėnimą ir patalpų remontą tebemoka „Vilnijos“ draugija…. | N.Balčiūnienės nuotr.

 

„Ryto“ draugijos nariai su Lietuvos okupantais kovojo lietuvišku švietimu

Draugija „Rytas“ buvo įkurta 1913 m. sausio 31 d. Vilniuje  ir sunkiomis karo bei okupacijų sąlygomis atkakliai vykdė kilnią ir labai reikalingą užduotį. Jos tikslas buvo vaikų ir suaugusiųjų švietimas, švietimo darbuotojų rengimas, lietuviškų mokyklų steigimas ir išlaikymas. Į pirmąją draugijos valdybą buvo išrinkti Jonas Basanavičius, kun. Juozapas Kukta, kun. Vladas Mironas, Liudas Gira, Juozas Kairiūkštis, pirmininku – kun. Jonas Steponavičius. „Ryto“ valdyba įgaliojo pirmininką steigti draugijos skyrius ir pradžios mokyklas. Jau po metų Vilniaus krašte veikė 37 „Ryto“ draugijos skyriai ir skaityklos. Tačiau rusų valdžia neleido „Ryto“ draugijai steigti lietuviškų pradžios mokyklų, leista steigti tik vienklases ir dviklases mokyklas.

Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, „Ryto“ veikla sumenko, bet nenutrūko. Vokiečių valdžia uždarė draugiją. Tik pateikus naują draugijos statutą, davė leidimą tolimesnei veiklai, bet neleido steigti naujų skyrių. Pasitraukus kun. J. Steponavičiui, draugijos pirmininku buvo išrinktas kun. Mečislovas Reinys. 1915 m. lapkričio 12 d. buvo įsteigti pedagoginiai kursai liaudies mokytojams rengti. Jų vedėju paskirtas Aleksandras Stulginskis. Draugija apsiėmė globoti dr. J. Basanavičiaus, Mykolo Biržiškos ir Povilo Gaidelionio įsteigtus lietuvių gimnazijos kursus ir kun. J. Kuktos vedamus vakarinius kursus mergaitėms.

Karui pasibaigus ir Lietuvai trumpam atgavus Vilnių, krašto švietimo reikalus ėmėsi tvarkyti Švietimo ministerija. Dėl lėšų stygiaus „Ryto“ draugija nepajėgė tinkamai pasirūpinti gimnazijos reikalais. Todėl draugijos valdybos sprendimu ji buvo perduota Švietimo ministerijai. 1921 m. rugpjūčio 22 d. gimnazijai suteiktas Vytauto Didžiojo vardas. Vilnių užėmus bolševikų kariuomenei ir Lietuvos Vyriausybei išsikėlus į Kauną, rūpintis gimnazija vėl teko „Ryto“ draugijai. Jos globoje ji buvo iki 1939 metų. 1919 m. sausio 9 d. lietuvių gimnazija buvo atidaryta ir Švenčionyse. Ten nuo 1920 m. savarankiškai darbavosi Švenčionių „Ryto“ draugija.

Lenkijai okupavus Vilniaus kraštą, į pateiktą prašymą dėl draugijos įteisinimo 1920 m. balandžio 20 d. buvo gautas palankus valdžios atsakymas. Tačiau „Ryto“ statutas buvo keičiamas ir tvirtinamas dar ne kartą. Pagal 1928 m. lenkų administracijos patvirtintą statutą „Ryto“ draugija turėjo teisę veikti lietuvių gyvenamose vietovėse visoje Lenkijoje. Jose „Rytas“ steigė savo skyrius, pradžios mokyklas, skaityklas, organizavo vakarinius mokytojų kursus. Lenkų valdžia įvairiais būdais kenkė ir trukdė draugijos švietėjiškai veiklai. Nepaisant sunkumų, 1925–1926 m. „Rytas“ Vilniuje globojo lenkų valdžios patvirtintas lietuviškas mokymo įstaigas: Vytauto Didžiojo gimnaziją, Lietuvių mokytojų seminariją, pavyzdinę pradžios mokyklą prie Mokytojų seminarijos, dvi pradžios mokyklas ir kt. 1927–1928 mokslo metų pradžioje Vilniaus krašte veikė per 100 „Ryto“ draugijos lietuviškų mokyklų. Daugelis jų turėjo savo knygynėlius, rengė mokinių vaidinimus.

„Ryto“ draugijos mokytojai, vykdantys nepriklausomos Lietuvos vyriausybės ir užsienio lietuvių finansuojamos draugijos vadovybės nurodymus, nebuvo lojalūs lenkų okupacinei valdžiai, dažnai su ja konfliktuodavo. Dažniausiai bendraujama buvo peticijomis, ypač, kai buvo uždaromos lietuviškos mokyklos. 1932–1935 m. uždarius visas lietuvių mokyklas ir vietoje jų atidarius 100 lenkiškų Juzefo Pilsudskio mokyklų, 1938 m. buvo uždrausta ir „Ryto“ draugijos veikla.

Tais pačiais mokslo metais lenkų valdžia uždarė net 47 kaimo mokyklas, Lietuvių mokytojų seminariją. Buvo suimti jos direktorius kun. Kristupas Čibiras ir „Ryto“ draugijos pirmininkas kun. Petras Kraujalis bei 15 mokytojų. Nuolatinėmis represijomis prieš „Ryto“ draugiją lenkų valdžia stengėsi sužlugdyti jos veiklą. Tai buvo įvykdyta 1938 m. vasario 25 d. Draugijos veikla atnaujinta 1939 m., prieš pat Lietuvai susigrąžinant Vilniaus kraštą, ir buvo tęsiama iki sovietinės okupacijos.

Nijolė Balčiūnienė ir Kazimieras Garšva su Maniute Petrikyte Mažeikiene, prie jos namo. Marija Petrikytė Mažeikienė iš Girių kaimo padainavusi apie 200 archajiškų dainų: lopšinių, vestuvinių, darbo, kalendorinių apeigų, pasakų | N.Balčiūnienės nuotr.

Nijolė Balčiūnienė ir Kazimieras Garšva su Maniute Petrikyte Mažeikiene, prie jos namo. Marija Petrikytė Mažeikienė iš Girių kaimo padainavusi apie 200 archajiškų dainų: lopšinių, vestuvinių, darbo, kalendorinių apeigų, pasakų | N.Balčiūnienės nuotr.

Po 1990 m. kovo 11 d. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, lietuviškų mokyklų steigimą aktyviai rėmė ir padėjo  organizuoti jų atidarymus „Vilnijos” draugija. 2003 m. pabaigoje „Vilnijos” draugijos pirmininkui dr. Kazimierui Garšvai pasiūlius,  buvo nuspręsta atkurti Lietuvių Švietimo draugiją „Rytas”. Šios draugijos įstatai buvo patvirtinti 2003 m. gruodžio 29 d., pirmuoju atkurtos draugijos pirmininku išrinktas K. Garšva.  2004 m. balandžio 3 d. Lietuvių literatūros ir tautosakos institute įvyko suvažiavimas, kuriame buvo išrinkta dvidešimties narių taryba ir trijų narių valdyba,  draugijos pirmininku išrinktas Algimantas Masaitis.

Kategorijos: Istorija, Kultūra, Kultūros politika, Švietimas, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .
2-PROCENTU-PARAMA-ALKUI
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *