Miglė Nargėlaitė, Nijolė Balčiūnienė, www.alkas.lt, papildyta 07 04 d. 01.37 val.
Šiandien Šalčininkuose pagerbtas šio miesto vietovardžio paminėjimo 700-ųjų metų jubiliejus. Ši šventė buvo baigiamasis renginys vystomojo bendradarbiavimo projekto „Šalčininkai – kaip Šalčia“, kurį organizavo Dieveniškių technologijų ir verslo mokykla.
Šventinėje eisenoje, kurios metu buvo nešama pati ilgiausia – 202 metrų ilgio Lietuvos vėliava žygiavo: Lietuvos šaulių sąjungos atstovai, Šalčininkų rajono lietuviškų mokyklų bendruomenės, mokiniai, Poškonių bendruomenės, kitų visuomeninių organizacijų atstovai. Šalčininkų jubiliejaus proga buvo stengtasi pabrėžti ir miesto lietuviškumą. Kad ši išskirti dydžio trispalvė atkeliautų iki Šalčininkų, pasistengė Anykščių rajono savivaldybė bei Šalčininkų rajono „Vilnijos“ draugijos pirmininkas Vidmantas Žilius.
Tautinėmis vėliavomis ir prie šventės rengimo prisidėjusių organizacijų simbolika nešini šventės dalyviai pajudėjo nuo prie įvažiavimo į Šalčininkus esančio koplytstulpio iki miesto savivaldybės. Eisenos priekyje žygiavo vietinė šaulių rinktinė, paskui juos žengė Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos nariai, Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos atstovai, Varėnos rajono kultūros centro folkloro ansamblio merginos pasipuošusios tautiniais rūbais, liaudies dainų klubas „Raskila“, ansamblis „Giedra“ iš Vilniaus. Žygiui vadovavo Vilniaus apskrities Karaliaus Mindaugo šaulių rinktinės Šalčininkų 11 kuopos jaunųjų šaulių vadas Eimantas Tamulynas. Ilgiausios Lietuvos vėliavos nešti susirinko vietiniai lietuviai, taip pat svečiai iš kitų miestų ir aplinkinių kaimų. Eisenoje dalyvavo Seimo nariai Rytas Kupčinskas ir Kazimieras Uoka, Lietuvos Sąjūdžio tarybos pirmininkas Vidmantas Žilius, „Vilnijos“ draugijos pirmininkas Kazimieras Garšva, „Ryto“ draugijos pirmininkas Algimantas Masaitis, gausi Kauno miesto delegacija, kitų organizacijų vadovai.
Šventės metu nepamiršta pagerbti ir senosios krašto praeities. Eisenoje nešta senoji Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vėliava su Vytimi, ilgus šimtmečius baltams reiškusi protėvių Vėlių apsaugą. Folkloro ansambliai dainavo dainas apie baltų pergales, lietuvių kovas su priešais.
Po eisenos Šalčininkų kultūros centre įvyko konferencija ir šventinis koncertas. Konferenciją pradėjo šio projekto sumanytoja Dieveniškių technologijų ir verslo mokyklos direktorė Ilona Šedienė. Ji pristatė Šalčininkų krašto svarbą Lietuvos valstybėje, vykdomo projekto tikslus, stovyklos „Šalčininkai kaip Šalčia“ dalyvius, perskaitė Užsienio reikalų ministro Audroniaus Ažubalio sveikinimą. Šalčininkų miesto šventės bei konferencijos dalyvius sveikino LR Seimo nariai R. Kupčinskas, K. Uoka, Lietuvos tūkstantmečio gimnazijos direktorius Vidmantas Žilius, atsargos pulkininkas Arūnas Dudavičius, Šalčininkų rajono vicemeras Andžej Andriuškevič, Kauno miesto savivaldybės tarybos narys Gediminas Žukauskas. Vydžių (Baltarusija) profesinio technikos koledžo direktorius Michail Smirnov prisiminė bendrą dviejų tautų indėlį Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais, apie šiandienos bendradarbiavimą. Lietuvybės tvirtėjimo regione viltį išreiškė LTJS vadas Julius Panka. „Vilnijos“ draugijos pirmininko pavaduotoja Nijolė Balčiūnienė pristatė šią savaitę vienu metu vykusias net dvi etnokultūrines stovyklas. Dieveniškių technologijų ir verslo mokykloje vyko tarptautinė stovykla „Šalčininkai kaip Šalčia“ (projekto koordinatorė I. Šedienė), kurioje kartu su rajono moksleiviais dalyvavo jaunimas iš Baltarusijos: Lydos bei Vydžių profesinio technikos koledžo. Poškonių pagrindinėje mokykloje vyko asociacijos „Matrūnėlė“ lietuvių tradicinės kultūros stovykla „Pažink Save“ (projekto koordinatorė N. Balčiūnienė), kurioje dalyvavo Poškonių pagrindinės, Dieveniškių „Ryto“, technologijų ir verslo mokyklų, Lietuvos tūkstantmečio gimnazijos moksleiviai. Tautines tradicijas puoselėjančiose stovyklose vaikams buvo primenama baltiška krašto praeitis, vaikai mokėsi tradicinių amatų, keliavo, dainavo, muzikavo, skudučiavo, šventė senovinę Rasos šventę. Stovyklautojams talkino puikus folkloro ansamblis iš Vilniaus „Laukis“ (vadovė Lijana Šarkaitė Vilums) ir Varėnos kultūros centro folkloro ansamblis (vadovė Lina Būdienė).
Hum. m.dr. kalbininkas Kazimieras Garšva kalbėjo apie Šalčios žemės kalbos turtus, apie unikalią Dieveniškių šnektą, apie baltišką vietovardžių kilmę. Istorko Tomo Baranausko ir Seimo nario Gintaro Songailos pranešimus organizatoriai perskaitė lietuvių ir baltarusių kalbomis. Vertimus atlikti talkino Lietuvių kalbos instituto doktorantas Aleksandras Adamkavičius. Vaizdžiai apie Šalčios krašto seniausias istorines žinias kalbėjo istorikas Romas Batūra. Jis priminė, kad Šalčininkai pirmą kartą paminėti Petro Dusburgiečio kronikoje aprašant teutonų riterių įsiveržimą į šiuos kraštus XIV amžiuje. Tuo metu Šalčininkai buvo vienas iš svarbiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės regionų, įsikūręs netoli valstybės širdies.
Dieveniškių technologijų ir verslo mokyklos direktorė I. Šedienė įteikė konkurso „Upytėlė teka – upytėlė plaukia“ dalyviams ir nugalėtojams diplomus, dovanas.
Konferencijos dalyviams nuotaikingą koncertą dovanojo folkloro ansamblis „Laukis“, Varėnos kultūros centro merginų ansamblis, Vilniaus Gabijos gimnazijos pirmokės. Lietuvių tradicinės kultūros stovyklos „Pažink save“ moksleiviai grojo pačių pasigamintais skudučiais, dainavo tradicines Šalčios krašto dainas.
Miglės Nargėlaitės ir Nijolės Balčiūnienės fotoreportažas:
Gražu!
O nuo kada ponia Nijolė Balčiūnienė yra “Vilnijos” draugijos pirmininkė? Juk visada šiai kilniai organizacijai vadovado hum. m. hab. dr. ponas Kazimieras Garšva?
Graži ir reikalinga šventė. Daugiau ten tokių. Gaila, kad negalėjau dalyvauti.
Ignotui: Nijolė Balčiūnienė pristatyta kaip “Vilnijos” draugijos atstovė, ne pirmininkė – dėl tokios smulkmenos triukšmauti nederėtų. Jei visi tos draugijos nariai dirbtų kaip Nijolė, Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose turėtume kur kas geresnę situaciją.
Ar tai Jūs priverčiat tą vėją pūsti ?
Ar tai Jūs priverčiat upes tekėti ?
Ar Jūsų valia Lietuva danguje atsispindi ?
Ar tai Jūs judinat mintį ir širdį plakti ?
Tai JŪS !
O kur tuo metu buvo Bumblauskas, Raila ir kiti Lietuvos,, intelektualai”.
Mane labai maloniai nustebino šis renginys, geraja prasme, kuriame dalyvavo tiek daug žiūrovu, tiek daug dalyviu, eisena, parodija buvo tikrai graži, ir sveikintina. Beje, daugiau tokių švenčių miesto, rajono gyventojams, nes jų trūksta, arba visiškai nėra.
Ačiū organizatoriams, dalyviams.
“parodija buvo tikrai graži, ir sveikintina” – think again!
Labai gerai, kad cia vyksta tokios sventes. O kiek tu is Tamasevskio klano sventeje dalyvavavo ar is vis dalyvavo????
Labai gerai. Vilnijos lenkiškai kalbančius lietuvius (kurie save vadina lenkais)galima integruoti būtent pažadinant juose protėvių dvasią, kultūrą, daina. Juk jų protėviai , kaip ir mūsų , buvo lietuviai, to neneigia nei Talmontas, nei Andriuška net ir Valdemaro Tamošausko gal lietuviais proseneliai buvo 🙂