Hepatito C diagnozė – ne visiems lemtingas nuosprendis (0)

SXC.hu, M. Osuchowicz nuotr.

Dažniausiai negrįžtamai kepenis sužalojantis hepatito C virusas pramintas „tyliuoju žudiku“. Tačiau šiuolaikiniai kraujo tyrimai padeda šį gudriausią virusą nustatyti labai anksti, o tuomet dar įmanoma išgelbėti tris iš penkių ligonių.

Pagal Mažeikių rajono savivaldybės sveikatos profilaktikos programą „Medicina practica“ laboratorija 307 mažeikiškiams nemokamai atliko hepatito C tyrimus. Didžiausias dėmesys šį kartą buvo skirtas vienos iš rizikos grupių – medicinos personalo patikrai.

Hepatito C infekcijos pavojus ypač didelis su krauju ir jo preparatais dirbantiems specialistams. Akcijos metu išaiškinti net 6 infekuoti mažeikiškiai. Palyginimui, kasmet visoje Lietuvoje užregistruojama apie 40–50 naujų hepatito C atvejų. Visiems pasitikrinusiems garantuotas anonimiškumas.

Negydomas hepatitas C metų metais ardo organizmą, kol išryškėja kepenų nepakankamumas, cirozė ar vėžys. Hepatito C viruso plitimo greitis jau prilyginamas ŽIV infekcijos problemai. Beje, abu ypač grėsmingi virusai turi panašumų.

Didžiulė bėda, kad daugybė pacientų apie šią mirtinai pavojingą ligą, glūdinčią jų organizme, nieko neįtaria. Blogą apetitą, pastovų silpnumą, nuovargį, pykinimą, dešiniosios pašonės skausmą ir kitus simptomus jaučia tik apie 20–40 proc. užsikrėtusiųjų žmonių.

Per vėlai pastebėjus „tylųjį žudiką“ ligonį gali išgelbėti nebent kepenų persodinimas. Todėl labai svarbu hepatitą C ištirti laiku, o tuomet gydyti moderniais vaistais. Vos 10–20 proc. šio viruso aukų pasveiksta pačios.

Hepatito C virusu dažniausiai apsikrečiama per infekuotą kraują – tiesioginio kontakto metu per pažeistą odą ar gleivinę. Toks pavojus kyla naudojantis infekuoto žmogaus manikiūro priemonėmis, dantų šepetėliu, skutimosi peiliuku, darant tatuiruotes, veriant auskarus, naudojant nešvarias adatas ir pan. Apsikrėsti galima ir lytiniu keliu.

Specialistai atkreipia dėmesį, kad dėl hepatito C pasitikrinti ypač verta žmonėms, kuriems iki 1993 metų buvo atliktos chirurginės operacijos, perpiltas kraujas, daryti inkstų dializė, Cezario pjūvis ir kt. Būtent iki tol mūsų medicina neturėjo galimybių užtikrinti kraujo ir jų preparatų saugumo.

Gydytojų pastebėjimu, keturi iš penkių sergančiųjų hepatitu C ligonių pavojinguoju virusu užsikrėtė prieš 15–20 ar daugiau metų. Manoma, kad Lietuvoje gali būti 50–70 tūkstančių hepatitu C užsikrėtusių žmonių. Tačiau apie tikrą sergamumo mastą telieka spėlioti.

Hepatito C infekcijos rizikos faktoriai:

– kraujo perpylimas, chirurginė operacija ar Cezario pjūvis iki 1993 metų;
– inkstų dializė;
– padidinti kepenų fermentų (ALT) rodikliai;
– hepatito B diagnozė;
– teigiamas ŽIV;
– tatuiruotės procedūros;
– dažna sekso partnerių kaita;
– kokaino vartojimas, narkotikų injekcijos;
– tarnyba kariuomenėje;
– įkalinimas;
– kontaktas darbe su krauju, jo preparatais, medicininėmis adatomis;
– lytiniai santykiai be apsaugos priemonių su asmenimis, kuriems tinka minėti kriterijai;
– kartu gyvenantys asmenys, kuriems tinka minėti kriterijai.