J.Matuza. Politnekorektiška politinformacija (I) (25)

Jonas Matuza, www.alkas.lt
Alkas.lt nuotr.

Alkas.lt nuotr.

Pasaulio elitas jau seniai, rimtai ir prabangiai ruošiasi pasaulio pabaigai: Bilas Geitsas Užpoliarėje rengia genetinės medžiagos saugyklą, Sorošas pardavinėja bankų akcijas ir pan. Pasaulio oligarchai net užsisakė paskutiniosios dienos Nojaus laivelį už begalybę, begalybę melejonų-melejardų, iš kurio ruošiasi toliau valdyt savo pačių sukurtą ekonominę suirutę.

Pasaulio pabaiga, turint omenyje keistus sutapimus pasaulio valstybių vyriausybių veiksmuose, vis neatšaukiamiau artėja. Neseniai JAV valdžia pradėjo intensyvinti pastangas stiprinant baudžiamąją valstybės komponentę, net organizuodama kariuomenės pratybas galimiems socialiniams neramumams malšinti, dabar, va, Šveicarija, nors jos ekonomikos rodikliai vieni geriausių Europoje, spėriai didina savo vidaus karinio kontingento pasiruošimą galimų neramumų dėl irstančios ES tramdymui, jei jie persilietų per jos sienas.

Nesiliaujantis ekonominis sunkmetis vis gaivina galvoje nežymiai perfrazuotą profesoriaus Preobraženskio lūpomis išsakytą Bulgakovo mintį, kad suirutė, visų pirmiausiai – ne ekonomikose, bet pasaulio galingųjų galvose. Kuriose kartkartėmis gimsta tikrai stebėtinai keistos mintys. Pvz., Vokietijoje besibazuojantiems gal ir nevokiškos kilmės Graikijos kreditoriams, ne per seniausiai siūliusiems Elados palikuonims parduoti Akropolį su visomis kitomis likusiomis antikos vertybėmis už skolas, vėl kirba mintys, kaip sutaupyti svetimo biudžeto lėšas: dabar jie siūlo iškraustyti graikus iš mažai apgyvendintų salų. Graikai vėl kasosi pakaušius: kas galėtų paneigti, kad prievarta atlaisvinę salas nuo graikų, kreditoriai ilgai netrukus atlaisvins graikus nuo tų salų? O pačios Graikijos, mano galva, Pasaulinė Plutokratija niekada neatsisakys. Net jei Graikija nebeapsikentusi karšto esojūzinio glėbio nusprętų išstoti iš euro zonos, dar klausimas, ar kreditoriams nekiltų garbanota mintis Graikiją mikliai paskelbti nebedemokratine ir, kariniais lėktuvais atbombinus jiems kreditorių atžvilgiu teisingą valdžią, staigiai išsimušti ir salas, ir akropolius…

Galimą visokio plauko pasaulio kreditorių karingumą tikrai galima įtarti, dekoduojant pasaulio žinių diktatorių tiesos traktuotes, peršančias neišvengiamą mintį, – 2012 metai- pasiruošimo III pasauliniam karui metai. Čia ir Izraelis, nebeabejotinai turintis bent 300 atominių užtaisų bei jų pristatymo priemones į bet kurią pasaulio intymiausią vietelę, bei neįsileidžiantis į savo branduolinius objektus TATENA specialistų, tačiau pats aršiausiai kaltinantis Iraną, atseit jis galįs turėti minčių tokį ginklą kada nors pasigamint. Ta proga pasauliniai tiesos diktatoriai ne Izraelį verčia išskaidrinti savo branduolinę programą ir objektus, priverčiant įsileisti į juos tarptautinius prižiūrėtojus bei prisijungti prie branduolinės ginkluotės neplatinimo sutarties (yra sunkiai nuginčijamų The Guardian paviešintų įrodymų, kad Šimonas Peresas 1975 m. mėgino atominę bombą parduoti PAR rasistinio režimo galvažudžiui Botai), bet Izraelis privertė JAV, EU ir visus likusio pasaulio JTO teisuolius, išskyrus Kiniją ir Rusiją, užkrauti Irano liaudžiai ekonomines sankcijas ir baigia priverst pradėti pasaulinį karą prieš persus. Netanyahui nepavykus įtikinti Taikos premijos laureato Obamos, dabar juodbruvi garbanoti Amerikos kumpanosiai visais savo visaapimančio lobizmo aštunkojo čiuptuvų siurbtukais prastuminėja gerokai šiuo klausimu sukalbamesnį kandidatą „karingąjį“ Mitą Romnį. Kabutėse todėl, kad Vietnamo karo metais, kuomet Mito broliukai ir sesutės amerikiečiai liejo kraują Vietnamo džiunglėse, sūnelį turtuolis tėtukas išsuko nuo pareigos vykdymo, išsiuntęs „su specialia misija“ į Paryžių…

JAV kariūnai visomis savo galiomis tik stiprina įtarimus, kad būtent jie ir yra realiausi kandidatai III Pasaulinio karo agresorių kastinge, savo ketinimus įtikinamai patvirtindami planais iki 2016 metų  nuleisti vandenin patį moderniausią pasaulyje esminininką, kurio vos ne pusė įgulos bus pakeista robotais. O JAV marionetė NATO spėriai ruošiasi kibergrėsmėms iš Rusijos, nors lig šiol rimta kibernetinio terorizmo auka tėra tapęs tik Iranas, kurį kibernetiškai užpuolusi sugadino kažkiek ten tūkstančių elektrinėms uraną sodrinančių centrifugų tikrai ne Rusija. Atlantai gudrūs, jie supranta, jog tai, ką CŽV+Mosad=KM specialistai padarė Iranui, jiems patiems nesunkiai gali organizuoti rimti specialistai iš nepakankamai urano taikiems tikslams prisisodrinusio Irano arba iš pakankamai prisisodrinusios Rusijos.

Kita vertus kas gi tai Rusijai, vis glausčiau iš visų pusių apspistai Šiaurės Atlantų, belieka, ypač kai JAV prezidentas atviru tekstu pasisako už jos staigų pastatymą į deramą vietą deramoje pozoje? Ji irgi, pasikasiusi pakankamai išmanų Putino pakaušį, pagal išgales didina preventyvines apsukas. Nes iš tų Nobelio Taikos premijomis apsikarsčiusių Šiaurės Atlantų, dėl savo įžeistų Pasaulio viešpačių ambicijų irakuose-afganistanuose-libijose… išbombardavusių milijonus civilių, jie tiesiog priversti nuolat tikėtis absoliučiai belekokios kiaulystės. Būtent dėl tokio šiaurėsatlantiško trendo rusai dar labiau susipyko su mumis – šiemetiniais Taikos premijos laureatais, pernai labai smarkiai prisidėjusiais prie Kadafio vaikų, anūkų ir paties pulkininko žudynių. Dar žmonės kalba, kad EU Nobelio Taikos premijos neverta dar ir dėl to, kad toleruoja žydų žvėriškumus Palestinoje. Ne kažkokie ten antisemitai, dabar jau net patys žydai nebegali tylėt žiūrėdami į prie jų valstybės vairo sėdinčių psichopatų veiksmus.

Libijos kraujuotąjį sudemokratinimą labai ženkliai pinigais ir samdiniais parėmė ir Arabų Lygos žmogaus laisvių flagmanai – Bahreinas su Kuveitu. Pastarasis, tiesa, preventyviai demokratiškai dėl viso pikto sulaikė savo opozicijos lyderį, kad jiems kartais netektų oficialiai uždraudinėt antivyriausybinių demonstracijų, kaip Bahreinui…

Praėjusią savaitę amerikonai eilinį kart vėl labai plačiai parodė savo demokratišką šypsnį, uždrausdami Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai stebėti rinkimus JAV. Juk tik jiems yra leista viešai ir garsiai stebėtis nedemokratiniais rinkimais visokiose rusijose-baltarusijose, bet jokiais būdais ne atvirkščiai. Mūsų žiniasklaidai, propaguojančiai „nupirktų rinkimų“ tuštutę, reikėtų irgi rimtai persvarstyti savo orientaciją, perskaičius, pvz., Rusijos rinkimų komisijos pirmininko Čiurovo 40 puslapių ataskaitą apie demokratijos principų pažeidimus JAV rinkimų sistemoje. Ką ten Čiurovas,- net pačios JAV vienas finansų ir politikos apžvalgininkų Matas Taibas (Matt Taibb)seniai reziumavo, kad laisvos rinkos sąlygomis organizuojamuose demokratiniuose rinkimuose organizuotas gobšumas visuomet nugalės neorganizuotą demokratiją.

Ir iš viso jūs man pasakykite, kas tai per „demokratija“, kuriai ginti šiandien reikalingi samdomi internetiniai apologetai? Kas tai per „žodžio laisvės“ neužginčijama vertybė, kuomet už oficialiosios propagandos kvestionavimą baudžiama įstatymiškai? Jei suabejosite, kad pas mus ne taip, kaip Kanadoje, tuomet pamintykite ir apie tai, jog ir Lietuvoje yra priimtas įstatymas, draudžiantis abejoti. Beje, prisimenant gūdžius sovietinius laikus, kuomet viskas, išskyrus oficialiąją propagandą buvo įstatymiškai baudžiama, kuomet visokie „laisvės balsai“ iš užjūrio buvo techninėmis priemonėmis slopinami, gerokai pašiurpino žinia, kad Eutelsat neseniai nutraukė Sirijos ir Irano TV transliacijas, – laisviems žmonėms nėra ko žinoti daugiau, nei jiems aticenzūravo politiškai korektiškų žinių siuvyklos!

Vienos tokios siuvyklos, CNBC, generalinis kutiurje Džonas Karnis (John Carney), vokiečiams užsiminus apie savo aukso rezervų, laikomų JAV FRS, auditą, prisifilosofavo ligi tokių antilogikos aukštumų, jog norisi jam sušukti mano dėdės žodžiais: jei aš turėčiau tokį protą, aš būčiau bEprotis! Suprantu vokiečius, kuriems parūpo jų antri pasaulyje pagal dydį aukso rezervai, kuomet Internete sklando gandai apie volframu užpildytus suklastotus aukso luitus, šiandien jau randamus abiejuose Atlanto pusėse. Savo redaktorinėje skiltyje Džonas paspekuliavo, jog vokiečiams turėtų būti visiškai dzin, yra pas amerikonus fiziškai tas auksas, ar ne, svarbu tik tai, kad amerikonų buhalterinėse knygose yra įrašai apie tą vokiečių auksą! Bet vokiečiai irgi, matyt, žino seną anekdotą apie prasiskolinusį žydelį, skrupulingai prižiūrėjusį savo skolų knygas, tačiau vienam (vokiečių) kreditoriui griežtai pareikalavus skolą staigiai gražint, atsainiai mestelėjusio: „Nu gehai, jei tu su manimi šiteip, tai aš tuomet tave iš savo knygos išbhaukiu…”

O Kubilius savo knygos apie pergalę prieš krizę braukyti nesiruošia vis pasidžiaugdamas ekonomikos rodiklių gerėjimu, kurį ženkliai įtakoja eksportas. Nors gausiausiai iš Lietuvos eksportuojama prekė- jos žmones. Trumpalaikėj perspektyvoje tai- gal ir visai nieko sau biznis, tik jaunos darbo jėgos fondo neatsakingas švaistymas neišvengiamai bus dar katastrofiškesnis Lietuvėlės ekonomikai  ne tokioje jau ir tolimoje ateityje.

Užtat už latvius galime kaimyniškai pasidžiaugt, jiems ir toliau nesiseka. Va, vos tik jie garsiai pamąstė apie savo cukraus pramonės atstatymą (taip Latvijoje cukraus pramonės nebėra lygiai taip pat, kaip praktiškai jokios kitos pramonės), kaip ES planavimo bėriai spėriai ir voliuntaristiškai jiems tai uždraudė. Uždraudė sau ir baigtas kriukis. Tai latviai dabar irgi susimąstę kasosi mąstymo aparatus, ar tas jų posakis „zirga galva“ jiems kartais netinka lygiai tiek pat, kiek ir lietuviams, uždariusiems savo visai dar patikimą Ignaliną. Tiesa, lietuviai dar jos nė neuždarė, nes uždarymui, pasirodo, trūksta dar gerokai daug melejardų, kurių jau iš niekur Lietuva nebegaus, nes Briuselis nebeatšaukiamai perspėjo, jog nemokami atominiai kopūstai jau baigėsi. Liko tik mokami.

Bet ką ten Latvija su Lietuva, net Slovėnijai, pirmai iš buvusių Rytų Europos soc. šalių bloko įsivedusiai eurą, nes jai visai neblogai sekėsi visokie ekonominiai triukai, ir ta šiandien nebežino, ko besigriebti, kad jos neimtų linksniuoti graikiškai.

Ką ten Slovėnija, net prancūzai priversti štukavot su savo ekonomika ir rimtai ketina prailginti darbo savaitę nuo 35 lig 39 valandų! Ech, gerai kažkada buvo būti prancūzu…

Arba anglu. Tik va ir tie anglai po truputį nusigręžia nuo ES neseniai pranešę, kad nebebendradarbiaus su broliais europiečiais nei justicijos, nei vidaus reikaliukų sferose. Vokiečiai jau seniai pastebėjo britanišką tendenciją trauktis iš ES, bet vilties dar nepraranda, dar nesiliauja juos kaltinti Lisabonos sutarties griovimu. Bet kur tiems vargšams lietuviams reiks dėtis iš Anglijos, kai ji išstos iš ES? Ne į prailgintos darbo savaitės Prancūziją juk…

O čia dar ir švedai užvirė košę su savo nebenusiteikimu jungtis prie ES bankinės sąjungos. Jau visai nebeaišku, kas čia su ta sąjunga bus.

Kol kas tiek politnekorektiškų naujienų šiam kartui. Nekosėkit. Beje, viena rimta medicinos tyrėjų analitikų grupė neseniai nustatė, kad vakcina nuo gripo nepadeda nei vienam sveikam suaugusiam. Visiškai. Ir neapsaugo nuo viruso plitimo. Visiškai. Užsivyniokite sau ant ūso.

Kategorijos: Akiračiai, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Galite naudoti šias HTML žymas ir atributus: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>