Klaipėdietis muzikos pedagogas Linas Švirinas prisimena dieną, kai jo muzikos studijos duris pravėrė mama su savo mažamečiu sūneliu, prikaustytu neįgaliojo vežimėlyje. Kokiu instrumentu galėtų groti berniukas, tuo metu nenumanė nei pati mama, nei pats Linas. Pabendravus su vaiku, tinkamiausias būdas muzikuoti pasirodė pučiamieji instrumentai.
Iš pradžių buvęs susikaustęs, berniukas pamažu ėmė drąsėti ir tvirtėti. Kadangi fizinis jo aktyvumas buvo ribotas, muzikavimas pučiamaisiais tapo labai dideliu emocinio pakylėjimo šaltiniu. Muzika vaiką ėmė keisti – grodamas jis galėjo pasijusti esąs pats sau šeimininkas, emociškai jis pradėjo tvirtėti. Tai, kas įvyko padedant muzikai, galima vadinti stebuklu – šiandien neįgalus berniukas, padedamas mamos, į muzikos užsiėmimus ateina savo kojomis, o prieš pusę metų mes pradėjome groti klavišiniais! Muzika suteikė jam tikslą, o įdėtos pastangos atnešė vaisių. Tai pavyzdys, kad muzika tikrai turi galių“, – prisiminimais dalijasi studijos „GROCK“ vadovas L. Švirinas.
Kad muzika gali gydyti, žinoma nuo senų laikų. Tačiau muzikos pedagogas, jau ne pirmus metus, Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro iniciatyva, vedantis muzikos terapijos užsiėmimus, pabrėžia, kad iš tikro gydo ne pati muzika. Ji tik priemonė – gydomės mes patys.
„Neretai daugumą ligų, negalavimų sukuriame patys. Pyktis, stresas, nemokėjimas atsipalaiduoti – priežastys, kodėl mus užklumpa ligos. Šiame vartotojiškame pasaulyje mes ieškome greitų būdų su problemoms kovoti – pavyzdžiui, griebiamės vaistų. Tačiau išties ligas galime įveikti ir paprasčiau – tiesiog skirdami daugiau laiko sau, pasinerdami į muziką“, – sakė Klaipėdos m. visuomenės sveikatos biuro vadovė Ineta Pačiauskaitė.
Labai puikus būdas atsipalaiduoti po sunkios darbo dienos, sumažinti stresą ir užkirsti kelią ligoms – grojimas perkusiniais (mušamaisiais) instrumentais. Mušamųjų instrumentų skleidžiami garsai, ritmas žmogui psichologiškai ir emociškai artimi. Būgnai skleidžia stiprias bangas, kurios veikia ne tik mūsų emocijas, bet ir kūną. Be to, šis muzikavimo būdas nėra sudėtingas – mušti būgnelius gali išmokti bet kuris. Tai savotiška „išsikrovimo“ forma ir galimybė labiau sutelkti koncentraciją. Specialistų teigimu, Japonijoje atlikti tyrimai rodo, kad muzikuojantys žmonės gali pasigirti kur kas geresne koncentracija nei nemuzikuojantys.
„Neretai mūsų galva primena moterišką rankinę – joje visko tiek daug, kad net sunku susivokti, ko iš tiesų reikia, o ko ne. Per muzikos terapijas mušdami būgnelius mes bandome nusikratyti dienos darbų naštos. Grojame, kas kaip mokame, vienas kito nevertiname, nerašome balų, tiesiog bandome iš muzikos pajusti malonumą taip ne tik atsipalaiduodami, bet ir gaudami ypač daug informacijos apie save. Kad būtume sveiki ir galėtume džiaugtis gyvenimu be ligų, pirmiausia turime išlaisvinti save. Muzikuodami mes būtent tai ir darome“ , – apie terapiją pasakojo muzikantas.
