Spalio pabaigoje Lazdijuose duris atvėrė roplių ir varliagyvių nuotraukų paroda „Ar iš balos tas gražumas?“. Parodoje eksponuojamos nuotraukos, kurias Lietuvos gamtos fondui atsiuntė fotografuojantys gamtos mylėtojai.
Mariaus Karlono nuotraukoje – vikrusis driežas (Lacerta agilis). Vikrieji driežai gyvena ten, kur jiems pakanka saulės. Patinai, poravimosi sezono metu (balandį–gegužę), spalvą keičia į ryškiai žalią, ruda lieka tik linija išilgai nugaros. Tai vienintelis Lietuvoje gyvenantis driežas, kuris deda kiaušinius. Vikriojo driežo ilgis su uodega gali siekti iki 20 cm.
Apie Dzūkijoje gyvenančias retas roplių ir varliagyvių rūšis bei grėsmes jų išlikimui renginio svečiams pasakojo Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialistė Dalia Bastytė. Naikinamos buveinės – didžiausia grėsmė balų gyventojų išlikimui.
Nerijaus Žitkevičiaus nuotraukoje – pievinės varlės (Rana temporaria) kiaušiniai. Pievinės varlės veisimuisi pasirenka nedidelius, negilius vandens telkinius, laikinas vandeningas lomas, kūdras, tvenkinius ir griovius. Neršia beveik visuose nedideliuose neužterštuose stovinčiuose vandens telkiniuose.
Nomedos Vėlavičienės nuotraukoje puikuojasi europinė medvarlė (Hyla arborea) – viena mažiausių Europoje gyvenančių varlių, kurios dydis siekia vos 3–5 cm. Dėl pirštų galuose esančių lipnių diskų šios varlytės gali laipioti horizontaliu paviršiumi. Suaugusios medvarlės, ne veisimosi periodu, didžiąją dalį laiko praleidžia laipiodamos augmenija aplink vandens telkinius. Lietuvoje grėsmę medvarlių išlikimui kelia tinkamų buveinių trūkumas, susiskaidymas ir populiacijų izoliacija, tad pas mus likę vos 2000 medvarlių.
Gintauto Smilgevičiaus nuotraukoje – smailiasnukė varlė (Rana temporaria).
Vakarų ir šiaurės Europoje smailiasnukės varlės nyksta, tačiau Lietuvoje jos tebėra pakankamai dažnos. Atskirti ją nuo „pusseserės“ – pievinės varlės – nelengva užduotis, neretai sunkiai įveikiama net specialistams. Lengviausia atpažinti pagal balsą ar smailesnį snukelį bei mentelę ant užpakalinės letenos, taip pat veisimosi metu žydrai pasipuošiančius patinėlius.
Irmos Maciulevičienės nuotraukoje – paprastoji česnakė (Pelobates fuscus).
Česnakė yra labai slapi, aktyvi būna tik naktį, tad išvysti šį retą varliagyvį savo akimis – reta sėkmė. Jos vyzdys vertikalus kaip katės, o ant užpakalinių kojų yra mentelės įsirausimui į dirvą. Iškilus pavojui ji gali labai greitai giliai įsirausti į žemę. Česnakės yra itin jautrios veisimosi telkinių vandens kokybei, užterštuose vandens telkiniuose jos nesiveisia.
Lietuvos gamtos fondo informacija
