Lapkričio 6 d. Seimas svarstys ar kreiptis į Konstitucinį teismą dėl Seimo rinkimų teisėtumo (3)

Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Lapkričio  2 d. 54 Seimo nariai pasirašė įpareigojimą, kad į Seimo lapkričio 6 d. dienotvarkę būtų  įtrauktas paklausimo Konstituciniam teismui (KT) projektas dėl ženklių Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų. Kad klausimas būtų privalomai svarstomas užtenka surinkti 47 Seimo narių parašus.

G.Songaila jau spalio 30 d. Seime įregistravo patobulintą „Seimo nutarimo dėl paklausimo Konstituciniam Teismui“ projektą (XIP-4935(3)). Šis projektas numato kreipimąsi į KT dėl išaiškinimo, ar spalio 14 d. Seimo rinkimai daugiamandatėje apygardoje bei kai kuriose vienmandatėse apygardose gali būti laikomi legitimiais, t.y., ar daugybiniai balsų pirkimai bei kiti šiurkštūs Seimo rinkimų įstatymo pažeidimai leido Vyriausiajai rinkimų komisijai nustatyti esminius rinkimų rezultatus.

Įstatymas nustato, kad esminiai rinkimų rezultatai daugiamandatėje rinkimų apygardoje gali būti patvirtinti tik tuo atveju, jei neginčijamų rezultatų paklaida neviršija vieno mandato.

Tautininkų sąjunga apskundė Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą, kuriuo buvo patvirtinti Seimo rinkimų pirmojo turo rezultatai. Įstatymas nustato, kad, gavus tokį skundą, Lietuvos Respublikos Seimas ir (arba) Lietuvos Respublikos Prezidentas privalo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl esminių rinkimų rezultatų nustatymo.

Spalio 30 d. tautininkai viešu pareiškimu yra kreipęsi ir  į Lietuvos Respublikos Prezidentę, atkreipdami jos dėmesį tai, kad masinių įstatymo pažeidimų teisinių ir politinių pasekmių bus neįmanoma pašalinti nesikreipiant į Konstitucinį Teismą dėl esminių rinkimų rezultatų daugiamandatėje apygardoje nustatymo. Tautininkai išreiškė paramą principingoms Prezidentės D.Grybauskaitės nuostatoms dėl šiurkščių Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų pasekmių šalinimo ir dėl skaidrių Vyriausybės sudarymo principų.

Dėl gausių ir ženklių Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų į Vyriausiąją rinkimų komisiją Tutininkų sąjunga kreipėsi dar po 1-ojo rinkimų rato, spalio 19 d., reikalaudama, kad ši išnagrinėtų, ar masinio balsų pirkimo ir kitų pažeidimų sąlygomis ji galėjo nustatyti esminius balsavimo rezultatus. Pagal Seimo rinkimų įstatymą esminių balsavimo rezultatų nustatyti negalima, jei jų paklaida didesnė kaip vienas mandatas. Tačiau, tuo kart, VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas raštu informavo, jog TS skundas bus išnagrinėtas tik po antrojo rinkimų rato.

Tuomet spalio 22 d. TS apskundė šį VRK sprendimą Lietuvos Respublikos Prezidentei ir Seimui reikalaudama, kad būtų kreipiamasi į Konstitucinį teismą prašant išaiškinti ar per Seimo rinkimų pirmąjį ratą daugiamandatėje ir 6-iose vienmandatėse apygardose (Justiniškių Nr. 7, Šilutės-Pagėgių Nr.32, Biržų-Kupiškio Nr.48, Vilniaus-Trakų Nr.57, Kaišiadorių-Elektrėnų Nr. 59, Jurbarko Nr.62) nebuvo pažeistos Seimo rinkimų įstatymo nuostatos įtvirtinančios slapto balsavimo principą ir demokratines rinkimų procedūras, kurių laikymasis yra būtinas rinkimų rezultatų pripažinimui legitimiais ir teisėtais; ar tai buvo šiurkštūs Seimo rinkimų įstatymo pažeidimai.

Lietuvos Respublikos Prezidentė ir Seimo valdyba nusprendė nenagrinėti Tautininkų sąjungos skundo iki Seimo rinkimų antrojo turo rezultatų.

Tuomet tautininkai kreipėsi į Lietuvos Vyriausiąjį administracinį teismą, (LVAT) prašydami panaikinti Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimą, kuriuo buvo patvirtinti galutiniai pirmo rato Seimo rinkimų rezultatai, ir įpareigoti VRK išnagrinėti jai pateiktą TS skundą.

Spalio 27 d. LVAT sugrąžino nenagrinėtą Tautininkų sąjungos skundą dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos neveikimo, nustatant esminius rinkimų rezultatus, motyvuodamas tuo, kad remiantis Tautininkų sąjungos skundu Lietuvos Respublikos Prezidentė ir Seimas turėjo kreiptis į Konstitucinį Teismą per 48 valandas nuo skundo gavimo.

Po šios LVAT nutarties susidarė paradoksali situacija – LVAT nenagrinėjo Tautininkų sąjungos skundo, nes manė, kad jį turėjo nagrinėti Konstitucinis teismas jau po pirmojo rinkimų turo, o Prezidentė ir Seimo valdyba manė priešingai, todėl į Konstitucinį teismą iki šiol dar nesikreipė.