Seime bus minimos Lietuvos Romuvos ir žygeivių judėjimo 45-osios metinės (programa, tiesioginė transliacija) (22)

Romuvos apeigos Vilniuje prie Lizdeikos aukuro

Romuvos apeigos Vilniuje prie Lizdeikos aukuro

Spalio 8 dieną, pirmadienį, (LR Seimo III rūmų Konferencijų salėje) įvyks konferencija „Prie dainuojančios revoliucijos ir sąjūdžio ištakų. Romuvos ir žygeivių judėjimams – 45-eri“.

Žiūrėkite konferencijos tiesioginę transliaciją ČIA.

Konferencija  prasidės ugnies apeiga. Senovės baltų religinės bendrijos Romuvos Krivis, romuviai, žygeiviai ir Vilniaus Universiteto ramuvos žmonės įkurs simbolinį ugnies aukurą.

Etnokultūrinio ir žygeivių sąjūdžio 45 –mečiui ir Senovės baltų religinės bendrijos įregistravimo 20-mečiui paminėti skirtoje konferencijoje pranešimus skaitys ir pasisakys etnokultūrinio bei žygeivių sąjūdžio pradininkai Jonas Trinkūnas, Vacys Bagdonavičius ir Nijolė Balčiūnienė, Tadas Šidiškis, Rimantas Matulis, politologė Ainė Ramonaitė, etnologas Jonas Vaiškūnas, LR Seimo narys  konferencijos globėjas Gintaras Songaila ir kiti.  Skambės Vėtros Trinkūnaitės ir apeigų folkloro grupės „Kūlgrindos“ giesmės ir muzika.

Lietuvos nepriklausomybės 20-metis paskatino atsigręžti į tautos nueitą kelią. Sąjūdžio priešaušryje tautos budimas reiškėsi įvairiais  pavidalais, kurių vienas ryškiausių buvo etnokultūrinis sąjūdis siekęs išsaugoti tautinį savitumą puoselėjant iš protėvių paveldėtą tautinę kultūrą. Kraštotyrininkų  bendruomenė   įsitraukė į  Ramuvos ir žygeivių judėjimus, patraukusius  nemažą jaunimo būrį. Žygeivių sąjūdis užgimė Vilniaus universiteto studentų širdyse. Prieš 45 metus Kernavėje ramuviečiai surengė vidurvasario Rasos šventę,  ji ir tapo tautinės kultūros atbudimo simboliu. Po Rasos šventės siekta prikelti ir kitas baltiškas šventes bei tradicijas.

Rasos šventė Kernavėje | Alkas.lt, V.Kašinsko nuotr.

Rasos šventė Kernavėje | Alkas.lt, V.Kašinsko nuotr.

Komunistinė valdžia, išsigandusi tokio Ramuvos populiarumo, 1971 metais šį judėjimą uždraudė, o po to pradėjo ir sistemingą etnokultūrinio „nacionalizmo“ persekiojimą. Tačiau gimstančios Dainuojančios bangos sustabdyti jau buvo neįmanoma. Šis dvasinis budimas ir parengė tautą Sąjūdžio perversmui.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, atsirado galimybė įteisinti ir senojo baltų tikėjimo prisikėlimą, taip prieš 20 metų buvo įteisinta Senojo baltų tikėjimo religinė bendruomenė Romuva.

„Minėdami šias datas pabrėžiame mūsų lietuviškų tradicijų svarbą, jų tęstinumą ir gyvybingumą. Romuva, jungianti dešimtis bendruomenių Lietuvoje ir svetur iki šiol sėkmingai tęsia baltų tikėjimo tradicijas“, – sako Lietuvos Romuvos Krivis J.Trinkūnas.

Konferenciją rengia: Senovės baltų religinė bendrija Romuva, Lietuvių etninės kultūros draugija, Vilniaus universiteto Žygeivių klubas.

Rasos šventė Verkiuose

Rasos šventė Verkiuose

KONFERENCIJA PRIE DAINUOJANČIOS REVOLIUCIJOS IR SĄJŪDŽIO IŠTAKŲ. ROMUVOS IR ŽYGEIVYSTĖS JUDĖJIMAMS 45-eri”.

Laikas: 2012 m. spalio 08 d. pirmadienis 11 val.

Vieta: LR Seimo III rūmų Konferencijų salė

Aukuro uždegimas, atidarymo kalba – Nijolė Balčiūnienė, Inija Trinkūnienė.

J. TrinkūnasAtgimimo pradžios – kraštotyroje. 11.10 – 11.30

R. OzolasSąjūdžio filosofija. 11.30 – 11. 45

A. PatackasRasos šventės unikalumas. 11.45 – 12.00

V. BagdonavičiusPradėjome su Vydūnu. 12.00 – 12.15

A. GudelisRasos kontekstas. 12.15 – 12.25

N. BalčiūnienėŽygeivių savimonės keliu. 12.25 – 12.35

V. Baltrūnas –Studijų metai, kaip vienas ilgas žygis. 12.35 – 12.45

T. Šidiškis – Žygeivių judėjimas sovietinėje Lietuvoje. 12.45 – 12.55

Dainuoja Vėtra Trinkūnaitė ir apeigų folkloro grupė „Kūlgrinda“ 13.00 – 13.30

Kavos pertrauka – 13.30 – 14.00

II dalies pranešimų trukmė po 10 min.

G. SongailaŽygeivių bei romuviečių dvasia ir Lietuvos ateitis.

B. BurauskaitėTylusis pasipriešinimas.

I. TrinkūnienėRomuvos dvidešimtmečio ženklai.

A. Ramonaitė – Gyvenantys savaip tada ir dabar: žygeivystė kaip pasipriešinimas sistemai.

J. VaiškūnasRomuva – Lietuvos dvasinis pagrindas.

M. ValaitienėJaunimas Romuvoje.

Vilniaus universiteto Žygeivių klubo atstovas

Diskusijos – R. Matulis, V. Rutkūnas ir kt.

Konferencijos globėjas – Seimo narys Gintaras Songaila

Norintys dalyvauti iki 5 d.15 val.registruojasi el.paštu:
Nijole.balciuniene@lrs.lt
Įėjimas į Seimą per III rūmus.

Kategorijos: Kultūra, Lietuvoje, Mes baltai, Naujienos, Religija, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

22 komentarai

  1. suomis:

    Būtų gražu ją ir pamatyti, bei išgirsti.

  2. Vilmantas Rutkauskas:

    Gaila, kad Seime nėra tikro Ugnies aukuro. Jis būtų dvasinės galios lietuviškume simbolis.

  3. Kemblys:

    Galvoju, kaip čia tas ‘sąjūdis’ gimė Gorbačiovo persitvarkymo politikai remti..? Ogi:
    “Komunistinė valdžia, išsigandusi tokio Ramuvos populiarumo, 1971 metais šį judėjimą uždraudė, o po to pradėjo ir sistemingą etnokultūrinio „nacionalizmo“ persekiojimą. Tačiau gimstančios Dainuojančios bangos sustabdyti jau buvo neįmanoma. Šis dvasinis budimas ir parengė tautą Sąjūdžio perversmui.”

    Gal kiek per kukliai rašote po 40 metų? Ta jūsų sukelta BANGA persirito per Ukrainą, Moldovą, Baltarusiją, Gruziją….. 😀 😀 😀

  4. dr. Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com:

    Teko dalyvauti Rasos sventese ir ziediniuose zygiuose Baltarusijoje…. Gerveciai, Pelesa ir t.t. Atsimenu ir ju vadova Pauliu Martynaiti. Tai tikrai nuostabios sventes, patriotizmo saltinis.

    • Kemblys:

      Ar čia minite kataliką Paulių Martinaitį? Ar jis rengė Rasos šventes?
      http://gw.urbsys.kaunas.lm.lt/content/gyvenimo-apra%C5%A1ymas

      Romuvos veiklą geriausiai atspindi statistika:
      http://www.stat.gov.lt/uploads/Lietuvos_gyventojai_2011.pdf

      Tikiuosi, pirmadienį romuviai ir žygeiviai prisimins kaip ‘rajkomuose’ derino savo ‘darbo’ planus, kaip ‘profsajungos’ skirdavo pinigus ‘ekspedicijoms’, ‘žygiams’ ir kitai ‘agitbrigadų’ kraštotyrai.

      • dr. Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com:

        Taip cia kalbu apie ta pati Pauliu Martinaiti!!!
        Cia pagal nuoroda i jo biografija:
        “1972 Kraštotyros draugijos narys. Ekspedicijų dalyvis. Švenčių (Rasos, Saulės grįžos ir pan.).
        1975 Žygeivių (Punios chartijos)narys. Pažintinių žygių, kultūros paminklų tvarkymo akcijų organizatorius.
        1978 Kraštotyros klubo „Tėviškė“ pirmininko pavaduotojas.”

        Asmeniniu liudijimu uztikrinu, kad jis tikrai buvo Rasos ar Saules grizos organizatorius, vadovas, o taip pat Ziediniu zygiu vadovas, ispudingos lietuviu salos Baltarusijoje. As juose dalyvaudavau grynai is megejisku poziciju noredamas pazinti krasta, Lietuva, jos istorija. Galiu pasikartoti…tai patriotizmo saltinis man buvo tikrai. Taip pat dalyvauti krastotyriniame zygyje is Salas, kur jaunatviskai vargonais grojo 100-mete vargoninke. Krastotyrinis zygis i Plunge susitinkant kulturos klube su etnografiniu ansabliu, kuriu dainos sukele unikalu ispudi. Taip pat aplankant Burbiskiu (?) miska, kur buvo tuo laiku Vytauto Didziojo paminklas. Taigi yra ka prisiminti ir del to esu dekingas Pauliui Martinaiciui, kuris kaip tada supratau, buvo KPI rektoriaus Marijono Martinaicio sunus, o gal as klystu?
        Taigi tai ka parasiau, liudiju.

        • Kemblys:

          Ačiū, Jonai,
          Šaunu, kad buvo Lietuvoje šviesių žmonių. Tarybiniais laikais tautiškumą išsaugojo tie, kurie nesidavė nugirdomi, neįsivėlė į grobstymus, kurie saugojo kalbą, laikėsi šeimos papročių, domėjosi tautos praeitimi…

          • dr. Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com:

            Jus cia, ponas Kembli graziai parasete : “nesidave nugirdomi”. Ir is tikro, kiek kartu esu dalyvaves tuose krastotyros zygiuose ar Rasos sventese….NIEKADA NEMACIAU, KAD KAS NORS BUTU PAVARTOJES LASELI ALKOHOLIO!!! Tai tikrai tam laikui labai auksta kultura, didziuojuosi prisimindamas!!! O kai Plunges entnografinio ansamblio moterys, ateje is karviu fermos su vatufkemis, uztrauke daina, tai ir po 36 metu….vis dar skamba ausyse.

        • leitis:

          … KPI rektoriaus Marijono Martinaicio sunus, o gal as klystu?
          Klystat. Bet yra sritis, kur abu užsiėmė panašia veikla…

        • egle:

          KPI rektoriaus Martinaičio sūnaus vards yr Arvydas M. Kauno J.Urbšio katalikiškos mokyklos Direktorius Paulius M. yr iš kitos genties. Visi žmonės kažką kuria, veda vardan Lietuvos ir jos vaikų. Katalikiškas auklėjimas ir etnokultūrinis kraštotyrinis ugdymas kartu gražiai gali sugyventi. Pavyzdys – daraktoriaus Aleksandro Žarskaus paskaitos ir įžvalgos, kurios prasidėjo dar prieš Sąjūdį. Lektorius tikrai vertas MOKYTOJO ir dvasios žygeivio vardo. Šį sekmadienį pradėjome 25-tąjį rudenį, kai be pertraukos veikia SĄJŪDŽIO SEKMADIENINĖS LIETUVIŲ KULTŪROS MOKYKLOS pamokos dabartiniame Kauno tautinės kultūros centre (A.Jakšto g. 18).

    • Kembly, o gal ir tu išsamiau atskleisk savo veiklą sovietmečiu? 🙂

      • Kemblys:

        Žygeivi, kas tau atsitiko?
        Keista, juk galėjai šmeižti mane iš karto, galėjai mano vardu kažką parašyti, galėjai juk ką nors sugalvoti…

        Ar išsigandai klausimų apie:
        „Prie dainuojančios revoliucijos ir sąjūdžio ištakų. Romuvos ir žygeivių judėjimams – 45-eri“?

      • Kembly, aš visada rašau tik savo vardu – manau, kad tu tai jau pastebėjai. 🙂

        Štai mano vardu tikrai atsiranda “rašinėjančių”, bet ką padarysi – iš Rusijos imperijos atslinkusios “juodosios” technologijos jau įsitvirtino ir Lietuvoje.

        Bet tu taip ir neatsakei į mano labai aiškų klausimą – ką tu nuveikei sovietmečiu, Lietuvybės labui?

        Nes kiek skaitau tavo įvairius pranešimus, tai tik užsipuldinėji ramuviečius ir žygeivius, bet niekada nei vieno žodelio neparašai apie savo paties veiklą.

        • Kemblys:

          Pastebėjau:
          “Žygeivio “diskusija” su etatiniu interneto “antiromuviškiu” Kembliu” (autorius – Kemblys) 😀 😀 😀
          http://www.lndp.lt/diskusijos/viewtopic.php?f=36&t=7121

          Toje “diskusijoje” atsiskleidė “žygeivio” esmė:
          “Galiu dabar pasakyti, kad viename žygyje netgi buvau nusibeldęs į Iraną, kur tada vyko Chomeinio revoliucija – per tuometinę Turkmėnijos sieną tada gana laisvai buvo galima pereiti ir grįžti. Ypač jei “zastavoje” pagerdavai kartu su vietiniais karininkais, atsivežęs savo spirito. 🙂

          Ten, toli nuo bet kokių “prižiūrėtojų” galėjai treniruotis kiek tinkamas. Svarbu tik vaikščioti su patikimais žmonėmis. Arba vienas – kaip aš ne kartą dariau. :)”
          Žygeivis Parašytas: 02 Rgs 2011 20:47

          Vaizdelis paišosi tolsai:
          Atvažiavo “žygeivis” su PATIKIMAIS žmonėmis į tsrs pasienį, gėrė iki paršiukų žvygavimo (vertalas iš rus.) su karininkais, ir čiuožė į Iraną………………?

        • Aš esu apie savo veiklą prirašęs tikrai nemažai – ir visa tai viešai paskelbta mano paties svetainėje (taip pat ten yra ir kopijos iš kitų svetainių, jei ten kas ką rašė apie mane – įskaitant ir p. Kemblį)…. 🙂

          O štai tu taip nei vieno žodelio apie savo veiklą ir neišspaudei?

          Ir toliau žaisi “slėpynių”?

          Ar galų gale vis tik ką nors realaus parašysi… ?

          Tačiau panašu, kad tu pernelyg bailus, kad tai padarytum. 🙂

        • P.S. Beje, Kembly, ačiū kad priminei mūsų seną “diskusiją”, pateikęs jos nuorodą – aš jau ir pamiršęs buvau apie ją.

          Kadangi tu prisistatyti nepanorai, tai permečiau šią temą į “prisistatymų” skyrių, nes “pokalbių” skyriuje ši tikrai įdomi tema greitai “pasimeta” daugybėje kitų mažai reikšmingų pokalbių. 🙂

          Žygeivio “diskusija” su etatiniu interneto “antiromuviškiu” Kembliu
          http://www.lndp.lt/diskusijos/viewtopic.php?f=107&t=7121

  5. Vidas:

    Sveikinu mielus, kadaise bebaimius, bičiulius Romuvos sukaktuvių proga – išlikite drąsūs ir dabar – sveikatos, ištvermės, ilgų metų! Ir atskirai – Nijolę Balčiūnienę – darbščiąją, niekada nepailstančią bitelę! Vidas

  6. Lietuvis:

    Šaunu, kad prisimenama Romuvos ir žygeivių veikla sovietmečiu. Džiaugiuosi, kad bent valandą galėjau dalyvauti konferencijos darbe – sudalyvauti aukuro uždegimo ceremonijoje, išklausytti gerb. J. Trinkūno pasisakymą, pabūti kartu su tais, kurie anais laikais užmezgė naujųjų laikų Lietuvoos ryšį su amžinąja tautos dvasia. Deja, darbas neleido ilgiau daalyvauti konferencijos darbe. Kita vertus, svarbiausia čia ne vienas ar kitas faktas apie Romuvos praeitį, o dvasinis bendrumas, buvimas vienoje dvasioje. Sėkmės konferencijos dalyviams.

  7. Sandra:

    O gal žinoma, ar bus galima kur nors peržiūrėti konferencijos vaizdo įrašą?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: