Seinų kraštas „Vilniaus Golgotoje“ (0)

Seinai

Mykolo Biržiškos kronikoje „Vilniaus Golgota“, surinktoje iš 1919-1929 Vilniaus lietuvių laikraščių, Kauno spaudos („Lietuvos“, „Lietuvos aido“), taip pat lenkų ir rusų spaudos, randame ir minėtų datų su įvykiais Seinų krašte. Juos čia ir pateiksime skaitytojams. Kalba autentiška.

1921 m. rugsėjo mėn. 20 d. Klevų kaimo (Seinų aps., apie Kaletniką) J. Leončiką 3 lenkų kareiviai apiplėšė, nužudė ir pasiėmė arklius, kuriais jis juos vežė į Suvalkus.

1921 m. rugsėjo mėn. 30 d. Lenkų vyriausybė darė visuotinį gyventojų sąrašą savo valdomuose plotuose, išskyrus „Vidurinę Lietuvą“, ir sužymėjo lietuvių: 1. Seinų ir Suvalkų aps. 5.761 (Suvalkuose 21, Seinuose 112, Andriejavo valsč. 712, Beržiniko valsč. 491, Kadariškių valsč. 88, Krasnapolio valsč. 654, Krasnavo valsč. 1931, Seivų valsč. 1.689, Zabariškių valsč. 2.557).

1922 m. gegužės mėn. apie 25 d. Seinų bažnyčioje lenkės davatkos puolė kun. kleboną Adomą Jasenauską, kai jis lietuvių dieną užgiedojo lietuviškai, stumdė jį ir apiplėšė jo drabužius. Lietuvės jas apkūlė ir išvarė iš bažnyčios. Po kelių dienų atvykęs Balstogės lenkų policijos vadas ištyrė dalyką ir pabaidė smarkiai bausiąs triukšmadares.

1922 m. gegužės mėn. apie 25 d. Seinuose gatvėje lenkai draudė lietuviams mokiniams kalbėti tarp savęs lietuviškai.

1925 m. sausio mėn. 7 d. Klevuose (Seinų aps. ir par.) staiga mirė puikus mokytojas M. Milančius, kuris tris mėnesius tepamokė po 3 metų teišrūpintoj lietuvių mokykloj; vaikų mokėsi 60.

1925 m. vasario mėn. 10 d. Lenkų vyriausybė pasirašė su Vatikanu konkordatą, kuriuo sustiprinta lenkų vyriausybės įtaka bažnyčioje ir palengvinta lenkams kovoti su lietuviais kunigais Vilniaus ir Seinų krašte.

1925 m. vasario mėn. 15 d. Bubelių k. (Seinų par., Krasnavo valsč.) lenkų kun. Viežbovskis ragino lietuvius kurti lenkišką mokyklą.

1925 m. vasario mėn. 22 d. Bubelių k. (Seinų par., Krasnavo valsč.) atvykęs lenkų kun. Klapkovskis ragino lietuvius kurti lenkišką mokyklą.

1925 m. kovo mėn. 1 d. Seinuose (Suvalkų apskr.) steigiamas lietuvių Blaivybės draugijos susirinkimas, kur narių prisirašė 120.

1925 m. kovo mėn. 20 d. Punske (Suvalkų aps.) apie 100 ūkininkų po Talandos paskaitos nutarė įsteigt pieninę ir pienininkystės draugiją. Įsirašė apie 30 asmenų, kurie išrinko valdybą su pirmininku Vaitakiemio k. K. Mielkumi.

1927 m. liepos mėn. 20 d. Krasnave (Seinų par.) Seinų aps. lenkų viršininkas (storosta) išrinktą vaitą Juozą Nevulį pastatė vaito pavaduotoju, o buvusį vaitą, naujai neišrinktą, „lenką“ Rėkutį – vaitu.

1927 m. spalio mėn. 6 d. Vilniaus lenkų arkivyskupas Jalbžikovskis (iškeltas iš Seinų) aplankė Lūkiškio kalėjime uždarytus lietuvius kunigus, tik nepasižadėjo rūpintis jų išvadavimu.

1927 m. spalio mėn. 6 d. Lenkų policija suėmė Valkininkų kleboną kun. Joną Karvelį, Gervėčių kleboną kun. A. Jakovonį, Marcinkonių kleboną kun. Rūką, Ratnyčios kun. Šimeliūną (tą pačią dieną paleistas), Seinų kun. kanaun. Petrą Dvaranauską (64 metų), Punsko vikarą kun. Step. Vencių, Leipūnų-Lieponių (Valkininkų valsč.) mokytoją Stan. Kazakevičių ir buv. mokytoją Kazakevičiūtę.

1927 m. gruodžio mėn. 10 d. Radziučiuose (Suvalkų aps.) įlūžęs ežere nuskendo Juozas Marteckas, švento Kazimiero draugijos Seivų skyriaus narys, atitarnavęs 3 metus lietuvių kariuomenėje, už tai gavęs 6 mėnesius lenkų kalėjimo ir 3 metus lenkų kariuomenės; linksmas, susipratęs, pavyzdingas vaikinas.

1927 m. gruodžio mėn. apie 17 d. Vilniaus lietuviams kaliniams šelpti paaukojo Grigalionų sodž. (Švenčionių aps.) 14 asm. apie 6 lenk. auks., Paliūnų sodž. (Krasnavo valsč.) 20 asm. per 13 auks., Vorakalių sodž. 17 asm. 4 ausk.

1927 m. gruodžio mėn. 17-19 d. Punsko apylinkėje (Suvalkų aps.) lenkų suimti: Vaitakiemio sodž. Juozas Stanelis, Silainių sodž. Jonas Danilauskas, P. Mačiulskas, Vitkauskas, Kazickas ir Stankevičius, Šlynakiemio sodž. Grigutis; visi nuvaryti į Suvalkus.

1927 m. gruodžio mėn. apie 20 d. Seinų lietuvių prieglaudos vedėja Zosė Čepulytė lenkų išleista iš Suvalkų kalėjimo už 1000 lenk. auks. kauciją. Suvalkų kalėjime liko dar apie 20 lietuvių, kaip ir Čepulytė, suimtų spalių mėn. pradžioje.

1928 m. sausio mėn. 27 d. Seinuose lenkų valdininkas teiravosi pas spalio mėn. ištremto kanauninko kun. P. Dvaranausko tarnaitę dėl šiojo paliktų daiktų, kuriuos jis turįs šiam vežti in Nepriklausomąją Lietuvą.

1928 m. kovo mėn. 10 d. per Vievį iš Nepriklausomosios Lietuvos grįžo į Seinų kraštą tremtiniai (nuo 1927 m. spalių 14 d.) Seinų kun. kanauninkas P. Dvaranauskas ir Punsko vikaras kun. J. Vencius. Kanauninkas apsigyveno Seinuose (lenkų visaip varžomas), o kun. Vencius negavo lietuviškos parapijos ir nusiminęs stojo į vienuolyną.

1928 m. kovo mėn. apie 15 d. Burbiškių sodž. 20 gyventojų paaukojo 10 lenk. auksinių dr. J. Basanavičiaus paminklui Rasose.

1928 m. rugpjūčio, rugsėjo ir kitais mėnesiais Nepriklausomosios Lietuvos ir Vilniaus Seinų krašto demarkacijos linijoj Jeronimo Plečkaičio samdiniai, lenkų kareivių remiami, dažnai puldavo lietuvių palinijo policininkus, nešdavo per liniją skleisti Nepriklausomojoj Lietuvoj emigrantų ir lenkų rašytų atsišaukimų, ir t. t. Pavasarį ir vasarą tatai rečiau atsitikdavo.

1928 m. rugsėjo mėn. 1 d. Seinų-Suvalkų srityje veikia Vilniaus lietuvių šv. Kazimiero draugijos 8 skyriai: 1926 m. įsteigti Punske, Paliūnuose, Burbiškiuose ir Seinuose, 1927 m. Vidugiriuose ir Klevuose, 1928 m. Žagaruose. Narių per 300. Įvyko keliasdešimt susirinkimų su paskaitomis, pavaizdintomis šviečiamaisiais paveikslais. Skyriai turi knygynėlius, parsisiųsdina laikraščius. 1927 m. skyriai padarė 2 viešu vakaru, 1928 m. 4: Punsko skyrius 2 vakaru Oškiniuose, kurių viename vaidino „Kurčią žentą“, kitame (rugpiūčio 19 d.) „Aušros sūnūs“, Burbiškių skyrius 1 vakarą Burbiškiuose (liepos 22 d., vaid. „Kurčią žentą“ ir „Užkerėtą Jackų“; monologas „Apie nosį“, deklamacijos), Bubelių skyrius 1 vakarą Bubeliuose (rugpiūčio 12 d. vaidino „Aušros sūnūs“). Šios srities lietuviai kasmet prašė lenkų valdžios leidimo 10 lietuviškų mokyklų su 400 vaikų, bet gavo tik vienai – šv. Kazimiero draugijos laikomai Vaičiuliškių sodžiuj.

Iš paskirų datų ir faktų matome sunkią Seinų krašto lietuvių gyvenimo kasdienybę kovojant už lietuvybę, lietuviškas mokyklas, laisvą žodį. Todėl turime su dar didesniu užsidegimu tęsti pradėtus darbus puoselėjant lietuvybę.

Parengė Valdemaras Ylevičius