Pirmąsyk atrasta planetų sistema, skriejanti aplink dvinarę žvaigždę (0)

Dailininko akimis atrastoji planetų sistema | NASA nuotr.

Nepraėjus nė metams po dvinarės žvaigždės, aplink kurią skrieja viena planeta „Kepler-16b“ atradimo, „Kepler“ kosminis teleskopas aptiko dvinarę žvaigždę, aplink kurią skrieja pora planetų. Dvinarė planetinė sistema yra už 4,9 tūkst. šviesmečių nuo Žemės, Gulbės žvaigždyne.

Tai įtikina, jog itin sudėtingame dvinarės žvaigždės pasaulyje gali susiformuoti ir egzistuoti po keletą planetų.

Viena iš žvaigždžių yra maždaug Saulės dydžio, tačiau tik 84 proc. mūsų šviesulio šviesumo. Antroji žvaigždė yra gerokai mažesnė – maždaug trečdalis Saulės ir mažiau nei 1 proc. šviesumo. Žvaigždės viena aplink kitą apsisuka per 7,5 Žemės paros.

„Priešingai nei tuo atveju, kai viena planeta skrieja aplink vieną žvaigždę, dvinarės žvaigždės planetinė sistema priversta skrieti aplink „judantį centrą“, – pasakoja San Diego universiteto astronomijos profesorius, tyrimo autorius Džeromas Orošas, o jį cituoja „technologijos.lt“. – To pasekmė – intervalai tarp tranzitų ir jų trukmės gali iš esmės keistis: kartais jie gali būti trumpesni, kartais – ilgesni. Būtent jie ir išdavė, jog aptikome planetinę sistemą su dvinare žvaigžde.“

Artimesnė planeta „Kepler-47b“ žvaigždžių porą apskrieja per 50 Žemės parų ir yra svilinama didžiulio karščio, o kita tolimesnė planeta „Kepler-47c“ aplink dvinarę žvaigždžių sistemą apskrieja per 303 Žemiškas paras. Įdomu, jog ji skrieja vadinamojoje gyvybės zonoje, kur vanduo gali egzistuoti skystoje būsenoje, tačiau abejotina ar ten galėtų egzistuoti nežemiška gyvybė. Panašu, jog tai – dujinis gigantas, kiek didesnis už mūsiškį Neptūną.

„Kepler“ kosminio teleskopo misija prasidėjo 2009 metais. Jis skirtas tranzitų (užtemimų) būdu ieškoti planetoms (egzplanetos) prie kitų žvaigždžių. Svarbiausias keliamas uždavinys – nustatyti, kaip dažnai pasitaiko maždaug Žemės dydžio egzolpanetos, skriejančios prie į Saulę panašių žvaigždžių gyvybės zonoje.