V.Daraškevičiaus nuotr.
Rugpjūčio 23 d. minint Baltijos kelio metines Lietuvos ir Latvijos delegacijos Lietuvos-Latvijos Saločių pasienio punkte iškilmingai pasirašė du svarbius dokumentus: Latvijos ir Lietuvos vienybės deklaraciją ir Nacionalinio susivienijimo „Už Lietuvą Lietuvoje“ ir Nacionalinios susivienijimo „Visu Latvijai/TB/LNNK“ komunikatą.
Latvijos ir Lietuvos vienybės deklaracijoje teigiama, kad „Baltijos kelias – iki šiol yra vienas didžiausių vienybės ir įkvėpimo šaltinių, kuriant išsivadavusių Baltijos valstybių ir tautų ateitį. Atkreipiamas dėmesį į tai, kad „latvių ir lietuvių bendra baltiška kilmė skatina atsisukti į dvasinius mūsų vienybės pagrindus“ ir, kad „šiandieniniai latvių ir lietuvių tautų rūpesčiai globalizuotoje aplinkoje turi bendrų ypatybių ir drauge yra lengviau įveikiami“. Kartu išreiškiamas apgailestavimas, kad atkūrus abiejų šalių nepriklausomybę dvišalis bendradarbiavimas tarp šalių liko gan paviršutiniškas ir neįgijo būtino strategiško kryptingumo.
Deklaracija ragina Lietuvos ir Latvijos valstybes atsigręžti į abiejų tautų vienybės idealus ir „ryžtingai siekti glaudesnio bendradarbiavimo bei intensyvesnės nacionalinių kultūrų sąveikos“. Taip pat pažymima, jog yra būtina ugdyti piliečių supratimą, „kad pareiga savo valstybei yra neatsiejama nuo rūpesčio jos dvyne seserimi ir nuo bendro baltiškojo paveldo puoselėjimo“.
Latvijos ir Lietuvos vienybės deklaraciją pasirašė Lietuvos Sąjūdžio ir Latvijos Tautos fronto dalyviai, abiejų šalių Nepriklausomybės akto signatarai bei Latvijos Nacionalinių susivienijimo „Viskas Latvijai/TB/LNNK“ ir Lietuvos Nacionalinio susivienijimo „Už Lietuvą Lietuvoje“ atstovai, Latvijos-Lietuvos forumo nariai.
Antras svarbus dokumentas Nacionalinio susivienijimo „Už Lietuvą Lietuvoje“ ir Nacionalinio susivienijimo „Visu Latvijai/TB/LNNK“ komunikatas įtvirtino abiejų Lietuvos ir Latvijos valstybių nacionalinių susivienijimų susitarimą dėl pagrindinių Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimo stiprinimo krypčių: 1. Dėl bendros Latvijos ir Lietuvos informacinės erdvės sukūrimo. 2. Dėl latvių kalbos mokymo Lietuvoje ir lietuvių kalbos mokymo Latvijoje; 3. Dėl baltistikos mokslų ir kultūros istorijos tyrinėjimų plėtros. 4. Dėl Baltijos šalių ekonominės ir politinės kooperacijos skatinimo.
Komunikate teigiama, kad bendras Latvijos-Lietuvos informacinės erdvės sukūrimas yra gyvybinis abiejų tautų ir valstybių reikalas ir įsipareigojama pradėti konsultacijas dėl nuolat veikiančios dvišalės tarybos įsteigimo šiam uždaviniui spręsti ir jo įgyvendinimui stebėti.
Abi pusės įsipareigojo siekti, kad abiejų šalių bendrojo lavinimo mokyklose kartu su vienos šalies valstybine kalba būtų sudaroma galimybė išmokti ir kitos šalies valstybinės kalbos pagrindų, taip pat pažymėjo būtinybę laikytis suderintos politikos valstybinės kalbos apsaugos srityje.
Komunikate teigiama, kad baltistikos mokslų ir kultūros istorijos tyrinėjimų plėtra turėtų tapti ne tik abiejų šalių prioritetu, bet abiejų šalių aktyviausio bendradarbiavimo sritimi.
„Sieksime pakeisti atsainų ar protarpiais netgi destrukcinį abiejų šalių valstybės vykdomosios valdžios požiūrį į baltiškos kultūros paveldą, jos aukščiausią prestižą ir tarptautinę reikšmę. Abi šalys turėtų priimti atsakomybę už šio paveldo išsaugojimą ir raišką visame senajame baltų kultūros areale bei aplink jį“, – rašoma komunikate.
Siekdami skatinti Baltijos šalių ekonominę ir politinę kooperaciją, komunikatą pasirašę Lietuvos ir Latvijos Nacionaliniai susivienijimai pareiškė, kad yra pasirengę Baltijos šalių parlamentams vienu metu pateikti svarstyti įstatymo projektą, „nustatantį privalumą tiems Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansuojamiems projektams, kurių įgyvendinimas teikia naudą bent vienai kitai Baltijos šaliai ir įtraukia bent vienos kitos Baltijos šalies subjektus“.
Taip pat pažymima, kad glaudesnis Baltijos valstybių bendradarbiavimas galėtų paskatinti daug aktyvesnę bei produktyvesnę Baltijos Asamblėjos veiklą.
Dokumentus iš Lietuvos pusės pasirašė Nepriklausomybės akto signatarai Birutė Valionytė ir Romualdas Ozolas bei Nacionalinio susivienijimo „Už Lietuvą Lietuvoje“ politinės tarybos ir Tautininkų sąjungos pirmininkas Gintaras Songaila iš Latvijos Dainis Ivanis (Dainis Ivans) ir Nacionalinio susivienijimo „Visu Latvijai/TB/LNNK“ atstovas Raitis Sadalniekas (Raitis Sadalnieks).
Reklama
Susiję straipsniai:
- Juodojo kaspino ir Baltijos kelio dieną automobilių vilkstinė baigė kelionę Baltijos keliu (video)
- Nacionalinis susivienijimas „Už Lietuvą Lietuvoje“ Lietuvai priminė Baltijos kelio dvasią (nuotraukos, video, dokumentai)
- Nacionalinis susivienijimas „Už Lietuvą Lietuvoje“ kviečia paminėti Baltijos kelią automobilių žygiu (video)
- Lietuvių etninės kultūros draugija po automobilių žygio Baltijos keliu kviečia į baltišką vakaronę
- Spaudos konferencijoje pristatytas automobilių žygis Baltijos keliu (tiesioginė transliacija, video)
- „Už Lietuvą Lietuvoje“ kviečia į Baltijos kelią (video)
- Nacionalinis susivienijimas „Už Lietuvą Lietuvoje“ visuomenei pristatė rinkimų sąrašą (video)
- Nacionalinis susivienijimas „Už Lietuvą Lietuvoje“ pristatys jungtinio Seimo rinkimų sąrašo dalyvius (tiesioginė transliacija)
- Nacionalinio susivienijimo „Už Lietuvą Lietuvoje“ susirinkimas patvirtino jungtinį Seimo rinkimų sąrašą (video)
- Baltijos kelias paminėtas ir Londone (video, nuotraukos)
- Apskritojo stalo dalyviai: būtina išlaikyti antisisteminių, antiklaninių politinių jėgų vienybę
- Tautininkai konferencijoje aptarė rinkimų programą (nuotraukos)
- B. Valionytė: Mes turime pakilti dar kartą
- Seime konferencija „Kaip pakeisti juodąjį Lietuvos ateities scenarijų“ (tiesioginė transliacija, video)
- Š. Navickis. Pradedant nuo savęs
- Prie Prezidentūros judėjimas „Už teisingumą“ reikalavo Tautos referendumo dėl AE statybos (nuotraukos, video, memorandumas)
- Tautiškas jaunimas surengė Kovo 11-osios eitynes (nuotraukos)
Ta proga siūlau paklausyti Youtube.com dainos surenkam: Svetvakars
Dainos vertimas
Svētvakars
Mūzika – R. Pauls, vārdi – I. Ziedonis
Šī Dieva zeme* ar Gaujas lejām**, (Ši Dievo žemė su Gaujos slėniais)
Ar stārķa ligzdām un kurmju ejām. (Su gandralizdžiais ir kurmių landom)
Ar Cēsīm, Talsiem*** un jaunām sejām, (Su Cėsimis, Talsais ir jaunais veidais)
Ar ļaužu balsiem un Raiņa dzejām****. (Su žmonių balsais ir Rainio eilėm)
Par verga algu es tajā sirgšu, (Už vergo algą aš joje vargsiu)
Par indes malku es viņu pirkšu. (Už nuodų gurkšnį aš ją pirksiu)
Ar zelta atslēgām es slēgšu, slēpšu, (Aukso raktais rakinsiu, slėpsiu)
Kā puskauts āzis par viņu brēkšu. (Kaip nepribaigtas ožys dėl jos bliausiu)
Šo liktens zemi šais svētvakaros, (Šią likimo žemę šiais šventvakariais)
No manas dvēseles kāds noņem nost. (Nuo mano sielos kažkas nuima)
Ak, svētā brīve, kā tad es jūtu, (O šventoji laisve, kaip tada pajuntu)
Cik, esmu nesis to smago grūtu. (kiek esu nešęs tą sunkią naštą)
Kad tā vairs nav tik cik melns aiz naga, (kai jos nebėr nė per nago juodymą)
Tad es tik jaušu, cik bija smaga. (tik tada pajuntu, kokia buvo sunki)
__________________________
* Aliuzija į Latvijos himno žodžius Dievs, svētī Latviju ‘Dieve, laimink Latviją’.
** Gaujos upės slėniai yra statūs ir gilūs; gamtovaizdžio grožiu jie lyginami su Šveicarija.
*** Latvijos miestai
**** Janis Rainis (1865-1929) – latvių poetas, Maironio amžininkas ir jo tam tikras atitikmuo latvių literatūroje.
Svēvakars
http://www.youtube.com/watch?v=Ewn21FTZRGU
Kaip artima,svarbu ir norisi išsaugoti…
.Ačiū.
Nuostabu,kad yra bendravimo sutartys kurias diktavo širdys tiek lituvių,tiek broliukų latvių.Tik tokios gali turėti gyvybingumą ir ateitį.
Už vienybę!
Pagaliau! Stačiai lyg mano seną svajonę būtų žinoję! Sėkmės!
Ei, gerbiamas Valio, svajonė svajonėmis, bet jas įgyvendinat reikia dar ir paplušėti, tad pirmyn į talką ULL-ui.
O dirbti reiks labai sunkiai ir išradingai.Pavyzdys šiandien, kai apie ANTIKLANINIŲ SOCDEMŲ suvažiavimą visiška TYLA. Niekas nepaskelbė tik jų puslapis:
LSDS pasirengusi rinkimams
2012-08-25
2012 m. rugpjūčio 25 d. įvyko Socialdemokratų sąjungos suvažiavimas, skirtas 2012 m. spalio 14 d. vyksiantiems Seimo rinkimams. Dalyvius sveikino Nepriklausomybės atkūrimo akto signatarė Birutė Valionytė, Nacionalinio susivienijimo „Už Lietuvą Lietuvoje“ politinės tarybos pirmininkas, Tautininkų sąjungos vadovas Gintaras Songaila, Lietuvos centro partijos pirmininkas Eugenijus Skrupskelis, Konfederacijos Lietuvos Jungtinis demokratinis judėjimas prezidentas prof. Juozas Žilinskas.
Patvirtintas LSDS rinkimų sąrašas, kandidatai vienmandatėse apygardose, rinkimų programa. Taip pat pritarta Socialdemokratų sąjungos dalyvavimui Nacionalinio susivienijimo „Už Lietuvą Lietuvoje“ koalicijoje. LSDS suvažiavimo sprendimai priimti, atsižvelgiant į koalicijos formavimo faktorių ir niuansus.
LSDS rinkimų sąrašą pradeda sąjungos pirmininkas Arvydas Akstinavičius. Toliau eilės tvarka: Violeta Linkienė, Dainius Paukštė, Algirdas Endriukaitis, Jonas Valatka, Pranas Noreika, Gediminas Akelaitis, Tomas Bakučionis, Visvaldas Nekrašas, Liudas Bradauskas, Nijolė Vilienė, Egidijus Visockas, Kęstutis Dvaržeckis, Vaidas Nagreckis, Antanas Augūnas, Vytas Mažėtis, Alvydas Dirsė, Renaldas Žilinskas, Vytautas Stalioraitis, Edvardas Kuvikas, Jūrius Bruklys, Romualdas Kacevičius, Rimantas Pakalnis, Nijolė Baronienė, Gediminas Davulis, Birutė Budreckienė, Nijolė Dargužienė, Vytautas Butkus, Gytis Jackūnas, Juozas Vaškelevičius, Liudas Vedeckis, Virginija Bingelienė, Zigmas Valiulis, Vaclovas Volkus ir kiti.
Iki rugsėjo pradžios Nacionalinio susivienijimo „Už Lietuvą Lietuvoje“ politinė taryba pateiks visuomenei visą koalicijos sąrašą ir kandidatus vienmandatėse apygardose. Rugsėjo 15 d. bus pristatyta koalcijos „Už Lietuvą Lietuvoje“ rinkimų programa.
LSDS suvažiavimas galimus papildomus rinkimų klausimus įgaliojo spręsti sąjungos tarybą.
LSDS informacija
Ir ne tik tai. Žiniasklaida, įskaitant ir LRT, labai filtruoja ir blokuoja informaciją apie Latviją. Galima sakyti, tendencingai ir piktybiškai. Siūlų galai gali būti kažkur Gedimino 11 ar J. Tumo-Vaižganto 4.
Nesuprantu koks tikslas tai daryti ir kaip galima priversti sutartinai žiniasklaida taip elgtis?
Jeigu draugautumėte su Latvijos kosmopolitais, informacija nebūtų blokuojama. O priversti žiniasklaidą sutartinai vienodai elgtis jokių problemų. Tai jau seniai padaryta (išskyrus keletą “marginalų”). Vienas dalykas pinigai per reklamą (pvz. užsakau pieno partijos reklamą, bet sumoku trigubai su sąlyga, kad nebus jogurto ir kefyro partijų reklamų ir t.t.) Kitas dalykas kaip ir rašoma Gerb. Alvydo.
O kaip sakoma kai tavęs nėra žiniasklaidoje, tavęs nėra visai arba žinomas posakis politiką, politinę partiją ir musę galima užmušti laikraščiu.
Kaip žinote jau sekmadienį bus sisteminių partijų DEBATAI per L ryto TV iš VALDOVŲ RŪMŲ. Ką priešpastatys ULL? Ar žmonės žiūrėdami tuos debatus įsitrauks į juos ir vieni palaikys vienus kiti kitus ir beliks tik balsuoti.
O ULL irgi galėtų organizuoti panašiai. Pvz. iš Kauno pilies ir per tą tiesioginę TV. Ir nėra taip svarbu ta kokybė. Kam to reikia? Tam, kad formuoti visuomenės nuomonę. Juk pvz. tiesiogines transliacijas iš Klonio g., kai žinojo kad jos yra , žiūrėjo tūkstančiai.
Tai bus rytoj 2 val, tai yra nuo 19 iki 21 val.
19.00 Lyderių forumas. Debatų laida. Šeimos ir socialinė politika. Vedėjas E.Jakilaitis.
Supratau. Deja, tam belieka tik pritarti palinguojant galva. O ULL transliacija iš, pvz. Kauno pilies įmanoma. Tik su kuo diskutuos ULL?
Pvz. Emigracijos klausimais Paukštė su Buraču ar Panka,Rudys ir pan…. Ar pvz.. Tautininkų programos šeimos politikos skyriaus rengėjai su LSDS šeimos politikos skyriaus rengėjais. Galų gale (po rugsėjo 14) pateikiamas optimalus bendras ULL variantas. O dabar per diskusijas ir įtraukiama visuomenė ir supažindinama su partijų programomis. 4 partijų diskusijos geriau būt negali.
ULL diskusija tarpusavyje, sutarus dėl bendros programos tai – diskusija su savimi, vadinasi ne diskusija. Diskusijos, ginčai paprastai turi prasmę ir yra tikros kai ginčijasi priešininkai.
Imantas Melianas pačiam plačiau paaiškintų 🙂
Puiki nuotrauka prieš rašinėlį su atvirkščia Lietuvos vėliava! Ar nė vienam tautinykui nekrito į akį, ar tautinykai – satanistai? Gerai pradedate: kaip Jos Ekscelencija Prancūzijoje. Vienžo, verti pasekėjai!