Šiemet minint Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo pergalės prie Mėlynųjų vandenų mūšio 650-ies metų jubiliejų Lietuvos paštas išleido šiam istoriniam įvykiui skirtą pašto ženklą. Naujasis pašto ženklas apyvartoje pasirodys šį šeštadienį, rugpjūčio 25 dieną.
Jame pavaizduotas Lietuvos didysis kunigaikštis Algirdas ir kovojančių karių siluetai. Istoriniam mūšiui įamžinti skirtas pašto ženklas išleistas 100 tūkst. tiražu, jo nominalas – 2,45 Lt. Pašto ženklą sukūrė dailininkas Mindaugas Gribauskas.
Kartu su pašto ženklu bus išleisti ir pirmosios dienos vokas bei suvenyrinis lapas. Šeštadienį pašto korespondencija, apmokama naujuoju pašto ženklu, Vilniaus centriniame pašte bus antspauduojama pirmosios dienos datos spaudu.
Mėlynųjų vandenų mūšis laikomas vienu svarbiausiu šalies istorijoje – jame Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo vadovaujama Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė sudavė lemiamą smūgį mongolų-totorių Aukso ordai. Anot istorikų, būtent po šios pergalės ir prasidėjo LDK klestėjimo amžius.
XIII a. viduryje didžiuliuose Rytų Europos ir centrinės Azijos stepių plotuose susikūrė iš rytų atsikrausčiusių mongolų-totorių valstybė Aukso Orda. Ši valstybė iki tol nuolat kėlė grėsmę kaimyninėms valstybėms.
Po chano Džanibeko (1342–1357) nužudymo Ordoje prasidėjo kova dėl aukščiausios valdžios. Tuo pasinaudojo šiaurės vakarų kaimynė – Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, nusprendusi įsitvirtinti iki tol šios valstybės valdomame menkai apgyventame vakariniame pakraštyje, esančiame dabartinės Ukrainos pietuose. 1362 ar 1363 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo (1345–1377) vadovaujama kariuomenė ties Mėlynaisiais vandenimis (dab. Ukrainos Kirovogrado sritis) sutriuškino trijų Aukso Ordos sričių vadų – Kačubėjaus, Kutlubugos ir Dimitro vedamą kariuomenę ir įsitvirtino Kijeve bei Podolėje.
Po šio mūšio Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė tapo didžiausia Europos valstybe. Ji sustiprino savo įtaką Rusios kunigaikštystėms ir pašalino mongolų-totorių antpuolių grėsmę centrinės Europos valstybėms, nukeldama kovų vietą su Aukso Orda labiau į rytus.
Per metus Lietuvos paštas vidutiniškai išleidžia 25–30 pašto ženklų.
Reklama
Susiję straipsniai:
- Aptarti Mėlynųjų Vandenų mūšio 650-ųjų metinių minėjimo renginiai
- Mėlynųjų Vandenų mūšis
- Mėlynųjų Vandenų mūšio pergalei atminti Podolės Kamenece įvyks festivalis „Laiko vartai“
- Ukrainiečiai minės pergalingo LDK mūšio prie Mėlynųjų vandenų 650-asias metines (video)
- Lietuvos kariai dalyvavo Žalgirio mūšio vaidinime (nuotraukos)
- Valdovų rezidencijos keturių imperijų sostinėje
- LDS tarptautinio tapybos projekto ,,Mėlynieji vandenys” paroda atveria duris
- M. Kundrotas. Lietuva – imperija ar hercogystė?
- Trakuose iškils monumentas legendinei vaidilutei, LDK kunigaikštienei Birutei
- Lietuvos istorija pristatoma trijuose Europos miestuose
- Ekranuose pasirodys dokumentinis filmas „1410. Žinomas nežinomas Žalgiris“
- V.Jencius-Butautas. Kas sulygino su žeme Vytauto kalną Alovėje arba kodėl komunizmo ir sociademokratų šmėklos tebeklaidžioja po Lietuvos dvarus
- Trakus galėtų puošti LDK didžiosios kunigaikštienės Birutės paminklas
- A. Mickūnas, V.Savukynas. Didžiosios Lietuvos projektas
- M.Jučas. Tūkstantmečio Lietuvai: svarbiausi didžiosios kunigaikštystės raidos aspektai
- Baltarusijos vyriausybė LDK pilių restauravimui skyrė 41 milijoną litų
- Lietuvos istorijos atspindžiai prof. G.Kazimierėno tapyboje (II) (video)
- Kviečia gyvosios viduramžių istorijos šventė – Šventosios (Pabaisko) mūšis 1435-2011
- Panevėžyje atidaroma paroda „Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai ir jų atkūrimas“
- Seime – unikali pilių paveikslų paroda
- R.Dediala. Pamiršta Vasario 16-osios pergalė
- A.Piročkinas. Dideliems žmonėms leidžiama klaidinti visuomenę
- Šventėje „Hanza Kaunas 2012“ – viduramžių dvasia
- Liaudies kultūros centre vyks susitikimas su gudiško almanacho „Druvis“ leidėjais
- Valstybės diena Asvejos regioniniame parke
- Valstybės dienos proga – šventiniai renginiai Dubingiuose
- Startuoja respublikinis istorinis mokyklų konkursas „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pilių takais“
- Pristatoma knyga „Seniausieji Lietuvos žaislai“
- D.Razauskas. Kaupti ir skleisti: dvi nuostatos į būtį, save ir Tėvynę
- Babelio bokšte ieškant vietos baltų kalboms (I)
Vėl Lietuvos garbė atiduodama, tenkinantis tik pašto ženklo išleidimu.
Ką tas mūsų istorijos institutas veikia, kad tokių Lietuvai žymių datų proga net balselio negirdime.
Įdomu, kodėl iki šiol sekame mums primesta propagandine antilietuviška slaviška “tradicija” – vadinti Lietuvos Valstybės – didžiausios to meto Europos imperijos, užėmusios daugiau kaip milijoną kvadratinių kilometrų – valdovus slavišku-normanišku titulu, kuris laikui bėgant prarado savo pirminę prasmę “visų valdovų valdovas” ir virto kokio nors mažyčio Liuksemburgo “didžiojo kunigaikščio” analogu?
Algirdas buvo Lietuvos Imperijos imperatorius, ir tai oficialiai pripažino kitos to meto svarbiausios Europos imperijos – Bizantijos – imperatorius, savo laiškuose vadindamas Algirdą tuo pačiu titulu “basileos”, kaip buvo vadinami ir pačios Bizantijos imperijos valdovai – imperatoriai bazilevsai.
Plačiau čia:
13-18 amžiuose Lietuva buvo Karalystė, o nuo 14 amžiaus – ir Didžioji Lietuvos Imperija!!!
http://lndp.lt/diskusijos/viewtopic.php?f=10&t=4853
Plačiau apie Mėlynųjų Vandenų mūšį ir jo reikšmę Lietuvos Valstybei ir visai Europai:
Pergalės prie Mėlynųjų Vandenų 650-metis – 1362 m. Lietuvos Valdovo Algirdo (1345–1377) vadovaujama kariuomenė ties Mėlynaisiais vandenimis sutriuškino trijų Aukso Ordos sričių chanų jungtinę armiją
http://lndp.lt/diskusijos/viewtopic.php?f=10&t=8258