Sekmadienis, 13 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Kalba

E. Urbelytė. Kas mane gali įtikinti, kad gimtoji kalba – vertybė?

Eleonora Urbelytė, www.alkas.lt
2012-08-20 15:00:29
37
E. Urbelytė. Kas mane gali įtikinti, kad gimtoji kalba – vertybė?
Eleonora Urbelytė | Asmeninė nuotr.
Eleonora Urbelytė | asmeninė nuotr.

Šį sakinį galima būtų parašyti ir kitaip: „Gimtoji kalba – vertybė!“, „Gimtoji kalba – vertybė?“,  „Gimtoji kalba – vertybė…“. Vienus galima būtų prajuokinti, kitus – nugramzdinti į dar gilesnį pesimizmą, trečius – priversti susimąstyti, ar kalba apskritai gali būti vertybė.

Visi gimstame nemokėdami kalbėti. Kalbos išmokstame iš savo mamos (žinoma, jeigu ją turime), iš savo namų aplinkos (žinoma, jei turime ir namus). Po to kiemas, draugai, TV, „facebook‘as“, sms žinutės, mokykla ir, deja, retai (nes neturime daug laiko) geros knygos! Visa tai turėtų būti geras gimtosios kalbos mokytojas, bent jau taip sako visi protingi žmonės. Šiandien aš galiu drąsiai ir garsiai pasakyti – man gimtoji kalba yra vertybė. Bet ne todėl, kad žinau, jog lietuvių kalba yra archajiškiausia indoeuropiečių kalba, kad jos mokosi užsieniečiai siekdami kalbininkų karjeros, kad lietuvių liaudies sutartinės yra įtrauktos į UNESCO nematerialaus paveldo sąrašą.

Man, šiuolaikiniam informaciniam žmogui, tai nėra patys svarbiausi argumentai. Mano bendraamžiai šiandien puikiausiai gali susikalbėti su pasauliu angliškai, mokytis užsienio universitetuose ir gražiai lietuviškai kalbėti jiems nėra būtina. Didžiausią įspūdį man padarė istorijos, kaip lietuvių kalbą saugojo pasišventę jai keli per stebuklą išmokyti XIX a. vyrai: V. Kudirka, J. Basanavičius, A. Juška. Kaip iš to paties tamsaus XIX a.,  mokykloje nesimokiusių net lietuviškai, išaugo Maironis, M. K. Čiurlionis ir A. Baranauskas. Kaip „išradingai“ caro valdžia po 1861 m. sukilimo nubaudė lietuvius už drąsą su dalgiais sukilti prieš ginkluotą kariuomenę – uždraudė lietuviškais rašmenimis spausdinti knygas. Kuri gi dar Europos tauta turi knygnešius! Juk šio žodžio reikšmės net nepaaiškinsi europiečiui.

Nuo pat mažens aš girdėjau pasakojimus apie Antaną Jušką ir jo brolį Joną Jušką. Aš klausydavausi tų pasakojimų ir man tada atrodė, kad to žmogaus gyvenimas buvo kupinas įvairiausių nuotykių: tai jis rengia dainų karalienės rinkimus, tai jis renka žodžius žodynui, tai jis sėdėdamas 9 mėnesius kalėjime už tai, kad palaikė sukilėlius, mokosi atmintinai sukilėlių dainų tam, kad išėjęs į laisvę jas prisiminęs užrašytų. Tai jis klausia Vilkijos mužiko, kodėl jis save, Bartkų, vadina Bartkevičiumi, o savo arklio nevadina arklevičiumi. O kai dar apie šią įspūdingą XIX a. asmenybę pasakoja ne mažiau kita įspūdinga asmenybė – A. ir J. Juškų etninės veiklos muziejaus direktorius Arūnas Sniečkus, tada tikrai pradedi dėkoti Dievui, kad šiame pasaulyje tu prabilai lietuviškai.

O kai Kulionyse (Molėtų r.) kitas, ne mažiau įspūdingas lietuvių kalbos ir papročių puoselėtojas Jonas Vaškūnas tau pasakoja apie Perkūną, Žemyną, ir aiškina tų žodžių reikšmę, jų atsiradimą, žvaigždėtą naktį, žiūrėdama į rytuose tolstantį Sietyną vėl nejučiom pradedi galvoti, kad tik lietuvių kalba tegalėjo kalbėti senovės Dievai. O kai su Vytautu V. Landsbergiu praleidi ne vieną vakarą dainuodamas lietuvių liaudies dainas, tai sau pažadi, kad niekada nerašysi sms‘ų bereikšmiais trumpiniais – ok, kdr ir panašiai.

Kai mama nuo pat mažens man nuobodžiai kartodavo, kad tokio žodžio lietuvių kalboje nėra, taip nesakyk, nes taip netaisyklinga – aš ant jos pykau, o dabar suprantu, nuo ko jinai norėjo mane apsaugoti.

Tą vakarą, kai sužinojome, kad iš „Titaniko“ iškelta Antano Juškos dainų knyga, kurią jis mirdamas paprašė perduoti jo dainų karalienei Rozalijai, mes džiaugėmės taip, lyg būtume išlošusios mažiausiai milijoną – atpildas A.Juškai už besąlygišką meilę ir pasiaukojimą savo gimtajai kalbai atėjo daugiau kaip po 100 metų.

Nežinau kodėl, bet manęs neįtikina nei vadovėliai, iš kurių mokausi, nei „dėdės ir tetos“ iš TV , kurie kartoja, kad lietuvių kalba yra vertybė, o patys kalba skurdžiais kanceliarinės kalbos sakiniais, nei tokia pačia nuobodžia kalba parašyti svarbūs valstybės dokumentai. Tikiu tik tais, kurie daro tai, ką sako, gyvena tuo, kuo tiki. Gal todėl, kad esu jauna, vis dar noriu, kad manęs neapgaudinėtų, kad ir aš neišmokčiau apgaudinėti kitų.

Autorė yra Kauno J. Naujalio muzikos gimnazijos gimnazistė

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. A. Paulauskienė. Gimtoji kalba: didžiavimasis ja ir išdavystė
  2. Gimtoji kalba
  3. E.Urbelytė. Magiškasis dūdmaišis (video)
  4. A. Šidlauskas. Žodis apie kalbą
  5. L. Petkevičiūtė. KOKIA GALVA – TOKIA IR KALBA: Paisyk, ką šneki – nenusišnekėsi (1)
  6. V. Labutis. Modernieji intelektualai atsuka nugarą lietuvių kalbai ir tyčiojasi iš kalbininkų
  7. A. Juozaitis.Tauta iš žodžių, arba Es runāju latviski (audio, video)
  8. Baltų vardo Tėvui G.H.F. Neselmanui – 200 metų!
  9. Vilniaus universitete kinai mokosi lietuvių kalbos
  10. J. Vaiškūnas. Filmas „Partizano žmona“ – gyvas istorijos vėjas
  11. A. Mickūnas, V.Savukynas. Didžiosios Lietuvos projektas
  12. Kalbininkai apie kainas … geras, brangias ir dar kitokias
  13. Prof. Z.Zinkevičius apie Lietuvos praeities didybę ir sunykimą

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 37

  1. Giedrius says:
    13 metų ago

    Gražiai atsakei, save įtikinai – PATI.
    tai ir Tau, gimusiai, augančiai, ieškančiai
    lietuviškai, – atsakas…
    Tik PATI, PATS
    gali būti, įtikinti, tikėti ir mylėti
    lietuviškai.
    Tu, ir Tavo gimtis, toji kalba kuria bendraujam
    čia gimę, – tai ir yra.
    Patys tuo tikim, patys iš protėvių
    ir saviem palikuonims įtikėt, lemt
    lietuviškai galim, galėjom, galėsim.
    Tokia galia, tokia valia.
    Dėkui už atvirą viltingą ryžtą
    Eleonora. Pastangą – įtikėjimą,
    aukščiausios vertės.
    Gimtosios vertybės.

    Atsakyti
    • Mintis says:
      13 metų ago

      Labai gražus-nekasdieninis komentaras.

      Atsakyti
  2. Juozas says:
    13 metų ago

    Šaunuolė!

    Atsakyti
  3. savas says:
    13 metų ago

    Visi atsakymai mūsų protėvių istorijoj,religijoj.papročiuos,…………

    Atsakyti
  4. Ryšininkas says:
    13 metų ago

    Na ką gi Eleonora, įtikinamai čia viską parašei. Šaunuolė, įtikinai. 🙂

    Atsakyti
  5. lizdeika says:
    13 metų ago

    ačiū už viltį

    Atsakyti
  6. Kažin says:
    13 metų ago

    Kad ji vertybė, gali įtikinti didesnė gyvenimo patirtis…

    Atsakyti
  7. xxx says:
    13 metų ago

    Aš lietuvis.Tai kokia kalba man kalbėt?

    Atsakyti
  8. Tęsėjas says:
    13 metų ago

    Tamstos paminėti mūsų praeities didvyriai dar žinojo, kad jų protėviai-lietuviai turėjo ir raštą (rūnas), ir seniausiąją kalbą bei kultūrą, kurios pagalba (ir tiktai jos!) jau sugebėtą įminti ne tiktai mūsų bei kitų kultūrų priešistorija bei proistorija, bet ir dar mokslui nežinomus III-ąjį bei IV-ąjį geofizinius dėsnius.
    Kad būčiau konkretesnis pateiksiu tiktai keletą pavyzdžių:
    – Keltų kultūra Centrinėje Europoje kilusi nuo lietuviško žodžio keltis-persikelti. Kaip žinome, I-jo t.pr.m.e. viduryje iš Rytų Europos bei Nemuno krašto baltų gentys, dėl gamtoje vykusių procesų, masiškai migravo į dabartinius vakarus.
    – Galų kultūra kilusi nuo lietuviško žodžio “galas”. Tai tie patys keltai daeję iki Atlanto vandenyno – iki pasaulio galo!
    – Graikų didvyris Tęsėjas nebuvo joks didvyris, tai buvo jūrų dievo Poseidono neva sūnus, kuris sausumoje “tęsė” savo tėvo jūroje pradėtus juodus darbus. Kitaip tariant, Tęsėjas simbolizavo cunamį.
    – O kur dievas Linas faraonų Egipte? Kur senovės indų dievai Agnis (Ugnis), Pradžapatis (Pradžiapatis)-pati pradžia? Beje, pastarajam dievui , anot senovės indų šaltinius, jau virš 50 000 metų!
    Nebereikalo baltų filosofas I. Kantas dar prieš 250 metų buvo sakęs: “Lietuvių kalbą būtina išsaugoti vien jau todėl, kad tiktai jos dėka galima bus įminti tautų kraustymosi Žemėje priežastį”. Ir štai inž. Romualdas Zubinas knygos “Perkūnas” paantraštėje rašo:”Lietuvių kalba yra lyg bambagyslė tarp praeities ir dabarties. Kol bus gyva lietuvių kalba, bus gyvas ir ryšys tarp praeities, dabarties ir ateities”!
    Tad lietuvių kalba yra ne tiktai vien lietuvių ir Lietuvos VERTYBĖ, bet tai ir visos civilizacijos Žemėje VERTYBĖ!

    Atsakyti
    • Ignas Šlajus says:
      13 metų ago

      😀

      Atsakyti
  9. Romas says:
    13 metų ago

    ačiū Dukrele už pasakytas mintis.
    Štai atsakas tiems , kurie pranašauja lietuvių kalbai mirtį. Neišdegs, nes mes turim jaunus, išsilavinusius, mylinčius savo kraštą ir kalbą lietuvaičius. Lenkiu žilą galvą prieš lietuvišką “gintariuką”.

    Atsakyti
    • Silezija says:
      13 metų ago

      Jo, turime.P
      ora ar gal netgi penkis:)Kurie iki to kol išvažiuos, gali postringauti.O išvažiuos sekančią dieną kai gaus diplomus.

      Atsakyti
  10. genovaitė says:
    13 metų ago

    Kas mane gali įtikinti, kad gimtoji kalba – vertybė? Tik kvailys.
    Joks protingas žmogus tikrai neaušins beviltiškai burnos

    Atsakyti
    • Jonas Vaiškūnas says:
      13 metų ago

      Tas tiesa, gerbiamoji, žinome, kad yra beviltiškų žmonių kurių jau niekas neįtikins. Tad straipsnis skirtas ne jiems.

      Atsakyti
      • Mintis says:
        13 metų ago

        “Niekada nesakyk niekada”-to moko senolių išmintis.Nedera žmonių “atmesti”,”atstumti” jei neįtiko,nepatiko.Kas turi teisę žmogui nustatyti supratimo ribas?.Žmogaus tobulėjimui ribų nėra.To taip pat moko senolių išmintis.
        Straipnis-visiems .Skaitykit lyg valios.

        Atsakyti
        • Jonas Vaiškūnas says:
          13 metų ago

          Ponia genovaitė nustatė ribas pasakydama, kad ji turi savo supratimo ribas ir su ja protingi žmonės nediskutuoja tik kvailiai, cituoju:

          genovaitė: Kas mane gali įtikinti, kad gimtoji kalba – vertybė? Tik kvailys.
          Joks protingas žmogus tikrai neaušins beviltiškai burnos

          Suprask – ją gali įtikinti tik kvailiai, nes protingi net nediskutuoja. Ar teisingai supratau genovaite?

          Atsakyti
          • Mintis says:
            13 metų ago

            Tai gal šiandienos žmogaus suvokimo riba,bet jis turi ir ryt ir poryt….Kas šiandien nesuprasta ir neįvertinta gali ryt įgauti svarbą ir neatsiejamą jo dalį.Kiekvieno žmogaus sąmonėje yra tamsos ir šviesos kertelės,kada kuri pas atskirus žmones užsivers ir kuri plačiai atsivers mes nežinome.Daug priklauso ir nuo jį supančių pagalbos ir geranoriškumo.

          • Jonas Vaiškūnas says:
            13 metų ago

            Tas tiesa. Tad verta rašyti ir išsakyti mintis savo straipsniai ir komentarais.

  11. d says:
    13 metų ago

    Dar viena žvaigždutė mūsų dangui.Ačiū Zuikuti.

    Atsakyti
  12. Dervišas says:
    13 metų ago

    Dar viena žvaigždutė danguj.Ačiū, ir neužgesk.

    Atsakyti
  13. aborigenas says:
    13 metų ago

    Kokia durna logika, reiskia gimes eskimas, kalbantis angliskai, jau tikras anglas, nes ta kalba jis susikalbes visame pasaulyje, o gal jam nusispjauti ant viso pasaulio ir jam gera gyventi savo salyje ir niekur jis nesiruosia keliauti, o tada eskimu kalba jam pati mieliausia ir jo krasto istorija jam priimtiniausia.
    “Man, šiuolaikiniam informaciniam žmogui, tai nėra patys svarbiausi argumentai. Mano bendraamžiai šiandien puikiausiai gali susikalbėti su pasauliu angliškai, mokytis užsienio universitetuose ir gražiai lietuviškai kalbėti jiems nėra būtina.” Bet tai paprasciausias savo kalbos, tautos isdavimas, taip negerbiama eleonora tavo mintys kvailumo virsune, lietuviu kalba seniausia kalba pasaulyje su kazkokia anglu kalba, keliu kalbu misiniu negalima lyginti, tai grobiku primesta kalba kolonijoms.

    Atsakyti
  14. Kemblys says:
    13 metų ago

    Tiek straipsnyje, tiek atsiliepimuose net neužsimenama apie kalbą, kaip mąstymo priemonę ir joje saugomą tautos atmintį. Lietuvių kalba yra pranašesnė už kitas kalbas ne senumu, o galimybe mąstyti apie kai kuriuos reiškinius. Dabar mažai kas mąsto apie asmens sąrangos reiškinius, todėl mes neišnaudojame savo pranašumo prieš kitataučius.

    Atsakyti
    • Rimvydas says:
      13 metų ago

      labai teisingai pastebėta. per kalbą pasireiškia pasaulėvoka. kinta pasaulėvoka – kinta kalba. lėkštėjant pasaulėvokai, smunkant dorai, tas neišvengiamai atsispindi kalboje. Lietuvių kalba atspindi tą senąją pasaulėvoką (SARAMATĄ), kuomet dar buvo suvokiama VISUMA ir jos dalių tarpusavio ryšiai, santykiai. jei imti du priešingus polius – pirmas, tai ta pasaulėvoka, kurią atspindi lietuvių (ir taip pat slavų, ypač rusų bei gudų) kalba, tai priešingame poliuje yra matomai anglų kalba, kuri labai tinka vartoti begalinių paviršutiniškų, neesminių pavidalų pasaulyje (dėl to ji ir plinta, nes visuomenė ritasi į paviršutiniškumą), bet visiškai nebetinka kalbant apie esminius dalykus.

      Atsakyti
  15. Mintis says:
    13 metų ago

    Manau,kad kalba- mąstymo produktas, priemonė išreikšti jau gimusias ir subrandintas mintis.Kodėl manote,kad kalba mąstymo priemonė?Kad joje saugoma Tautos atmintis tai taip.

    Atsakyti
    • Kemblys says:
      13 metų ago

      Sprendžiant pagal save, darau prielaidą, kad ir kiti žmonės be garso dėliojasi mintis kuria nors kalba (iš tų, kurias moka), jei mąsto kalba. Vyksta vidinis pokalbis.
      “kalba- mąstymo produktas” būtų jei mąstymo būdu išmoktume kalbėti ir vėliau reikštume savo mintis. Beje, kalbėti ‘išmokstame’ iki suvokdami save, o išmokstame, kaip tyčia, savo augintojų kalbą, ne kitokią 🙂

      Atsakyti
      • Mintis says:
        13 metų ago

        Aišku,jei nori pasiplepėti pats su savimi tai vyksta gimtąja kalba:)
        Bet mintis gimsta anksčiau nei žmogus pradeda naudoti kalbą.Ji gimsta dar tada kai vaikelis gyvena mamos pilvuke.Vieną kartą laidoje V.Landbergis(vyresnysis) susižavėjes,su nuostabiu vidiniu jatrumu pasakojo kaip vaikelis gyvena ten ką veikia.Jis klauso muzikos,stebi aplinką jaučia kas švelnu,gražu ir kas pikta.Mintis jau gimsta ten ir kartu su vaikeliu ateina į šį pasaulį.Tada jis mokosi kalbėti savo gimtąja,pačia gražiausia kalba.

        Atsakyti
        • tikras lietuvis says:
          13 metų ago

          Perdaug poetiška, kad būtų tiesa – seniai žinoma, kad vaikas gimsta tabula rasa ir ką į jį įdėsi, tą ir turėsi.

          Atsakyti
      • Įdomu says:
        13 metų ago

        O kažin kokia kalba mąsto kurčnebyliai, turintys įgimtą negalę.

        Atsakyti
  16. Kemblys says:
    13 metų ago

    “Tada jis mokosi kalbėti savo gimtąja,pačia gražiausia kalba.”

    “jis mokosi” – jį mokina
    “savo gimtąja” – savo augintojų (augintojais gali būti ne tik žmonės)

    Atsakyti
    • Mintis says:
      13 metų ago

      Jis mokosi pats stebėdamas kitus,auga pats,jo niekas neaugina.Vaiku rūpinamasi,sudaromos jam sąlygos augti ir tobulėti.Aplinka,palanki tobulėjimui.Kartais esantys šalia trukdo vaikui mokytis,todėl augant vaikui, turi augti ir tobulėti tėvai.Ar nepastebėjote kaip suaugę pradeda pamėgdžioti kudikius ir kalbėti jų kalba:neimk, kaka ir tt.Ar vaiką pakreipia tuštybės keliu, kai jo prigimtis yra turtinga.Vietoje tobulėjimo taip vaikas gauna dovanų nuosmukį.

      Atsakyti
  17. aborigenas says:
    13 metų ago

    Kas mane gali įtikinti, kad E.Urbelytė – vertybė?

    Atsakyti
    • Jonas Vaiškūnas says:
      13 metų ago

      Yra žmonių kuriems reikia kuoly tašyti ant galvos, tik tada įtiki.

      Atsakyti
  18. http://sarmatija.weebly.com/ says:
    13 metų ago

    Autorei: palaikau, gerai darai!

    Atsakyti
  19. leitis says:
    13 metų ago

    Niekas, mergaite, tavęs ir neįtikinės. Teks pačiai įsitikinti. Esi kilusi iš šeimos, neįtikėjusios lietuvių kalba ir lietuvybe. Tavo tėveliai tau palinkėjo gyvenimo, nusakyto svetimžodžiu – parinko svetimą vardą. Matyt, jau jų karta nebejautė lietuviško žodžio skonio.
    Gražu, kad ieškai kelio atgal, į namus. Sėkmės!

    Atsakyti
  20. MIntis + darbai says:
    13 metų ago

    Jeigu Tu savoj širdy nejausi praeities didybės, kaip pamilsi gimtą šalį? O kaip pamilti tėvų kraštą tiems, kas gimsta išeivijos tremtyje ne savo noru? Ir kurių tėveliai iš kraštų skirtingų, panelyte išmaninga?

    Atsakyti
  21. Gediminas Kairys says:
    13 metų ago

    Iš kart atkreipiau dėmesi,pamaniau,kad bus niekinama mūsų kalba,kaip ir kitiems jau žodis TAUTA darosi antivalstybinė savoka. Ačiu Dieve,suklydau,puikus straipsnis.; Ačiu

    Atsakyti
  22. fravilno! says:
    12 metų ago

    Na kokia ten vertybė – gimtoi kalba? Glupstvo. Va mankurtizmas – tas vertybė. Ir pastangų minimumas. Pyst! – ir mankurtas. O kalbos mokytis reikia ilgai ilgai.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

UNESCO sesijoje Lietuva pristatė paveldo apsaugos pokyčius | vstt.lrv.lt nuotr.
Kultūra

UNESCO sesijoje Lietuva pristatė paveldo apsaugos pokyčius

2025 07 12
Valstybinė kalbos inspekcija šių metų pirmą pusmetį patikrino 25 įmones, įstaigas
Kalba

Valstybinė kalbos inspekcija šių metų pirmą pusmetį patikrino 25 įmones

2025 07 12
ES švelnins toksiškų, vėžį sukeliančių medžiagų naudojimo kosmetikoje apribojimus
Gamta ir žmogus

ES švelnins toksiškų, vėžį sukeliančių medžiagų naudojimo kosmetikoje apribojimus

2025 07 12
Kauno meras Visvaldas Matijošaitis
Lietuvoje

Liberalas prašo Seime tirti Kauno mero ryšius

2025 07 11
Atgimimo aikšte Klaipėdoje | klaipeda.lt nuotr.
Lietuvoje

Darbai Klaipėdos atgimimo aikštėje juda į priekį

2025 07 11
Mopedas
Lietuvoje

Siūloma mopedų vairuotojams laikyti praktikos egzaminą

2025 07 11
„Bitė“
Lietuvoje

Laikinai neveiks kai kurios „Bitės“ paslaugos, ryšys nesutriks

2025 07 11
Raminta Popovienė
Lietuvoje

Dėl valstybinių brandos egzaminų liberalai kviečia ministrę

2025 07 11

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • >Skutui apie V. Sinica. Nesimokykime lietuviškai
  • P.Skutas apie V. Sinica. Nesimokykime lietuviškai
  • Bartas apie G. Navaitis. Švietimo šūdmalos
  • Naivus klausimas apie G. Navaitis. Švietimo šūdmalos

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Darbo stalas gali apie jus papasakoti daugiau, nei manote
  • Kad telefonas tarnautų ilgai ir patikimai
  • G. Navaitis. Švietimo šūdmalos
  • Kaip atpažinti DI sukurtą tikrovišką vaizdą?

Kiti Straipsniai

Tarptautinis Baudžiamasis Teismas ir agresija Ukrainoje

J. Vaiškūnas. Tarptautinis teismas atsisako persekioti agresorius?

2025 07 12
UNESCO sesijoje Lietuva pristatė paveldo apsaugos pokyčius | vstt.lrv.lt nuotr.

UNESCO sesijoje Lietuva pristatė paveldo apsaugos pokyčius

2025 07 12
Valstybinė kalbos inspekcija šių metų pirmą pusmetį patikrino 25 įmones, įstaigas

Valstybinė kalbos inspekcija šių metų pirmą pusmetį patikrino 25 įmones

2025 07 12
lietuvių kalbos mokymas tautinių mažumų mokyklose

V. Sinica. Nesimokykime lietuviškai

2025 07 12
J. Vaiškūnas. Diena kai pabunda miegantys broliai

J. Vaiškūnas. Diena kai pabunda miegantys broliai

2025 07 10
dr. Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus

2025 07 06
Vilniaus senamiestis

Patvirtintas Vilniaus istorinio centro valdymo planas

2025 06 27
Alkas.lt nuotr.

Valstybinės kalbos likimas – Seimo kontrolieriaus rankose: „Talka“ kaltina ŠMSM neveiklumu

2025 06 26
Vilniaus mieste tikrinti viešieji užrašai ir išorinė reklama | vki.lrv.lt nuotr.

Vilniaus mieste tikrinti viešieji užrašai ir išorinė reklama

2025 06 26
Gediminas Jakavonis

G. Jakavonis. Kodėl aš turėčiau bijoti Rusijos okupacijos?

2025 06 25

Skaitytojų nuomonės:

  • >Skutui apie V. Sinica. Nesimokykime lietuviškai
  • P.Skutas apie V. Sinica. Nesimokykime lietuviškai
  • Bartas apie G. Navaitis. Švietimo šūdmalos
  • Naivus klausimas apie G. Navaitis. Švietimo šūdmalos
  • Naivus klausimas apie G. Navaitis. Švietimo šūdmalos
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
R.Jurkuvienė-Butkevičiūtė. „Kokios rūšies laisvės jūs norite?“

R.Jurkuvienė-Butkevičiūtė. „Kokios rūšies laisvės jūs norite?“

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai