Sekmadienis, 18 gegužės, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Kalba

Gimtoji kalba

Angelė Jurevičienė, www.alkas.lt
2011-01-05 09:00:16
5
Kalba | Alkas.lt pav.
Kalba | Alkas.lt pav.

Kartu su pirmu oro įkvėpimu ir su pirmu motinos pieno lašu gavau gimtą kalbą. Kalbą, kuri yra viena seniausių kalbų pasaulyje. Ir ne tik aš ją gavau, bet ir tu, ir jūs… Tai turtas, kurio neįmanoma išmatuoti jokiais  pinigais, jokiais deimantais.

Mano viena draugė vokietė paprašė, kad aš ką nors pasakyčiau lietuviškai, o paskui pradėjo klausinėti ką reiškia vienas ar kitas žodis. Klausė ji manęs, klausė, o paskui, tiesiog su didžiausiu susižavėjimu, šūktelėjo: ” Dieve, kaip gražu! Kokia graži tavo kalba. Tu tiesiog nekalbi, o dainuoji. Nieko panašaus nesu savo gyvenime girdėjusi”. Ir tai buvo tikrai nuoširdūs žodžiai.

Lietuvių kalba – tai pats brangiausias pasaulyje deimantas, kurį mes turime. Todėl privalome tai branginti ir saugoti, didžiuotis tuo ką turime, didžiuotis savo istorija, savo šaknimis.

Keleto garsių žmonių išsakyti atsiliepimai apie šį neapsakomą turtą – lietuvių kalbą.

„Savo senumu lietuvių kalba stebina kalbininkus, kurie laiko ją arijų ( indoeuropiečių ) pradiniu kamienu. Savo žodynu ji yra labai turtinga  ir savo gausiomis formomis gali apibūdinti įvairius minties išsireiškimus“,– prof. H.Pedersenas.

„Lietuvių kalba iki šių dienų išlaikė savo senovinę formą …Kalbininkai, remdamiesi lietuvių kalbos duomenimis, bando rekonstruoti bendrą indoeuropiečių kalbą …“ – prof. B.Dvaitas (Dvight).

„Teisingai turtinga kalba yra ta, kuri kiekvienam daiktui, kiekvienam dvasiniam veiksmui turi atitinkamą posakį, nevartoja to pačio pavadinimo dviems panašiems daiktams, o visiems skirtingai. Tokia kalba yra lietuvių kalba“, – prof. V.Lavua (Lavoix).

„Ši (lietuvių) kalba turi labai didelės reikšmės kalbininkui. Savo formomis ji yra seniausia iš visų dabar esančių pasaulyje kalbų…”, – dr. T.Terstonas (Thurston).

„Indoeuropiečių kalbų studiozui lietuvių kalba yra  būtinybė. Kiekvienas, įsiklausęs į lietuvių kalbą, sutiks, kad tai gražiausia kalba“, – A. Mejė (Meillet).

„Jei žmonijoj tautos vertė būtų matuojama  jos kalbos grožiu, tai žemaičiai ir lietuviai būtų pirmoj eilėj tarp Europos gyventojų“, – dr. J.Zauerveinas (G.Sauerwein).

„Švedų kalbininkas profesorius H. Šioldas (Skioeld) tikina, kad lietuvių kalba yra seniausia iš visų pasaulyje gyvų kalbų“, – prof.dr, R.Latham.

„Visi užsienio mokslininkai sutartinai pripažįsta lietuvių kalbos grožį ir turtingumą“, – prel. prof. K.Bohušas (Bohusz).

“Etnologų akimis lietuvių kalba yra reikšmingiausia kalba Europoje “, – E. Larisonas (Larison).

„Lietuvių kalba, kaip tas senas marmuro paminklas, stovi ir dabar nenustojęs savo blizgesio po daugelių žmonijos šimtmečių. Lietuvių kalbos morfologija aiškiai atidengia mums daugelį senos civilizacijos paslapčių, reikšmingai išplečia lingvistinio mokslo akiratį ir praplečia žmonijos tamsios praeities pažinimą“, – prof. E, Rečius.

„Iš visų modernių kalbų  artimiausia pirminei indoeuropiečių kalbai yra lietuvių kalba“, – dr. J.Kazlovičius (Kazlowicz). Ir dar viena citata  iš šio tyrėjo darbo: „Jos (lietuvių kalbos ) garsai ir galūnės kas kart vis primena mums senovinius indų, persų, graikų, romėnų, gotų garsus. Daugelis lietuvių sakinių skamba neatskiriamai, kaip sanskritas ir tai daro aiškesnį įspūdį, kuomet paprastą kaimietį girdi vartojant tokias formas, kurias šiandien dėl jų senoviškumo, esame pripratę laikyti proistorinėmis, kažkaip gerbtinomis, nes jomis kitados yra kalbėjusi  mūsų protėvių protėviams visų arijų (indoeuropiečių ) pramotė“.

„Jei norite išgirsti kaip Adomas ir Ieva kalbėjo Rojuje, važiuokite į Lietuvos kaimą ir klausykitės“. – A.Mejė (Meillet).

O profesorius A.Senas (Senn) yra pasakęs taip: „Jie (lietuviai ) gali teisingai didžiuotis savo kalba, kuri, nežiūrint savo konservatyviojo pobūdžio, yra taip pat moderninė, kaip mūsų pasaulis modernus. Jūs galite išreikšti ir nagrinėti lietuvių kalboje kiekvieną dalyką, kuris reikalingas mūsų civilizacijai“.

Dar  dr. J.Zauerveinas yra pasakęs: „Ji (lietuvių kalba) daugel atvejų minties išraiškomis yra lankstesnė priemonė, ne kaip kokia kita kalba Europoj, ir  būtent, per savo formų gausumą taip pat daug gražesnė“.

Dar XIX a. vokiečių mokslininkas F.Bopas įrodinėjo, kad arijai kalbėjo  artima baltams kalba. O E.Kantas sakė, kad lietuvių kalba yra labai svarbi ir tai yra raktas nuo visų pasaulio paslapčių.

O štai citata apie slavų kalbų atsiradimą:

„Kaip nebūtų keista, kalba lingvistai, bet slavų kalba pagal gramatiką ir kitus duomenis, artimiausia yra baltų kalboms, negu kad kurioms nors kitoms kalboms. Slavų kalba ar kalbos gimė ir atsiskyrė nuo  baltų kalbos. Dabar istorikai ir lingvistai baltų kalbą vadina slavų kalbų TĖVU. Kalbininkai negali tiksliai pasakyti, kada gi gimė slaviškas sūnus iš tėvo balto ar baltiškos motinos“. – M.B.Ščiukinas.

Beveik visą savo gyvenimą lietuvių kalbos ir mitologijos studijoms paskyrė garsus  Rusijos mokslininkas V.N.Toporovas. Jis parašė daugybę straipsnių apie lietuvių kalbą, mitologiją, garsius žmones, kultūrą. Kartu su prof. V.Ivanovu  V.Toporovas pradėjo leisti tęstinį leidinį „Baltoslavianskije isledovanija“.

Didžiausiuose pasaulio universitetuose galima studijuoti lietuvių kalbą. Kalbą, be kurios pagalbos šiais laikais neįmanoma  pilnavertiškai suvokti senojo pasaulio kalbų istorijos. Profesorius H.Pedersen yra pastebėjęs, kad „nė viena iš gyvųjų indoeuropiečių kalbų negali susilyginti su lietuvių kalba“.

Turime saugoti savo kalbą, kovoti su  svetimybėmis ir mums kalbininkų  peršamomis „naujovėmis“. Turime daryti viską, kad neišnyktų  mūsų kalbos tarmės. Tauta gyva tol, kol gyva jos kalba.

Spausdinti 🖨

Nėra susijusių.

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 5

  1. Aleksotas says:
    14 metų ago

    Viskas teisinga, išskyrus viena: lietuvių kalba ne SENIAUSIA, o SENOVIŠKIAUSIA iš visų GYVŲJŲ indoeuropiečių kalbų. Gal čia netiksliai išverstos užsieniečių kalbininkų citatos? Sunku patikrinti, nes nepateikti citatų originalai. Tačiau bet kuriuo atveju tai, kas parašyta, skatina didžiuotis lietuvių kalba ir ją branginti.

    Atsakyti
    • Barbora says:
      14 metų ago

      Hm, maniau seniausia. Kalbėdavau tą patį ką ir Angelė. O yra senesnių? Tikrai labai įdomu.

      Atsakyti
  2. Karina says:
    14 metų ago

    aah tiesa

    Atsakyti
    • Jonas Vaiškūnas says:
      14 metų ago

      Kas tiesa?

      Atsakyti
  3. Romas says:
    13 metų ago

    lietuviškai šnekai didžiausias pavojus kyla iš tų , kurie save vadina “elitu”. Nes jie dažniausiai lenda į viešumą. O jeigu tokiems šnekoriams neleistų naudoti svetimžodžių, tai girdėtume karvės mykimą ir vieną kitą lietuvišką žodį. Baisu klausyti.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Elektra | enmin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Elektros tiekimo planą ir tiekėją galima keisti bet kada

2025 05 18
Pavojingus gaminius į rinką teikusioms bendrovėms skirtos baudos | vvtat.lrv.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Pavojingus gaminius į rinką teikusioms bendrovėms skirtos baudos

2025 05 17
Panevėžyje kviečia paroda „Lietuvos mokslo knygų menas 1955–2025“
Kultūra

Panevėžyje kviečia paroda „Lietuvos mokslo knygų menas 1955–2025“

2025 05 17
Diskusija apie muziejų ateitį | S. Samsonas, Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr.
Istorija

Kodėl šiandien reikalingi muziejai? Misija, iššūkiai ir ateitis

2025 05 17
Europos muziejų naktis Laisvės kovų muziejuje | lnm.lt nuotr.
Lietuvoje

Paskelbta šių metų muziejų nakties dienotvarkė: atidarytos durys, atvertos istorijos

2025 05 17
Birzų pilis | Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos nuotr.
Architektūra

Europos muziejų naktį duris atveriančiuose Lietuvos pilyse ir dvaruose: nuo dvariškų patirčių ir mistiškų istorijų – iki bendro rekordo siekimo

2025 05 17
Čiurlionių šeima apie 1906 m. | NCDM nuotr.
Istorija

Švenčiame Čiurlionio metus: Lauko paroda „Čiurlionių šeimos paletė“

2025 05 17
Saugumo priemonės
Lietuvoje

KAM stiprina savivaldybių atsparumą

2025 05 16

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • New apie Signataras Z. Vaišvila reikalauja VRK veiklos skaidrumo ir teisingumo
  • New apie Signataras Z. Vaišvila reikalauja VRK veiklos skaidrumo ir teisingumo
  • Gintautas apie Kalbos inspekcijai vadovaus A. Valotka, liberalai žeria kritikos
  • Naivus klausimas apie V. Dovdanovas. Donaldas Trampas: pasaulio tvarkos pakirtimas

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kokios naujovės netrukus pasitiks parduotuvėse?
  • Elektros tiekimo planą ir tiekėją galima keisti bet kada
  • Ženklai, rodantys priklausomybę nuo skaitmeninio pasaulio
  • Net paprasčiausi įgūdžiai gali virsti pajamų šaltiniu
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Audrius Valotka

Valstybinės kalbos inspekcijos vadovo konkursą laimėjo dr. Audrius Valotka

2025 05 16
Kernavės piliakalniuose – Rudens lygiadienio ir baltų vienybės šventė | Širvintų kultūros centro nuotr.

R. Dilius. Tautinė tapatybė – muziejinė egzotika ar būtina išlikimo sąlyga? (III)

2025 05 10
Prezidentas lankosi Lietuvių kalbos institute

Prezidentas: Kalba – mūsų tapatybės pagrindas, kurį turime kasdien stiprinti

2025 05 06
LT Konferencija 2025 m.

Rengiama konferencija „Lietuvių kalba ir tapatybė“

2025 05 04
Petras Gaučas 1999 m.

N. Tuomienė. Paminėtas lietuvybės puoselėtojo, kartografo P. Gaučo atminimas

2025 05 03
Kudirkos Naumiestyje P. Sederavičiaus sukurtos skulptūros | A. Valinskienės, K. Bubelienės nuotr.

Z. Tamakauskas. Žvilgsnis į Suvalkijos kraštą, kuriame buvo sukurtas Lietuvos himnas

2025 04 30
pixabay.com nuotr.

Skaitmeninė kultūros ateitis: Kultūros ministerija pristato ambicingą veiksmų planą

2025 04 20
Vau

R. Vanagas. Vau, lietuviai, vau!

2025 04 19
Krokuvos sutartis 1525 04 10

G. Skamaročius. Minime Prūsijos ar Prūsijos kunigaikštystės 500-metį, jo iškilmes ar buvimą patvoryje?

2025 04 11
Susitikime aptartas naujo valstybinės kalbos mokėjimo lygio taikymas | vki.lrv.lt nuotr.

Susitikime aptartas naujo valstybinės kalbos mokėjimo lygio taikymas

2025 04 10

Skaitytojų nuomonės:

  • New apie Signataras Z. Vaišvila reikalauja VRK veiklos skaidrumo ir teisingumo
  • New apie Signataras Z. Vaišvila reikalauja VRK veiklos skaidrumo ir teisingumo
  • Gintautas apie Kalbos inspekcijai vadovaus A. Valotka, liberalai žeria kritikos
  • Naivus klausimas apie V. Dovdanovas. Donaldas Trampas: pasaulio tvarkos pakirtimas
  • +++ apie Signataras Z. Vaišvila reikalauja VRK veiklos skaidrumo ir teisingumo
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis

A. Juozaitis. Lietuva-Latvija: paskutinis šansas (I)

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai