Seimo Pirmininkė Irena Degutienė kartu su Estijos Respublikos Riigikogo Pirmininke Ene Ergma ir Latvijos Respublikos Saeimos Pirmininke Solvita Aboltina dalyvavo Palangoje vykstančiame Baltijos Asamblėjos parlamentiniame seminare „Ar pakankamai stiprus Baltijos balsas Europos Sąjungoje?“.
Seimo Pirmininkė pažymėjo, kad narystės Europos sąjungoje pradžia mūsų valstybėms reiškė įgyvendintą strateginį siekį ir vieno raidos etapo pabaigą, tačiau kartu iškilo daug naujų iššūkių ir klausimų.
„Vienu iš tokių tapo interesas įsitvirtinti Europos Sąjungos institucijose ir tapti visaverte Bendrijos nare. Turbūt visi sutiks, kad kiekviena valstybė nori būti ne tik sprendimų vykdytoja, bet ir formuotoja. Iš čia kyla strateginis Lietuvos ir, neabejoju, bendras visų Baltijos šalių siekis – tolygi Europos integracija. Lietuva, ir ne tik Lietuva, ne kartą pareiškė, kad nori išvengti vadinamojo „dviejų greičių“ Europos raidos modelio. Šio tikslo siekiant, turime stiprinti savo vaidmenį Europos Sąjungos viduje. Klausimas: kaip? Atsakyti į šį klausimą įmanoma tik atsakius į daugybę kitų: ar Europos Komisija, kaip viršvalstybinė institucija, atlieka mažųjų valstybių narių „draugės“ vaidmenį ir padeda mažinti didžiųjų Europos Sąjungos valstybių pranašumą? Ar mes patys pajėgiame efektyviai kurti valstybių narių koalicijas ir jose aktyviai dirbti, priimant svarbiausius Europos Sąjungos sprendimus? Pagaliau – ar išmokome veikti Briuselio aplinkoje, ar perpratome Europos Sąjungos žaidimo taisykles?“, – klausė I. Degutienė.
Seimo Pirmininkės nuomone, kai kuriais atvejais į šiuos klausimus galima atsakyti teigiamai.
„Pavyzdžiui, Europos Komisija yra tvirtas Lietuvos užnugaris, įgyvendinant Europos Sąjungos Trečiojo energetikos paketo taisykles ir siekiant dujų tiekimo sistemą atskirti nuo vertikaliai integruoto monopolininko nuosavybės. Tai – tikrai realus laimėjimas. 2011 metais Baltijos šalių iniciatyvos dėka Europos Vadovų Taryba priėmė visai Europai svarbius sprendimus dėl konkurencingos ir gerai funkcionuojančios Europos Sąjungos energetikos vidaus rinkos sukūrimo, pažyminčius, kad po 2015 metų nė viena Europos Sąjungos valstybė narė, taip pat ir Baltijos šalys, neturi būti atskirta nuo Europos dujų ir elektros energijos tinklų, o iki 2015-ųjų turi būti užbaigta bendra Europos Sąjungos vidaus energetikos rinka“, – sakė I. Degutienė.
Seimo Pirmininkė pabrėžė, kad tai yra bendras Baltijos šalių laimėjimas, savotiška „sėkmės istorija“, kurią reikėtų tęsti ir realizuoti.
„Manau, tai galėtų pasitarnauti pavyzdžiu susidūrus su kita dabarties problema – kai kurių ES šalių narių siūlymais taupyti ES biudžeto lėšas sanglaudos ir žemės ūkio politikos sąskaita. Visos trys Baltijos šalys turi nuolat akcentuoti, jog tokie bandymai dar labiau padidintų ekonominį atotrūkį tarp turtingesnių ir skurdesnių ES šalių narių. Tačiau iš čia kyla dar vienas strateginis klausimas. Dažnai kalbame apie konkuruojančias „prancūzišką“ ir „britišką“ Europos Sąjungos vizijas. Vokietijai atlikus lemiamą vaidmenį, suvaldant euro zonos krizę, vis garsiau kalbama apie ES raidą pagal „vokišką“ modelį. Kyla klausimas, o kokia yra Baltijos šalių projektuojama ES vizija? Ar mums reikia federacinės Europos, stiprinančios Baltijos šalių pozicijas santykiuose su kaimyninėmis valstybėmis, kurios savo ruožtu sistemingai siekia pasinaudoti Baltijos šalių silpnybėmis? O gal atvirkščiai – judėjimas link federacinės ES ribotų mūsų valstybių politinį savarankiškumą?“, – sakė I. Degutienė.
Seimo Pirmininkė sakė esanti įsitikinusi, kad Baltijos šalys turėtų pasisakyti už stiprias ES institucijas.
„Bet tik su sąlyga, kad pastarosios padėtų išlaikyti pusiausvyrą tarp didžiųjų ir mažųjų valstybių interesų. Manau, kad Europos politika turėtų vykti pagal formulę „parama ES integracijai ten, kur valstybės yra silpnos prieš išorinį trečiųjų šalių spaudimą“. Mes suinteresuoti stiprinti ES derybinę galią santykiuose su trečiosiomis šalimis. Tačiau Europos integracija neturi išplauti nacionalinių valstybės pamatų ir negali būti nukreipta į socialinę ir kultūrinę Europos valstybių ir tautų niveliaciją. To siekdami, turime veikti vieningai ir visiems naudingai naudoti visas politines ir organizacines priemones. Kaip tik viena iš tokių laikau artėjantį Lietuvos pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai, kurį reikėtų vertinti ne tik kaip valstybės administracinių gebėjimų egzaminą, bet ir kaip galimybę apmąstyti ir suformuluoti Baltijos šalių strateginę ES raidos viziją, kiek galima stiprinant mažųjų valstybių, o ypač Baltijos šalių, balsą ES institucijose“, – sakė I. Degutienė.
I. Degutienė, S. Aboltina ir E. Ergma šiandien taip pat dalyvaus ant Palangos tilto rengiamoje vasaros sezono atidarymo ceremonijoje, sakys sveikinimo kalbas ir į dangų paleis balandžius.
Po pietų Baltijos valstybių parlamentų pirmininkės lankysis Kuršių Nerijoje.
