Seimo Pirmininkė I.Degutienė: Ar po įžūlių Austrijos teisėsaugos veiksmų ES vis dar galioja vieninga teisingumo samprata?

www.alkas.lt

Seimo Pirmininkė Irena Degutienė artimiausiu metu ketina kreiptis į Europos Parlamento (EP) Pirmininką Ježį Buzeką (Jerzy Buzek) dėl Austrijos veiksmų paleidžiant Sausio 13-osios bylos įtariamąjį Michailą Golovatovą. Seimo Pirmininkė taip pat pabrėžia, kad Lietuva ir toliau visomis išgalėmis sieks, kad Sausio 13-osios žudikai nesijaustų saugūs, kad ir kur jie bebūtų. 

„Lietuva ir toliau visomis išgalėmis sieks, kad Sausio 13-osios žudikai nesijaustų saugūs, kad ir kur jie bebūtų“, – sako I. Degutienė.

Seimo Pirmininkė savo laiške planuoja klausti EP Pirmininko ir parlamentarų, ar po tokių įžūlių Austrijos teisėsaugos akibrokštų kitai Europos Sąjungos narei – Lietuvai – Europos Sąjungą (ES) vis dar  vienija bendra teisingumo samprata, ar atskiroms ES narėms taikomos skirtingos teisės normos. 

I.Degutienės nuomone, toks Austrijos veiksmas yra šiurkštus tarptautinės ir ES teisės pažeidimas. Viso teisinio ES valstybių bendradarbiavimo, įskaitant Europos arešto orderio procedūrą, pagrindas – abipusio teisminių institucijų sprendimų pripažinimo ir tarpusavio pasitikėjimo principas (inter alia fiksuotas ES Tarybos pagrindų sprendime 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos preambulėje ir 1 straipsnyje) buvo sugriautas vos per kelias valandas paleidus įtariamą karo nusikaltėlį saugiai grįžti namo. Tuo buvo pademonstruota, kad Austrija nepripažįsta Lietuvos teisminių institucijų sprendimų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų bylose, ir Lietuva, kaip kita ES valstybe, nepasitiki.  

I. Degutienė teigia, kad Austrijos pateikti pasiteisinimai tariamu duomenų trūkumu ar tariamai neaiškiu arešto orderiu yra dirbtiniai ir neatitinkantys ES teisės aktų, kurie neleidžia iš esmės kvestionuoti ar peržiūrėti išduoto arešto orderio pagrįstumo. Asmens baudžiamosios atsakomybės klausimo sprendimas yra arešto orderį išdavusios valstybės, o ne jį vykdančios šalies kompetencija. Tuo tarpu ES Tarybos pagrindų sprendime 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos nurodytų galimų arešto orderio nevykdymo pagrindų šiuo atveju nebuvo. 

Seimo Pirmininkė atkreipė dėmesį, kad Austrijos elgesys, atsisakant padėti persekioti karo nusikaltėlius, rodo, kad ši šalis šiurkščiai pažeidė pagrindines žmogaus teises ir laisves.  

I. Degutienės nuomone, toks pasipiktinimą keliantis Austrijos veiksmas kelia rimtų abejonių dėl Austrijos teisingumo sistemos ir teismų nepriklausomumo, nes akivaizdžiai prasilenkta su teisingumo vykdymo taisyklėmis. Lietuvoje po tokių sprendimų teisėjai sulauktų itin griežto įvertinimo. 

Pasak I.Degutienės, Rusijos ir Baltarusijos argumentus apie Sausio 13-osios bylos politizavimą 2008 m. vasario 19 d. paneigė Europos Žmogaus Teisių Teismas Kuolelio, Bartoševičiaus ir Burokevičiaus prieš Lietuvą byloje, todėl ES narės turi vadovautis ne Rusijos ir Baltarusijos motyvais, o Europos aukščiausių teisinių institucijų sprendimais.