Autoportretas
Leonardo da Vinčis, kurį pasaulis geriausiai žino iš to, kad yra nutapęs bene brangiausią, žinomiausią ir paslaptingiausią Mona Lizos paveikslą, dar ir nepelnytai pamirštamas, kaip vienas iš pirmųjų Renesanso laikų išradėjų ir anatomų.
Ta proga Londone, Karalienės galerijoje Bakingamo rūmuose atidaroma unikali garsaus italų visuomenės veikėjo darbų, susijusių su anatomija, paroda.
„Leonardo da Vinčis – anatomas“ – taip pavadinta paroda, kurioje eksponuojami 87 piešiniai. Viename iš jų išlikęs ir L. da Vinčio piršto antspaudas.
Nedaug kam žinoma, kad L. da Vinčis atliko trisdešimties kūnų skrodimus, tyrinėjo jų anatomiją ir tai fiksavo užrašuose ir piešiniuose, bet jų niekada neskelbė.
„Žmogaus anatomijos studiją pirmas paskelbė flamandų anatomas Andreas Vesalius 1543 metais, tai jau kita karta. Jeigu savo tyrimus būtų paskelbęs Leonardo, jis būtų pirmas ir būtų minimas šalia tokių vardų kaip Galilėjus ar Niutonas.
Dabar žinome, kad jis didis dailininkas, laisvalaikiu užsiiminėjęs tyrimais, bet kaip rodo paroda, jo darbai anatomijos srityje labai svarbūs“, – sako Karalienės galerijos Bakingamo rūmuose kuratorius Martinas Klaytonas, o jį cituoja LTV laida „Šiandien“.
„Leonardo meno ir mokslo nelaikė atskirais dalykais, jo menas buvo pagrįstas mokslu, jis norėjo būti tikroviškas, jo moksliniai darbai padėjo pasiekti grožio“, – tęsia M. Klaytonas.
Šie jo tyrimų rezultatai buvo paskelbti tik 1900-aisiais metais, juos tik tuomet įvertino mokslo pasaulis.
Leonardo da Vinčis gimė 1452 m. balandžio 15 d. Florencijoje, Italijoje, mirė 1519 m. gegužės 2 d.
Reklama
Nėra susijusių.
Parašykite komentarą