Minimalūs atlyginimai Lietuvoje kyla iki 1087 litų! (52)

G.Songaila ir A.Kubilius | balandžio 1 d. fotomontažas pagal Stasio Žumbio nuotr.

G.Songaila ir A.Kubilius

Paskutinėje Seimo sesijoje buvo priimta Seimo nario, Tautininkų sąjungos pirmininko Gintaro Songailos pataisa, pagal kurią minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA) turi sudaryti pusę vidutinio statistinio atlyginimo. Gaila, kad dėl nesenų įvykių Garliavoje šis įstatymas liko beveik nepastebėtas žiniasklaidos.  Kelti MMA G.Songaila siūlė jau seniai.

„Dar 2010 m. pabaigoje įregistravau įstatymo pataisą dėl MMA padidinimo iki 900 lt, tačiau tai nesulaukė Seimo daugumos palaikymo. Buvo pasiūlyta šį klausimą spręsti trišalėje Taryboje.  Nors tiek profesinės sąjungos, tiek dauguma verslininkų ir pramoninkų asociacijų buvo už minimalaus atlyginimo didinimą, Vyriausybė pastoviai blokavo šio klausimo sprendimą, siųsdami į posėdžius neturinčius sprendimo teisės valdininkus. Todėl 2011 m. pasitarus su profesinėmis sąjungomis ir palaikius keliems Seimo nariams užregistravau šią pataisą, kurią dabar ir priėmė Seimas. Pagal šį įstatymą (Darbo Kodekso pataisą),  jei trišalė taryba nepajėgia tarpusavyje susitarti, automatiškai įsigalioja norma, kad minimalus mėnesinis atlygis už darbą sudarys pusę  vidutinio mėnesinio uždarbio pagal Statistikos departamento pateiktą informaciją, vertinant praėjusių metų atkarpą. Praėjusiais metais vidutinis mėnesinis uždarbis buvo lygus 2175 litų. Taigi MMA bus du kartus mažesnis –  apie 1087 litų. Panašią proporciją, lyginant su vidutiniu uždarbiu, MMA sudaro daugelyje Europos Sąjungos šalių, įskaitant ir kaimynines, net Latvijoje, kurioje krizė yra daug sunkesnė negu Lietuvoje“, – sakė Gintaras Songaila.

Šiai logiškai, akivaizdžiai nuostatai labai priešinosi premjeras Andrius Kubilius. Ministras Pirmininkas Seime svaidėsi keisčiausiais kaltinimais, pareiškęs, kad priėmus šį įstatymą Lietuva negalės įsivesti euro 2014 m. bei pastatyti naujos atominės elektrinės. Tiesa, Seimas taip ir neišgirdo rimtų premjero argumentų, kodėl negalima Lietuvoje padidinti MMA. Lieka neaišku, kodėl Lietuvos Vyriausybė orientuojasi į Bulgariją ir Rumuniją, kur labai ženklus atotrūkis tarp pačių turtingiausių ir pačių skurdžiausių gyventojų sluoksnių, o ne į artimiausias Lietuvos kaimynes Lenkiją, Estiją, Latviją bei Vakarų Europos šalis.

Ingrida Šimonytė pareiškė, kad, Finansų ministerijos skaičiavimais, įsigaliojus šiam įstatymui valstybės biudžetas nenukentės, kadangi išaugs ne tik biudžeto išlaidos, bet ir surenkamos lėšos iš gyventojų pajamų bei Sodros mokesčių.

Einantis Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidento pareigas Gediminas Rainys pažymėjo, kad ne paslaptis, jog Lietuvoje esama įmonių, kurios oficialiai moka MMA, o iš tiesų – didesnį „vokeliuose“, todėl įsigaliojus šiam įsakymui dalis pinigų bus atimta iš šešėlinio verslo. Tam, taip pat, pritarė ir Laisvosios rinkos instituto ekspertė Rūta Vainienė.

Profesinių sąjungų susivienijimo „Solidarumas“ pirmininkė Aldona Jašinskienė pasidžiaugusi priimtu įstatymu, pridūrė, kad MMA neturi būti mažesnis nei oficialiai nubrėžtas skurdo lygis. Argumentai, esą krizės metu negalima kelti MMA, – neįtikinami, nes būtent Tarptautinis valiutos fondas privertė vyriausybę pakelti MMA Latvijoje.

„2011 m. pradžioje aš pats buvau prieš minimalaus atlyginimo didinimą, nes vidutinė alga nedidėjo, – prisipažino SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda, – dabar matome, kad situacija keičiasi ir vidutinis darbo užmokestis keičiasi.“

O ekonomikos analitikas Rimantas Rudzkis, pavadino šį įstatymą „realiu žingsniu“, kuris didina vidinį vartojimą, atnešanti daugiausia pajamų į biudžetą, bei kelia pozityvius lūkesčius Lietuvoje, kas yra labai svarbu stabdant emigraciją iš Lietuvos.

Kategorijos: Politika ir ekonomika, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: