Grupės „Skylė“ bei „Iļģi“ kvečia švęsti pavasario lygiadienį (video) (7)

„Skylė“

„Skylė“

Kasmet apie kovo 20-21 d. visuose Žemės rutulio kampeliuose dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas. Senovės lietuviai tikėjo, kad lygiadienio rytą išsimaudžius upėje, tekančioje iš rytų, būsi tyras ir sveikas visus metus. Lygiadienio rytą saulė teka tiksliai rytuose.

Toks paprotys praustis rytą užfiksuotas ir Velykų šventės metu, todėl gali būti, kad kažkada Velykos buvo švenčiamos būtent šią dieną, per pavasario lygiadienį. Dabar lygiadienis švenčiamas visame pasaulyje išvakarėse, kovo 20 d., kartu su Tarptautinė Žemės diena – astronominiu pavasariu.

Jau šį pavasarį po Šv.Kotrynos bažnyčios skliautais iš žiemos stingulio simboliškai persiristi į aktyvųjį metų laiką padės net du koncertai:

kovo 20 d. 19.00 val.  Šv.Kotrynos bažnyčioje – legendinė Latvijos postfolko grupė „Iļģi“ kartu su žinomiausia Latvijos postfolko atlikėja Ilga Reizniece,
kovo 21 d. 19.00 val. Šv.Kotrynos bažnyčioje – Aistė Smilgevičiūtė ir grupė „Skylė“.

Rudens ir pavasario lygiadienių pažymėjimui skirti koncertai nuo kitų atlikėjos ir grupės „Skylė“ pasirodymų skiriasi pakylėta, gražioje erdvėje sklandančia nuotaika, subtiliai atsiskleidžiančiu klausytojų pamėgtų dainų repertuaru. Vakarą spalvomis pripildo ir bendrą visumą kuria meniškas apšvietimas bei kokybiškas garsas. Kaskart pasitikdami lygiadienius, muzikantai klausytojams ruošia ir naujų kūrinių bei siekia kitaip paįvairinti programą – po Kotrynos skliautais pasitiktas jau ne vienas lygiadienis, tačiau visi koncertai išskirtiniai: ir specialiai koncertui paruoštais naujais kūriniais, ir subtiliais grupės siurprizais, ir nuotaika, ir apšvietėjo Mariaus Selevičiaus neišsenkančios fantazijos vaisiais – visa apimanti muzikos šventė sugeba kaskart užburti ir nustebinti…

Pavasario lygiadienio koncerte – programa, paįvairinta dainomis-istorijomis iš albumų „Sapnų trofėjai“, „Povandeninės kronikos“, „Babilonas“, „Lukiškių pieva“, roko operos „Jūratė ir Kastytis“. Atėjusieji išgirs dainų iš projekto „Broliai“, skirto partizaniniam Lietuvos laisvės kovų judėjimui. Kartu su grupe scenoje pasirodys styginių kvartetas ir vokalinė vyrų grupė iš choro „Bel Canto“.

„Iļģi“ – senojoje latvių kalboje reiškia „mirusios sielos“. Grupės lyderė Ilga Reizniece, koncertuojanti su „Iļģi“ jau 30 metų, yra grupės dvasia ir tikra legenda Latvijos folko/postfolko scenoje. Daugybę šalių ir festivalių apkeliavusi grupė, pelniusi įvairiausių apdovanojimų, paprastų žmonių mylimi ir Latvijos prezidento pagerbti atlikėjai, pagaliau surengs gražų koncertą ypatingoje Vilniaus scenoje – Šv. Kotrynos bažnyčioje. Pakviesti grupės „Skylė“, jie mielai sutiko kartu paminėti pavasario lygiadienį ir padovanoti subtilią muzikos šventę vilniečiams ir miesto svečiams.

Per pastaruosius trejus metus „Iļģi“ išleido tris albumus, koncertavo JAV, grojo Latvijos ir Europos festivaliuose. Tarptautinį pripažinimą grupei pelnė 2006 metų albumas „Ne vienai dienai“ (Ne uz vienu dienu, Not for One Day), kuris pasiekė atrąją vietą World Music Charts Europe grojaraštyje ir net keturis mėnesius išsilaikė tarp dešimties klausomiausių dainų.

„Iļģi“ įsikūrė 1981 m., prie smuiku grojančios Ilga Reizniece prisijungė Māris Muktupāvels. Jie keliavo po Latviją, studijuodami liaudies dainas ir tradicijas. Kaip sako Ilga Reizniece: „Mums visada įdomi muzika kaip menas, ne tik liaudiškas kilmės aspektas. Mes siekiame išsaugoti Latvijos muzikinį palikimą ir grąžinti žmonėms, kas jau primiršta, ir visuomet patiriame tikrą džiaugsmą atlikdami tokią muziką.“

„Ilgi“

„Ilgi“

Kovo 20 d. 19.00 val.  Latvijos postfolko grupė „Iļģi“

Koncerto trukmė: 1 val. 30 min.
Atlikėjai:
Ilga Reizniece – smuikas, vokalas.
Gatis Gaujenieks – grįžęs iš JAV 1997 m. prisijungė prie grupės; bosinė gitara, giga, garso operatorius. Egons Kronbergs – gitara.
Martinš Linde – perkusija.
Valdas Karpuška – garso režisierius. Marius Selevičius – šviesos dailininkas.
Koncertas vyks:
Vilniuje, Šv. Kotrynos bažnyčioje 2012.03.20 Koncerto pradžia: 19.00 val.
Bilietai:
Bilietus platina BILIETAI.LT:  Kainos nuo 45 lt.
Su „LAISVALAIKIO KLUBO“ kortele 15 % nuolaida dviems bilietams. Studentams ir pensininkams taikoma 10% nuolaida (vienam bilietui).
Vaikai iki 12 metų įleidžiami nemokamai.

„Skylė“Kovo 21 d. 19.00 val.  Aistė Smilgevičiūtė ir grupė „Skylė“.

Atlikėjai:
Aistė Smilgevičiūtė – vokalas
Rokas Radzevičius – akustinė gitara, vokalas Mantvydas Kodis – akordeonas
Kęstutis Drazdauskas – fleita
Jonas Krivickas – elektrinė gitara
Gediminas Žilys – bosinė gitara, kanklės Salvijus Žeimys – mušamieji
Koncerte dalyvaus styginių kvartetas ir vokalinė vyrų grupė (choras “Bel Canto”) Garso režisierius – Valdas Karpuška
Šviesų dailininkas – Marius Selevičius
Koncerto trukmė: 1 val. 40 min.
Koncertas vyks:
Vilniuje, Šv. Kotrynos bažnyčioje 2012.03.21 Koncerto pradžia: 19.00 val.
Bilietai:
Bilietus platina BILIETAI.LT:  Kainos nuo 55 lt.
Su „LAISVALAIKIO KLUBO“ kortele 15 % nuolaida dviems bilietams. Studentams ir pensininkams taikoma 10% nuolaida (vienam bilietui).
Vaikai iki 12 metų įleidžiami nemokamai.

Kategorijos: Menas, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , .

7 komentarai

  1. Kemblys:

    Nesikabinėju prie ‘žodžių’, bet šioje svetainėje neturėtų būti rašomi tokie išsireiškimai:
    “Senovės lietuviai tikėjo, kad lygiadienio rytą išsimaudžius upėje, tekančioje iš rytų, būsi tyras ir sveikas visus metus.” – TIKĖJO!???
    Iš kur žinote? Manau, buvo žyniai, kurie atlikdavo apeigas, kurių metu stiprindavo vidines gentainių galias. Dabar žmonės nevienodi ir, manau, tais laikais buvo nevienodi, tad negalima rašant įteigti neva visi TIKĖJO.

    “„Iļģi“ – senojoje latvių kalboje reiškia „mirusios sielos“.” – MIRUSIOS SIELOS!???
    Aplinkosaugininkai (saugo žmogaus aplinką, turbūt nuo ežiukų, zylių ir voveraičių) vartoja išsireiškimą NEGYVOJI GAMTA 😀 😀 😀

    Parašiau pastabą, kurią turėtų rašyti ‘krivis’ ar paslaptingasis ‘vaidilų ratas’ 🙁

    • Mantas:

      Jo jo, jei yra bent menkiausia tikimybė, kad buvo bent kažkokia išimtis – reikia būtinai išaiškinti viską iki smulkmenų. O tu sakydamas, kad anais laikais nevienodi buvo gal irgi neteisybę sakai ir dabar kas nors pilkapiuose vartosi. Nereikia ieškot sliekų kur jų nėra.

      Kas košės galvoj turi, ir taip supranta, kad tokiam kontekste tokie pasakymai nereiškia “visi iki vieno 100% taip galvojo”.

      • Kemblys:

        Kažkam laaabai naudinga dabar klostyti bendrą nuomonę – protėviai TIKĖJO. Tikėjimas protėvių tikėjimu jau tęstinumas, dar suvaidinai apeigas, ir gaunasi BALTŲ TRADICIJA, kurią reikia įteisinti,kaip tradicinę religiją – valdžia duok pinigų iš mokesčių mokėtojų kišenės. Ir tikrai, kuo blogesni už krikščionis, musulmonus ar kitus tikinčiuosius? Jų šventikai neaiškina Dievo, mes taip pat. Stebuklų nedaro – mes taip pat.
        Gal nenupiginkime protėvių pasaulėžiūros iki tikėjimo – noriu tikiu, noriu netikiu. O spręsti apie Žynių sugebėjimus galime ir vertindami kitų šalių Šamanus, ar neeilinius sugebėjimus turinčius asmenis.

        • Mantas:

          O kažkam labai naudinga ieškoti šiknoj sliekų. Būtų galima labai ilgai ginčytis apie žodžių tradicija, tikėjimas ir t.t. prasmes bei sakinių sintaksę.

          • Domantas:

            “Aplinkosaugininkai (saugo žmogaus aplinką, turbūt nuo ežiukų, zylių ir voveraičių) vartoja išsireiškimą NEGYVOJI GAMTA”

            kuo jums nepatinka “negyvoji gamta”? tai dažniau ekologų vartojama sąvoka norint atskirti gyvąją gamtą (tai kas gyvi) nuo negyvosios (pvz akmenys, tas pats H2O). O aplinkosaugininkai saugo aplinką, kad ir žmonėms ir ežiukams ir akmenims būtų gerai, kad jie tarpusavį sąveikutų ir iš to gimtų ekologija, arba darna

            siūlau pirma įsigilinti ir palčiau mintyti ir dėmesio ieškoti kitais būdais, o ne kabinėjantis prie kažkieno darbo ir kūrybos. Nes jūsų prieštara pasakymui “protėviai tikėjo” yra toks pat logiškas kas prieštarauti pasakymui “holocene susiformavo ežerai”, nors nevisi susiformavo, kiti pavirto pelkėmis

            • Kemblys:

              NEGYVOJI GAMTA = GILI LĖKŠTĖ = KOJINIS RANKŠLUOSTIS

              Jei ‘kojinis rankšluostis’ sukels tik šypseną, tai ‘negyvoji gamta’ veikia mąstymą, kad dalis Gamtos gali būti negyva. Su negyva gamta galima elgtis kaip su negyvu daiktu. Priminsiu jums, kad lietuvių kalboje beveik visi daiktavardžiai yra vyriškos arba moteriškos giminės; manau, mūsų protėviams viskas buvo gyva.

              Aš negaliu žinoti kuo tikėjo protėviai, ką protėviai sapnavo, svajojo. Gal galėtum, Domantai, paaiškinti kaip man sužinoti?
              Apie protėvių PASAULĖŽIŪRĄ byloja senovės raštai, tautosaka, buvusių apeigų vietų liekanos. Protėvių pasaulėžiūra buvo, manau, skrupulingai prižiūrima Žynių.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: