Gegužės 17-ąją, 18.00 val., Kauno IX forto muziejuje Muziejų naktis suskambės jautriu trikalbiu muzikiniu pasivaikščiojimu-pasakojimu apie moteris kovotojas Lietuvoje, Prancūzijoje ir Ukrainoje. Lankytojai tą vakarą taip pat galės nemokamai apžiūrėti muziejaus parodas, pasinerti į vietos, prisiminimų ir gyvo žodžio kuriamą atmosferą.
Gilus paprotys
Kauno IX forto muziejus prie tarptautinės Muziejų nakties sumanymo jungiasi jau dvidešimt pirmąjį kartą. Kaip pažymi muziejaus Rinkodaros skyriaus vedėja Rita Vištartienė, kasmet šiai progai ruošiamos išskirtinės veiklos.
„Nuo 2005 metų šiam muziejų sumanymui rengiamos vis kitokios veiklos ir patirtys – nuo teatralizuotų inscenizacijų, ekskursijų iki pasivaikščiojimų tamsoje. Šiais metais kviečiame dalyvauti išskirtiniame muzikiniame pasirodyme-pasivaikščiojime, kuris sujungia vietą, istoriją ir scenos menus“, – sako pašnekovė.
Pasirodymo kūrėjos – pasakotojos Milda Varnauskaitė, Arianė Pavina (Ariane Pawin) bei dainininkė Oksana Žuravela-Ohorodnyka (Zhuravel-Ohorodnyk) – renginį vadina kelione per istorinius laikotarpius ir šalis: nuo partizanų miško Lietuvoje, per Prancūzijos moterų rezistenciją iki šių dienų Ukrainos moterų pasiaukojimo fronte.
Kaune šis pasirodymas bus rodomas kaip gastrolių po Lietuvą dalis, finansuojama Lietuvos kultūros tarybos.
„Bendradarbiavimas užsimezgė istorijų pasakotojos Mildos Varnauskaitės sumanymu. Pasirodymo kūrėjų pasiūlytas sumanymas yra originalus savo atlikimu“, – sako R. Vištartienė.
Moterų balsai iš istorijos paraščių
„Partizanių dainos“ – tai trikalbis muzikinis istorijų pasakojimo pasirodymas, kuriame susipina lietuvių, prancūzų ir ukrainiečių kalbos, gyvai atliekama muzika bei tikros moterų likimų istorijos. Pasak Mildos Varnauskaitės, jo pasirodymas, kaip dalis Lietuvos kultūros pristatymo Prancūzijoje, įvyko praėjusių metų rugsėjo mėnesį Grenoblyje.
„Nusprendus pasirodymą atvežti gastrolėms į Lietuvą, iškart kilo mintis jį pasiūlyti Kauno IX forto muziejui, nes perskaičiau, jog jame yra saugojami Lietuvos partizanės-ryšininkės Albinos Norkutės-Kairienės (Ramunės) iš Sibiro parsivežti įrankiai, – apie sumanymą pasakoja kūrėja.
– Jau įtraukėme į pasirodymą Lietuvos Nacionalinio muziejaus fonduose esančios ryšininkės Pranės Vasiliauskaitės siuvinėtos nosinės kopiją, todėl pagalvojau, kad būtų išskirtinė galimybė tai padaryti ir su Kaune esančia vertybe bei suteikti auditorijai galimybę patirti istorijas dar intensyviau ir nepamirštamai.“
Anot jos, pasirodymo tikslas – atskleisti, kad moterų pasipriešinimo istorijos nėra tik fonas – tai centrinė istorijos ašis. Jame pasakojamos tikros moterų kovotojų istorijos, kalbama apie jų, besipriešinančių priespaudai, okupacijai, neteisingoms ir nežmoniškoms padėtims Prancūzijoje, Lietuvoje ir Ukrainoje, drąsą ir stiprybę.
„Nuo vakar iki šiandien, – kalba M. Varnauskaitė, – pernelyg dažnai moterų patirtys ignoruojamos arba nustumiamos į istorijos paraštes. Šiandien sekime jų pėdomis ir klausykimės jų istorijų.“
Prancūzijoje Antrojo pasaulinio karo metais su ginklais rankose ar rašomosiomis mašinėlėmis po pažastimi, nešdamos lagaminus ar gamindamos netikrus dokumentus – moterys užėmė visas pasipriešinimo naciams pozicijas.
Lietuvoje nuo 1944 m. norėdamos kovoti su sovietų okupacija jos, kaip ir vyrai, perėjo į pogrindį. Kartu su jais ėjo į mišką, kovojo ir įsitraukė į partizaninį karą: dirbo ryšininkėmis, slapstėsi bunkeriuose, rašė eiles.
Ukrainoje šiuo metu daugiau nei 60 000 moterų kovoja gindamos savo šalį nuo Rusijos agresijos. Jos yra gydytojos, mokytojos, žurnalistės, politikės, menininkės…
Varnauskaitė sakė besidžiaugianti, kad Kauno IX forto muziejus sutiko priimti pasirodymą gastrolių po Lietuvą metu. Jį gegužės 14–25 d. nemokamai galės išvysti ne tik Kauno, bet ir Vilniaus, Klaipėdos, Tauragės bei Panevėžio gyventojai bei svečiai.
Kiekviena erdvė – kaip scenos dalis
Prancūzų aktorė ir pasakotoja A. Pavina pabrėžia, kad šis pasirodymas – ne tik spektaklis, bet ir išskirtinis ryšys su erdve.
„Pasirodymai-pasivaikščiojimai yra viena iš mano kūrybos dalių, kurią renkuosi: tai būdas paskatinti žiūrovus pažvelgti į jiems pažįstamas erdves kitaip, poetiškai ir vaizdingai, atkreipti dėmesį į smulkmenas ir net iš naujo atrasti vietą, kuri jiems atrodė pažįstama, – sako pasirodymo bendrakūrėja.
– Tokiu būdu „Partizanių dainos“ iš tikrųjų yra tai, ką mes vadiname „kūryba vietoje“: kiekvieną kartą, kai pasirodymą atliekame, mes jį iš naujo kuriame, nes kiekviena erdvė, meno kūriniai, muziejaus vertybės tampa jo papuošimais ir dalimi.
Tikra erdvė sukuria daugialypį aidą su mūsų pasakojamomis istorijomis ir moterų likimais, kuriuos perduodame žodžiais ir veiksmais.“
Jos teigimu, šis projektas nuo ankstesnių jos įgyvendintų skiriasi savo daugiakalbe ir daugiakultūre struktūra.
„Tai pirmas kartas, kai taip giliai įsitraukiu į tarptautinį šou, nes jame susipina daug kalbų ir daugiakultūriškumas. Per repeticiją buvo taip stipru atgaivinti visų šių moterų iš visos Europos istorijas, jų panašumus ir skirtumus, ir taip giliai pajusti visus jų tarpusavio bendrumus.
Ir labai didžiuojuosi, kad šiandien, po gražių pirmųjų gastrolių metų Prancūzijoje, galėsime šį pasirodymą pristatyti Lietuvoje. Tikiuosi, kad vieną dieną galėsime tai padaryti ir Ukrainoje!“ – sako A. Pavina.
Muzika – jausmų kodas
Ukrainietė aktorė ir dainininkė Oksana Žuravela-Ohorodnyka (Zhuravel-Ohorodnyk) kuria pasirodymo „Partizanų dainos“ muzikinę dalį. Jos atliekamos ukrainiečių liaudies dainos – lopšinės, raudos, pasipriešinimo giesmės – skamba kaip tylūs moterų balsai, iki šių dienų atkeliavę per laiką.
„Jos man intuityviai atėjo į galvą per repeticijas: kai mintyse klausiausi teksto, natūraliai atsirasdavo tam tikros melodijos. Prisimindavau konkrečias dainas ir jos beveik paslaptingai rasdavo savo vietą, susipindavo su istorija ir pagilindavo jos prasmę“, – kalba pasirodymo bendrakūrėja.
Kiekvienas muzikinis motyvas, anot jos, gimė siekiant sustiprinti ir pabrėžti pasakojimą.
„Norėjau, kad muzika suteiktų kiekvienam pasakojimui savitą jausminį atspalvį – papildytų, o ne užgožtų istoriją ir leistų atmosferai giliau įsiskverbti į klausytojus“, – sako O. Žuravela-Ohorodnyka.
Ne tik spektaklis – ir muziejaus patirtis
Kalbant apie vietą, kurioje rengiamas pasirodymas, Rita Vištartienė primena, kad 1940–1941 m. IX forte veikė sovietinių okupantų represinė struktūra – Vidaus reikalų liaudies komisariatas (NKVD).
Tuo metu IX fortas buvo paverstas tarpine politinių kalinių persiuntimo stotele – mokytojai, kariškiai, žurnalistai ir kiti sovietinei okupacijai nepritariantys asmenys buvo siunčiami į Sovietų Sąjungos priverstinio darbo stovyklas. NKVD represinė struktūra forte veikė ir antrosios sovietinės okupacijos pradžioje – 1944–1947 metais.
Sovietinės okupacijos ir Lietuvos gyventojų tremties tema Kauno IX forto memorialiniame komplekse rodomos dvi lauko parodos ir meniniai kūriniai – „(Ne)užpildyta tuštuma“ ir „Sudygsniuota“ – būtent jas, R. Vištartienės teigimu, muziejus siekia aktualizuoti su pasirodymu „Partizanių dainos“.
„Tikimės, kad pasirodymo atlikimo žanras sudomins lankytojus ir padės susipažinti su labai svarbia pasipriešinimo tema. Pasipriešinimo būdų yra daug, bet svarbiausia – nestokoti ryžto priešintis.“
Gegužės 17-osios vakarą po pasirodymo „Partizanių dainos“ lankytojai taip pat galės nemokamai apžiūrėti muziejaus parodas, kurios supažindina su Kauno tvirtovės, Kauno sunkiųjų darbų kalėjimo, Holokausto ir sovietinių represijų temomis.
Pasak pašnekovės, tikimasi, kad galimybė apsilankyti muziejuje neįprastu metu – vakare – leis lankytojams dar labiau pajausti vietos išskirtinumą ir istorijos kompleksiškumą.
Nuo 19.00 iki 23.00 val. lankytojai kviečiami apžiūrėti muziejaus parodas.
Renginys nemokamas.
Na regis tikras globalistinės dvasios renginys.