Kovo 23 d. 12 val. Asvejos ežeras tradiciškai taps ypatinga vieta – čia Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos Asvejos regioninis parkas (Dubingiai, Molėtų raj., Radvilų g. 1), rengia „Laumių maudynes“, kurios pažadins žemę ir vandenį, pasveikins sugrįžtantį pavasarį.
Pavasario lygiadienis – tai metas, kai atgyja senovės baltų papročiais.
Šią ypatingą dieną kviečiami visi į pavasario sutiktuves: kartu bus dainuojamos archajiškos sutartinės su žinoma atlikėja Laurita Peleniūte, mušama būgnais, šokama aplink ugnį ir dalyvaujama apeigose, atkartojančiose protėvių gyventą pasaulėjautą.
Vandens, šviesos ir žalčių pabudimas
Mūsų protėviai tikėjo, kad lygiadienio rytą maudantis tekančiame vandenyje, galima pritraukti sveikatą ir vidinę harmoniją. Asvejos ežeras, senovėje vadintas Alka, – ypatinga vieta. Jis ne tik ilgiausias Lietuvoje, bet ir išsirangęs, kaip žaltys.
Prie Asvejos iki šiol gyvena žalčiai – mūsų protėviai juos laikė namų dievaičiu, žmonių sveikatos sergėtoju, Dievo pasiuntiniu. Įvairiuose rašytiniuose šaltiniuose Lietuva minima kaip žalčių garbinimo kraštas, čia gyvavo žalčių pagerbimo papročiai, kurie, deja, neišliko.
Taigi, rudenį juos simboliškai palydėjus miegoti per žiemą, dabar visi kviečiami drauge juos pažadinti ir patys įkvėpti pavasario gyvybės.
Laumės ir jų magiškos apeigos
Laumės – viena seniausių lietuvių mitologinių būtybių, siejama su vandeniu, žeme ir vaisingumu. Laumės – tarpininkės tarp žemės ir dangaus. Jos žmones gali apdovanoti materialinėmis gėrybėmis, dėl to su jomis svarbu sutarti. Laumės bendrauja su dangaus dievais ir jos – ypatingo grožio būtybės.
Laumių žinioje buvo lietaus ir žemės paviršiaus vandenys. Jos rūpinosi ežerų iškasimu, upių užtvenkimu, tvarkė ir žemės paviršių. Jos sterblėse sunešė žemes ir supylė piliakalnius. Laumių žinioje buvo kai kurie dideli akmenys, žmonių vadinami laumių stalais arba laumių akmenimis.
Šventė, kurioje visi tampa dalyviais
„Laumių maudynės“ nėra stebėjimo renginys – čia kiekvienas tampa šventės dalimi. Dalyviai visi kartu atliks simbolinius veiksmus, kurie nuo seno buvo skirti žemei pažadinti: voliosis ant žemės, bėgios basomis, kvėpuos pavasario oru ir, žinoma, maudysis Alkos vandenyse.
Kūno apnuoginimas ir susilietimas su žeme yra magiškas. Tam, kad ateitų pavasaris, atgytų žemė ir taptų derlinga, žemę reikia sušildyti, o kaip kitaip ją sušildysi, jei ne vertimasis kūliais, voliodamasis, lakstydamas ir šokdamas basomis.
Oras dar šaltas, tad paskui dalyviai šildysis sriuba ir dalinsis šiluma – ir tarpusavyje, ir su gamta ir – svarbiausia, vaišinsis gandro duonele. Mat lygiadienis, – kovo 20–21 d. – astronominio pavasario pradžia, kai susilygina diena su naktimi, – ir Gandrinių metas, kadaise laikytas prosenoviškais Naujaisiais metais.
Gandrą mūsų protėviai laikė šventu paukščiu, saugančiu namų laimę, lemiančiu gausą ir vaisingumą.
Laumių maudynės – tai galimybė patirti pavasario lygiadienio magiją, pajusti gyvąją mūsų protėvių dvasią ir atkurti ryšį su gamta. Kviečiami visi, maži ir dideli, kartu pasitikti pavasarį ir tapti dalimi šios nepaprastos šventės.
Daugiau žinių Asvejos regioninio parko interneto ir Facebook puslapiuose.
