A. Ažubalis: Latvijos piliečiai apgynė valstybinę kalbą ir baltiškos kultūros tęstinumą (10)

Audronis Ažubalis | urm.lt nuotr.

Po vasario 18 d. įvykusio referendumo Latvijoje dėl rusų kalbos kaip antrosios valstybinės kalbos pripažinimo Lietuvos Užsienio reiklaų ministerija išplatino Lietuvos Užsienio reikalų ministro Audroniaus Ažubalio pareiškimą.

„Latvijoje vasario 18 d. įvykęs nacionalinis referendumas dėl konstitucijos pataisų įstatymo projekto pademonstravo nuoseklų demokratijos principų laikymąsi ir pagarbą piliečių konstitucinėms teisėms ir laisvėms Latvijoje“, –  pareiškė Lietuvos Užsienio reiklaų ministras Audronius Ažubalis.

Pasak ministro A.Ažubalio šio referendumo rezultatai rodo, kad Latvijos piliečiai lieka ištikimi veikiančios savo šalies konstitucijos nuostatoms. Latvių kalba lieka vienintele valstybine kalba, kurios konstitucinis statusas yra latvių tautinio tapatumo ir valstybingumo pagrindas.

Lietuvos užsienio reikalų ministro A.Ažubalio nuomone, Latvijos piliečiai referendume apgynė savo valstybinę kalbą ir baltiškos kultūros tęstinumą.

„Tai yra Latvijos valstybingumo pasiekimas, kuriuo Latvija gali pagrįstai didžiuotis, o mes, lietuviai, ir visos kitos tautos privalome gerbti“, – sakė ministras.

Kartu jis pabrėžė, kad Baltijos valstybės visada gerbė ir toliau puoselės kultūrinę bei kalbinę įvairovę, tačiau tai niekam nesuteikia teisės klibinti valstybės ir tautos pamato – valstybinės kalbos.

Vasario 18 d. Latvijos gyventojai referendume dėl rusų kalbos paskelbimo antrąja valstybine kalba vienareikšmiškai apsisprendė, kad antros valstybinės kalbos nebus.

Daugiau kaip 75 proc. referendume dalyvavusių Latvijos piliečių balsavo prieš rusų kalbos pripažinimą antrąja valstybine Latvijos kalba, už pasisakė 24,63 procentai balsavusiųjų.