Sekmadienis, 9 rugpjūčio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Baltų žemėse

Šiandien vykstantį referendumą Latvijoje stebi ir Lietuvos tautininkai

www.alkas.lt
2012-02-18 16:35:16
22
PERŽIŪROS
12
Šiandien vykstantį referendumą Latvijoje stebi ir Lietuvos tautininkai
delfi.lv nuotr.
delfi.lv nuotr.

Vasario 18 d. Latvijoje prasidėjo referendumas dėl Konstitucijos pataisų, suteikiančių rusų kalbai antrosios valstybinės statusą. Šalies balsavimo apylinkės buvo atidarytos 7 val. ryte  ir veiks iki 22 val. vakaro.

Latvijos Centrinės rinkimų komisija (CRK) praneša, kad pastebėtas didelis rinkėjų aktyvumas. Per 1 val. referendume balsavo 25 200 žmonių, o tai sudaro 1.63 % visų rinkėjų. 12 val. balsavusių skaičius buvo 414 867 žmonės, arba 26,85 %.

Referendumą inicijavo radikali rusakalbių bendrija „Gimtoji kalba“ („Rodnoj jazyk“). Tam, kad referendumas pavyktų, už pataisas turėtų balsuoti 771 350 tūkst. žmonių, tai yra pusė visų balsavimo teisę turinčių Latvijos piliečių. Naujienų agentūros jau apie pietus teigė, kad prie balsadėžių atėjo daugiau rinkėjų nei renkant Seimą per paskutiniuosius rinkimus.

Į Latviją stebėti referendumo išvyko Lietuvos Tautininkų sąjungos delegacija, kurioje yra ir Seimo nariai tautininkai Gintaras Songaila bei Kazimieras Uoka.

Tautininkų sąjungos atstovai  nuvyko į Daugpilį ir Kraslavą. Pasak K. Uokos, šios vietovės buvo pasirinktas todėl, kad būtent čia daugiausiai gyvena rusakalbiai gyventojai.

„Pasirinkome du Rytuose esančius rajonus, tuose rajonuose latvių mažuma, todėl gali kilti pagunda klastoti rezultatus, mes norime padėti mūsų draugams latviams, kaip partijų stebėtojai, kad referendumas vyktų be pažeidimų“, – BNS sakė parlamentaras.

Pasak Tautininkų sąjungos pirmininko G.Songailos, slaviškuose rajonuose nuotaikos nėra džiuginančios. Pavyzdžiui, Kraslavoje, kurioje jis stebi rinkimų eigą, latviai sudaro tik  37,5 procentų visų miesto gyventojų, likusieji – rusai, baltarusiai ir lenkai. Politiko nuomone, panašiai pasiskirstys ir rinkėjų balsai; jo nuomone, du trečdaliai Kraslavos rinkėjai balsuosią už valstybinės kalbos statuso suteikimą rusų kalbai.

Visi 15 tautininkų delegacijos narių stebėti referendumo išvyko, pagal Latvijos įstatymus, gavę Latvijos tautininkų – Nacionalinės vienybės partijos – įgaliojimus.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Šiandien tautininkai ketina atsiskirti nuo TS-LKD partijos
  2. Tautininkai traukiasi iš TS-LKD partijos
  3. Tautininkai vienija jėgas (audio, video)
  4. Latvijoje renkami parašai už tai, kad mokyklose visų dalykų būtų mokoma latvių kalba
  5. TS-LKD pasisavino tautininkų interneto svetainę, tautininkai atidarė kitą
  6. Tautininkai ragina Seimą grąžinti lengvatinį PVM tarifą spaudai
  7. Susivieniję tautininkai, centristai ir socdemai sieks atkurti nacionalinę politiką (audio)
  8. Grupė Lietuvos Seimo narių paragino Latvijos lietuvius balsuoti prieš antrosios valstybinės kalbos įvedimą
  9. Tautininkai kviečia į diskusiją apie tautinę tapatybę šiuolaikiniame pasaulyje (video)
  10. A. Bėrzinis: Kas neigia latvių kalbą, kaip vienintelę valstybinę kalbą, tas neigia ir Latviją
  11. Startuoja respublikinis istorinis mokyklų konkursas „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pilių takais“
  12. Latvija apsisprendė – antros valstybinės kalbos nebus
  13. M. Kundrotas. Kova su patriotais – jau sisteminis reiškinys
  14. Šeštadienį Tautininkų sąjunga rengia atkuriamąjį suvažiavimą
  15. Atsikūrusi Tautininkų sąjunga sieks, kad Tauta taptų savo valstybės šeimininke (nuotraukos, video)

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 12

  1. Rytas says:
    14 metų ago

    Ta proga siūlau paklausyti Youtube.com dainos surenkam Svetvakars

    Dainos vertimas

    Svētvakars
    Mūzika – R. Pauls, vārdi – I. Ziedonis

    Šī Dieva zeme* ar Gaujas lejām**, (Ši Dievo žemė su Gaujos slėniais)
    Ar stārķa ligzdām un kurmju ejām. (Su gandralizdžiais ir kurmių landom)
    Ar Cēsīm, Talsiem*** un jaunām sejām, (Su Cėsimis, Talsais ir jaunais veidais)
    Ar ļaužu balsiem un Raiņa dzejām****. (Su žmonių balsais ir Rainio eilėm)

    Par verga algu es tajā sirgšu, (Už vergo algą aš joje vargsiu)
    Par indes malku es viņu pirkšu. (Už nuodų gurkšnį aš ją pirksiu)
    Ar zelta atslēgām es slēgšu, slēpšu, (Aukso raktais rakinsiu, slėpsiu)
    Kā puskauts āzis par viņu brēkšu. (Kaip nepribaigtas ožys dėl jos bliausiu)

    Šo liktens zemi šais svētvakaros, (Šią likimo žemę šiais šventvakariais)
    No manas dvēseles kāds noņem nost. (Nuo mano sielos kažkas nuima)

    Ak, svētā brīve, kā tad es jūtu, (O šventoji laisve, kaip tada pajuntu)
    Cik, esmu nesis to smago grūtu. (kiek esu nešęs tą sunkią naštą)
    Kad tā vairs nav tik cik melns aiz naga, (kai jos nebėr nė per nago juodymą)
    Tad es tik jaušu, cik bija smaga. (tik tada pajuntu, kokia buvo sunki)
    __________________________
    * Aliuzija į Latvijos himno žodžius Dievs, svētī Latviju ‘Dieve, laimink Latviją’.
    ** Gaujos upės slėniai yra statūs ir gilūs; gamtovaizdžio grožiu jie lyginami su Šveicarija.
    *** Latvijos miestai
    **** Janis Rainis (1865-1929) – latvių poetas, Maironio amžininkas ir jo tam tikras atitikmuo latvių literatūroje.

    Atsakyti
    • Vilmantas Rutkauskas says:
      14 metų ago

      Na, žinok, tokios čia tavo primenamos agonijos: “dieve, laimink Latviją”, šiandien jau skamba žiauriai. Okupacinės prožydreligijos metodiniai teologiniai mokymai tokiomis verkšlenimų dainelėmis (Baltams šaukiantis žydreliginių apgailėjimų) privedė lig to, kad vok. Liuter proto stantų metodu užguiti Latviukai tiek užguiti, kad primena tylius užguitus vargšiukus ir kitataučiams kitakalbiams jau ir ruskos miuzikės fone. Tas pats Latvių kultūraliginis povas Paulsas visą gyvenimą ruseliams daineles fortepijanino – savo ruskais koncertais šaukėsi savo Tautai bėdą.
      –
      Rytai, tau gal dar reikia “laimintis” ?, bet jau ne Latviams.
      CHA

      Atsakyti
      • Kurmis says:
        14 metų ago

        Glušimantai – tai Latvijos himnas – žinom, kad tau sovietinės Lietuva ir Latvija yra geriau, nei krikščioniškos – išgerk vaistų, š..galvi.

        Atsakyti
        • Vilmantas Rutkauskas says:
          14 metų ago

          Kas baisiausia, tamsybių kurmi, kad tos pačios Baltišką mentalitetą naikinančios teologinės žydų istorijos gali pasiklausyti ne tik Latvijos bož-nycėj, bet ir Lietuvos b…nycėje.
          Taip, tu teisus – daugeliui Baltų savatikis kitatautis yra mielesnis už kitatikį (prožydinį) tautietį, kuris nuo gimimo nuodėmingas apipjaustytąjam. Bet tai ilga, ir tuo pačiu Latviją liečianti baisi tema, kažin ar tu pajėgsi.

          Atsakyti
          • Kurmis says:
            14 metų ago

            ne į temą, bet apie tai ir kalbu, kad tokie glušimantai sėkmingai išdavinės ir pardavinės tautiečius “kitatikius”, jei kokie okupantai pažadės sunaikinti krikščionybę… taip kad tokie kaip tamstelė, yra daug baisesni nei ivanovai ir makutinovičiai kartu sudėjus.

          • Vilmantas Rutkauskas says:
            14 metų ago

            Nieko baisaus, palyginus su tuo, ką krikščionys pri in spiruodami yra pridirbę – tektų, kurmi, taviškiams keliais (t.y.kelienais) gražiai apeiti visą LT ir LV vardan protėvių (na, kad ir Pilėnų). Ir jokios “sveika Maryte” nepadėtų.
            Išsigandai? Na, susiprask, aš pajuokavau.

          • Vilmantas Rutkauskas says:
            14 metų ago

            Grįžtant prie temos, kurmi, viskas ką sakai, yra teisuoliškas projudaistinis ašarų pilnas deologizavimas laukiant prikaltojo apipjaustytojo kruvinos malonės.
            19 a. (projudaistiškai skaičiuojant) projudaistinėse latvių sodybose, kurių kieme simboliškai įsmeigti simboliškai kruvini kryžiai, simbolizuojantys šarvojimo paslaugų firmų reklamą, pačią Baltų dvasią pavertė mirties simboliu. Iš čia ir tos apgailėtinos dainelės.

          • Kurmis says:
            14 metų ago

            Tai ir sakau – tu baisesnis penktakolonininkas ir kenkėjas, nei ivanovai su jedinstvom. Liga akivaizdžiai progresuoja… O krikščionys latviai sėkmingai apsigynė nuo rusų puolimo, gali eit paverkt prie Rusijos ambasados, paprašyt putkino, kad tankų atsiųstų ir išvaduotų tave nuo krikščionių…

          • Vilmantas Rutkauskas says:
            14 metų ago

            Tai kad ašašai nuo žydteologinių istorinių šašų jau seniai “išsivadavęs”, Dabar eilė atėjo tau.

          • Kurmis says:
            14 metų ago

            Matosi, pasinėrei į tikrąją baltiškai-pagonišką nirvaną… Mažonas, matyt, kažko į stiklinę įpylė…

          • Vilmantas Rutkauskas says:
            14 metų ago

            Beveik atspėjai – pageriu nuo vieno piliakalnio švento Ąžuolo gilių kavos. Šią vasarą išmokau ją gamintis. Latvijoje, pastebėk, ąžuolai taipogi neatsitiktinai krikščionių išpjauti į parketlentes…galvoji atsitiktinai?
            Dar svajoju išmokti keptis duoną, kad netyčia netektų valgyti krikščionių keptą.

  2. arvydas damijonaitis says:
    14 metų ago

    INFORMACIJA(svarbu): Tautų genocidas turi įvairias formas. Viena baisiausių genocido formų yra mažiau skaitlingos tautos sunaikinimas okupuojant ,atimant, užimant jos gyvenamą teritoriją ir masiškai apgyvendinant (kolonizuojant) žymiai skaitlingesnės tautos gyventojais. Kai raudonieji rusai grubiai, kruvinai okupavo Lietuvą, Latviją, Estiją, tuo pačiu metu, kartu su rusų okupacine armija, į šias šalis masiškai pradėjo plūsti “vyresnieji broliai” gyventojai rusai. Ir Estijai, ir Latvijai, ir Lietuvai prievartinė rusiška asimiliacija buvo pagrindinis faktorius nulėmęs siaubingą demografinę situaciją, turinčią visus tautų genocido požymius.
    Referendumas Latvijoje dėl okupacinės rusų kalbos statuso įrodo okupantų sąmoningą siekį ASIMILIUOTI latvius. Būtina tarptautinėje erdvėje teisiškai įforminti prievartinę asimiliacija,nes ši genocido forma yra labai pavojinga.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Kauno mariose įrengtos dvi plūduriuojančios platformos su dirbtinėmis perimvietėmis
Gamta ir ekologija

Paukščiai jau peri naujose plūduriuojančiose perimvietėse Kauno mariose

2026 08 08
Istorinis valčių elingas prie Neries, T. Kosciuškos g. 4, Vilniuje
Kultūra

Vilnius sieks prikelti istorinį elingą prie Neries: sprendimų ieškos kartu su vilniečiais

2026 08 08
Paslaptingas darbas po žeme: Pogrindžio spaustuvė „ab“
Istorija

Spaustuvė, kurios nesurado KGB (II)

2026 08 08
Šuo, kelionė
Gamta ir žmogus

Atostogos su keturkoju: VMVT primena, ko svarbu nepamišti keliaujant ES

2026 08 07
Tėvai, vaikas, kūdikis
Gamta ir žmogus

Per pirmąjį pusmetį registruota mažiau gimusių vaikų nei pernai

2026 08 07
Žemės ūkis |
Gamta ir žmogus

Šalies ūkininkai vėl pagerino žieminių kviečių derliaus rekordą

2026 08 07
Ugniagesiai gelbėtojai
Lietuvoje

Per 7 mėnesius ugniagesiai išgelbėjo 247 žmonių gyvybes

2026 08 07
Istorinė prieplauka
Gamta ir žmogus

Sostinė sieks prikelti istorinį elingą prie Neries

2026 08 07
Sąskaita
Lietuvoje

„Gijų“ klientams sąskaitos taps aiškesnės

2026 08 07
Degalai
Lietuvoje

Daugiau nei 3 tūkst. vairuotojų jau žino, kaip degalams išleisti mažiau

2026 08 07
Paslaptingas darbas po žeme: Pogrindžio spaustuvė „ab“
Istorija

Spaustuvė, kurios nesurado KGB. (I)

2026 08 07
Šiaudiniai sodai
Etninė kultūra

Vilniaus etninės kultūros centras rugpjūtį išpuoš šiaudiniais sodais

2026 08 07

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • +++ apie J. Vaiškūnas. Kas apsaugos Lietuvos sieną, jei pasieniečių rankos surištos, o vadovybė meluoja?
  • +++ apie Per pirmąjį pusmetį registruota mažiau gimusių vaikų nei pernai
  • Dainiui Razauskui apie V. Sinica. Ištrinti žmonės
  • jo apie Per pirmąjį pusmetį registruota mažiau gimusių vaikų nei pernai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • J. Vaiškūnas. Kas apsaugos Lietuvos sieną, jei pasieniečių rankos surištos, o vadovybė meluoja?
  • Siuntų pristatymo ateitis: kodėl paštomatų nepakeis robotai ar bepiločiai?
  • GPS trikdžiai: kodėl robotas vejapjovė gali išvažiuoti iš kiemo?
  • Rugpjūčio 9-osios horoskopas: tikslus klausimas padės daugiau negu skubus atsakymas

Kiti Straipsniai

Nelegalus migrantas puola Lietuvos sieną

S. Buškevičius. Ar Martynas Katelynas bus toks pat ryžtingas, kaip Janis Dombrava?

2026 07 26
Mokslo taryba | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

V. Radžvilas. Lituanistika – be lietuvių kalbos! Arba apie Lietuvos mokslo tamsuomenę

2026 07 24
Rimas Jonas Jankūnas kalba Seimo spaudos konferencijoje

Kas turi spręsti dėl branduolinio ginklo Lietuvoje – Seimas ar Tauta?

2026 07 23
Edgaras Rinkevičius ir Gitanas Nausėda

Vilniuje susitiko Lietuvos ir Latvijos prezidentai

2026 07 15
Pasienis su Baltarusija

Saugoti Latvijos sienos su Baltarusija vyks dar viena Lietuvos pasieniečių grupė

2026 07 13
VRK draudžia referendumus

Nepaisydama teismų sprendimų, VRK vėl rengia referendumų iniciatoriams nepalankius sprendimus

2026 06 17
Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos posėdis dėl asmenvardžių rašybos

V. Rakutis. Asmenvardžių rašyba dokumentuose: kaip suderinti teisę į tapatybę ir valstybinės kalbos apsaugą?

2026 06 04
Latvijoje vyks Baltijos šalių studentų dainų ir šokių šventė „Gaudeamus“

Daugiau kaip 1400 Lietuvos studentų vyks į „Gaudeamus“ Rygoje

2026 06 03
Jaunimas laiko plakatą: Lietuvių kalba – Konstitucinė vertybė

Žmogaus teisių gynėjai ragina stabdyti nelietuviškų diakritinių ženklų įteisinimą Lietuvos dokumentuose

2026 06 02
Diakritiniai ženklai

L. Čepienė. Išlįs klasta, nors ir po žemėm būtų pakasta

2026 05 26

Skaitytojų nuomonės:

  • +++ apie J. Vaiškūnas. Kas apsaugos Lietuvos sieną, jei pasieniečių rankos surištos, o vadovybė meluoja?
  • +++ apie Per pirmąjį pusmetį registruota mažiau gimusių vaikų nei pernai
  • Dainiui Razauskui apie V. Sinica. Ištrinti žmonės
  • jo apie Per pirmąjį pusmetį registruota mažiau gimusių vaikų nei pernai
  • vile apie Per pirmąjį pusmetį registruota mažiau gimusių vaikų nei pernai
Kitas straipsnis
„Taikioje“ TJA akcijoje – ir gatvės smurtautojai

„Taikioje“ TJA akcijoje – ir gatvės smurtautojai

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai