Vilniaus universitete mokslininkai diskutuos apie Lenkijos istoriją (7)

prof. Robert Kostro | P.A.Wasiak ir P.Wisnioch nuotr.Trečiadienį, lapkričio 9 dieną, Vilniaus universiteto Senato posėdžių salėje 17 val. įvyks antrasis pašnekesys iš ciklo, skirto atminties kultūrų dialogui ULB erdvėse, kuriame dalyvaus istorikai ir intelektualai iš Lietuvos, Lenkijos, Ukrainos.

Šio susitikimo tema „Savi ir svetimi Lenkijos istorijoje“. Šį pašnekesį, kaip ir visą renginių ciklą, rengia Lietuvos istorijos institutas kartu su Vilniaus bei Varšuvos universitetų Istorijos fakultetais, Lenkijos istorijos muziejumi bei Lenkų ir Getės institutais Vilniuje. Projektą globoja Lietuvos ir Lenkijos kultūros ministrai.

Klausimas, kas yra Lenkijos istorija, tik iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti svetimu lietuviškai auditorijai. Iš tikro, kaip mes gerai žinome, Lietuvą ir Lenkiją jungia seni istoriniai ryšiai nuo XIV iki XVIII amžiaus pabaigos.

Gerai žinoma, kad Lietuvos ir Lenkijos sąjungos lenkų ir lietuvių istorikų buvo vertinamos skirtingai. Didžiausių ginčų tarp skirtingų šalių istorikų sulaukė klausimas dėl Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybingumo po Liublino unijos.

Lietuvos visuomenei yra gerai žinomi nauji Lietuvos istorikų teiginiai apie LDK savarankišką statusą Abiejų Tautų Respublikoje, bei tvirtinimai jog ir Gegužės 3-iosios Konstitucija nepanaikino LDK valstybingumo. Kaip į šiuos lietuvių teiginius žiūri lenkų kolegos?

Paskutiniaisiais metais bent tarp Lenkijos istorikų Abiejų Tautų Respublikos – kaip vien tik lenkiškos valstybės suvokimą keičia naujos sampratos. Pabrėždami federacinę Abiejų Tautų Respublikos prigimtį, istorikai kaimyninėje valstybėje kalba apie šią valstybę, kaip daugiatautį ir daugiakultūrinį darinį. Tačiau ar tokia nauja samprata yra suderinama su lietuvių ir pašnekesyje dalyvausiančios ukrainiečių istorikės požiūriu?

Renginyje nebus apsiribota vien tik XIV–XVIII a. istorijos sampratų pristatymu, bet bus nagrinėjama, kaip lenkų istorikams pavyksta integruoti tautinių mažumų istoriją XX-XXI amžiuje į bendrąją Lenkijos istoriją. Bus keliamas klausimas, ar skirtingų etninių grupių: lietuvių, lenkų, baltarusių, žydų ir kt. istorija yra pozityvus, ar ir toliau negatyvus elementas šiandieninėse Lenkijos istorijos sampratose.

Šių klausimu aptarimas turi ne tik pažintinę, tačiau ir taikomąją reikšmę. Šiuo metu Varšuvoje yra kuriamas naujas Lenkijos istorijos muziejus, turintis tikslą, pristatyti naujausius istorikų tyrimų rezultatus visuomenei Lenkijoje. Diskusijos Lenkijos istorijos tema  galimai turėtų prisidėti prie labiau konsoliduotos, atsižvelgiančios ir į kaimyninių šalių istorikų nuomones, muziejaus koncepcijos sukūrimo bei jos įgyvendinimo.

Renginyje dalyvaus: kuriamo Lenkijos istorijos muziejaus direktorius, prof. Robert Kostro  ir šio muziejaus mokslinis bendradarbis dr. Igoris Konkolevskis (Igor Kąkolewski), Lietuvos istorijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja prof. Jūratė Kiaupienė, Ukrainos Mokslų Akademijos Kalbotyros instituto darbuotoja, kalbos istorikė, dr. Olesia Lazarenko. Renginį ves Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto profesorius Rimvydas Petrauskas.

Kategorijos: Istorija, Lietuvoje, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *