Paminėtos Vilniaus atgavimo 72-osios metinės (nuotraukos, video)

Spalio 28 vakarą Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga Vilniaus lukiškių aikštėje surengė mitingą „Už Vilnių – Lietuvos sostinę“. Mitingas surengtas Vilniaus grąžinimo Lietuvai 72-ųjų metinių proga. 1939 metų spalio 28 dieną į Lietuvai grąžintą Vilnių įžygiavo Lietuvos kariuomenė.

Mitingo metu kalbas sakė Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos pirmininkas Julius Panka, seimo narys Gintaras Songaila, monsinjoras Alfonsas Svarinskas, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio atstovas Kęstutis Balčiūnas, Lietuvai pagražinti draugijos Valdybos pirmininkas Juozas Dingelis, aktorius Tomas Vaisieta, signataras Vidmantas Povilionis, istorikas Romas Batūra, bei kiti visuomenės veikėjai. Pasisakymuose kalbėtojai ragino Lietuvos žmonės būti aktyviais ir neabejingais, buvo paliestas ir lietuvių bei lenkų tautinės mažumos konfliktų klausimas. Seimo narys G.Songaila ragino lietuvius bei lenkus sugyventi darniai, nepasiduoti kai kurių politikų kurstomai nesantaikai tarp tautų.

Mitingo metu vyrų ansamblis iš Kauno kartu su minia į mitingą susirinkusių žmonių traukė Vilniaus vadavimo karines liaudies dainas, buvo skanduojamas šūkis „O Vilnius mūsų buvo ir bus“. Pasibaigus kalboms mitingo dalyviai su deglais išsirikiavo į kelias eiles ir iš jų suformavo Gediminaičių stulpus – mūsų tautinį simbolį. Mitingo dalyviai garsiu pritarimu priėmė rezoliuciją, kuri bus teikiama valdžios atstovams.

Po mitingo sušalę dalyviai turėjo galimybę sušilti tautinių šokių vakaronėje.

Skalbiame mitingo priimtą rezoliucija:

Lietuvos Respublikos Prezidentei
Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkei
Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui

Rezoliucija

Dėl Vilniaus krašto okupacijos pripažinimo ir padarinių likvidavimo
2011-10-28, Vilnius

Mes, susirinkę į mitingą – minėjimą, skirtą Lietuvos kariuomenės įžygiavimo į Vilnių 72-osioms metinėms paminėti,

SKELBIAME:
Vilniuje, kaip ir visose Rytų Lietuvos žemėse, mes, lietuviai ir mūsų protėvių gentys, gyvena ne vieną tūkstantmetį. Vilnius yra istorinis, geografinis ir politinis lietuvių etninių žemių centras.

Mes esame Lietuvos piliečiai, laikomės Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų, ir giname visų Lietuvos Respublikos piliečių teises.

Mums  kelia nerimą paskutiniu metu suaktyvėję šovinistai, kurie protestuoja net prieš Europos Sąjungos praktiką atitinkančio Valstybinio lietuvių kalbos egzamino būtinumą tautinių mažumų mokyklose, bando iškraipyti istoriją, kiršina ir diskriminuoja Lietuvos piliečius.

Mums nepriimtini tautinę nesantaiką skatinantys šovinistiniai Lenkų rinkimų akcijos veikėjų pareiškimai, reikalaujantys etniniams lietuviams integruotis į Rytų Lietuvoje gausiai apgyvendintų, sovietmečio laikotarpiu atvykusių imigrantų ir kolonistų tarpą.

Mus liūdina faktas, kad XXI amžiuje, nepriklausomos Lietuvos sostinės pašonėje, minimos Vilniaus krašte liūdnai pagarsėjusios “Armijos Krajovos” sukaktys, o ekstremistų šlovinamiems nusikaltėliams kyla paminklai, jų renginiuose dalyvauja Vilniaus rajono ir kitų savivaldybių valdininkai, Bažnyčios atstovai, policijos darbuotojai.

RAGINAME:
Aukščiausias Lietuvos Respublikos valdžios institucijas siekti, kad Lenkijos Respublika oficialiai pripažintų neteisėtą Vilniaus krašto okupaciją bei jos padarinius, nepažeidinėtų Lietuvos ir Lenkijos geros kaimynystės ir bendradarbiavimo sutarties. Tais atvejais, kai ši sutartis yra pažeidžiama, Aukščiausios Lietuvos valdžios institucijos, atstovaujančios lietuvių Tautos interesus, privalo reaguoti pačiu aukščiausiu lygiu, perspėdamos šalį – sutarties partnerę – dėl sutarties pažeidimų, kaip tai priklauso save gerbiančios suverenios valstybės valdžiai.

Užtikrinti, kad visuose Lietuvos valdžios ir valdymo institucijų lygmenyse būtų laikomasi Valstybinės komisijos Armijos Krajovos veiklai Lietuvoje išnagrinėti patvirtintų išvadų ir nebūtų šlovinama  „Armijos Krajovos“ neteisėtai veikusios Lietuvoje,  kolaboravusios su okupantais, žudžiusios  taikius lietuvius, besikėsinusios į Lietuvos teritorinį vientisumą, veikla.

REIKALAUJAME:

Imtis neatidėliotinų priemonių, kad būtų užkirstas kelias svetimoms valstybėms kištis į Lietuvos vidaus reikalus bei finansuoti nelojalias Lietuvos valstybei  grupuotes Lietuvoje.

Užtikrinti, kad būtų parengta ilgalaikė švietimo strategija, skirta pereiti prie latviško tautinių mažumų švietimo modelio, pagal kurį ne mažiau kaip puse mokymo dalykų mokyklose būtų mokoma valstybine kalba.

Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga
Mitingo – minėjimo, skirto Lietuvos kariuomenės įžygiavimo į Vilnių 72-osioms metinėms pažymėti, dalyviai.

Vaivos Strikaitytės nuotraukos: