Šeštadienis, 10 balandžio, 2021
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos repolonizacijai – ne!

G.Songaila. Ar mes ir vėl neprarasime Vilniaus?

Gintaras Songaila, www.alkas.lt
2011 10 08 11:49
9
Gintaras Songaila | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Gintaras Songaila | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Gintaras Songaila | ALKAS, J.Vaiškūno nuotr.Skelbiame Seimo nario Gintaro Songailos pranešimą skaitytą 2011 m. spalio 7 d. Kaune vykusioje „Vilnijos“  draugijos konferencijoje  Lietuvos valstybė nuo Suvalkų sutarties iki šiandien skirtoje paminėti Vilniaus dieną ir prieš 91-ius metus tarp Lietuvos ir Lenkijos pasirašytą Suvalkų sutartį. 

Susirinkome paminėti Vilniaus dienos,  kurios data yra nenusistovėjusi.  Jeigu tai – spalio septintoji, Suvalkų sutarties sudarymo diena, tuomet tai yra mėginimo išsaugoti Vilnių Lietuvai diena, deja, susijusi su jo užgrobimu, kurį netrukus įvykdė Lenkija. Jeigu tai spalio dvidešimt septintoji, tuomet tai yra Vilniaus susigrąžinimo Lietuvai diena, susijusi su visos šalies okupacija, kurią kiek vėliau įvykdė Sovietų Sąjunga. Kažin ar dar yra kur nors tokia atmintina diena, keistesnė už šią.Tai tarsi stebulė, per kurią mes galime regėti Lietuvos istorijos dramatiškumą.

Keistas yra ir mano pranešimo, skaitomo čia, laikinojoje Lietuvos sostinėje, pavadinimas: ar mes ir vėl neprarasime Vilniaus? Kas, jeigu ne Kaunas ir kauniečiai, kurie prieškarinėje Lietuvoje telkė piliečius Vilniui vaduoti, gali suprasti šį klausimą geriau? Tiesa, manau, kad šiandien daugelis kauniečių tokio klausimo sau dar neužduoda, tarsi snūduriuoja ir sapnuoja savo kiek provincialią būtį. Kitas gali pasakyti, kad Vilnius pats dėl to kaltas, nes kaip tik jis užmigdė ir gožia Kauną, – stumia po dulkėmis jo prieškarinę dvasią ir tradiciją. Kaip ten bebūtų, savo pareigą, savo misiją čia ir dabar aš suprantu, kaip žadinimą, raginimą pabusti ir budinti kitus visoje Lietuvoje.

Iš karto noriu patikslinti, kad nemanau, jog kaip nors pasikartos prieškarinio stiliaus okupacijų istorija, vėl pasirodžiusi Lietuvos valstybės priešų autonomininkų vizijose prieš dvidešimt metų… Arba kad jau netrukus kas nors gviešis atplėšti Lietuvos teritorijos dalį kartu su pačiu Vilniumi, galbūt laikinai net paliekant jam, kol ten dar gyvena daug žemaičių, kokią nors Vakarų Berlyno dalią (balta dėmė dar paliekama autonomijos žemėlapyje, kuris buvo publikuotas Červonyj Štandar, atsiprašau, Kurjer Vilenskij laikraščio internetinėje svetainėje). Vis tik ne čia matau pagrindinę grėsmę.

Šiandieninė mūsų padėtis labiau primena ilgalaikį, slenkantį užvaldymą iš kaimyninės šalies, senkant mūsų pačių gyvybinėms jėgoms –  taigi ji panašesnė į tą procesą, kuris kartą jau vyko Lietuvoje  nuo Horodlės iki Liublino unijos. Tiesa, šį kartą ir mūsų strateginio partnerio svorio kategorija žymiai didesnė, nei tuomet. Sakysite, tai labai miglota per daugelį kartų nusikelianti grėsmė, kai mums patiems, kurie, rodos, vis labiau tesirūpiname tik savo pačių asmeniniu ar, geriausiu atveju, savo vaikų ir vaikaičių gyvenimu, tai galbūt net ne grėsmė… O iš tikrųjų, tuo pavojingiau, jog mes galime nesunkiai pramiegoti momentą, kai mūsų valstybė, kartu su pačiu Vilniumi ims negrįžtamai ristis į nebūtį. Nes juk visi, kas dar turime akis, matome – ji ten jau ritasi.

Vilties teikia keistas paradoksas, kad šį kartą pavojus akivaizdesnis, nenusitęsiantis per šimtmečius. Mat gyvename laikais, kai istoriniai pokyčiai ir kiti visuomeniniai procesai vyksta žymiai greičiau nei bet kada anksčiau. Istoriniai apsisprendimai bei jų rezultatai arba nevaldomi kataklizmai lekia kaip virtinė – vienos kartos akyse įvyko ir dar įvyks ne viena esminė gyvenimo pervarta. Kaip antai, pasaulio ekonomikoje prošvaistės nesimato, greičiau atvirkščiai.

Vienokios pasekmės mums bus, jei liksime tik bejėgiu objektu. Kitokios, – jei ryžtingai imsimės savo pilietinių pareigų, stiprinsime valstybinį mąstymą bei veikimą. Ir jei tokiu būdu patys kursime savo istoriją, o ne kiti mums ją kurs, kaip tą lietuvių tauta jau yra patyrusi.

Kitas keistas vilties pabusti ženklas – tai mūsų istorinio strateginio partnerio politikierių prieš mūsų valstybę nukreipta,  ir jau niekaip nebenuslepiama energinga, kryptinga ir metodiška, nors, kita vertus, buka, amorali ir net nesveika veikla. Sakyčiau, – tai neurotiškai įkyrus užsispyrimas silpninti mūsų savasties ir vientisumo suvokimą, naikinti mūsų valstybingumo imuninę sistemą, griaunant mūsų moderniosios kultūros, mūsų nacionalinio atgimimo tradiciją, tai įžūlus kišimasis į mūsų vidaus reikalus, paminant tarptautinės teisės ir abipusės pagarbos principus, tai niekinimai ir šmeižtai tarptautinėje erdvėje, panaudojant savo didesnę gerklę, tai savo didybės demonstravimas grasinant mažesniam kaimynui. Nėra to blogo, kas neišeitų į gera, ir ne tik dėl to, kad pati Lenkija mums padeda išsivaduoti iš pastarųjų penkiolikos metų „strateginės partnerystės“ svaigulio.

Ką gi mums sako Lenkijos užsienio reikalų ministro vienašališka iniciatyva sumokėti po tūkstantį zlotų kiekvienam „lenkiškų mokyklų Lietuvoje“ moksleiviui? Kartoju terminą – „lenkiškos mokyklos Lietuvoje“. Ar nepastebite, kad palaipsniui kuriamas eksteritorinį statusą turinčių švietimo įstaigų tinklas, nors jos ir finansuojamos iš mūsų valstybės biudžeto?

Tačiau ne pats šis faktas,  tiksliau, ne tiek šis faktas ir kiti panašūs faktai yra grėsmė. Tai tik ligos požymiai, simptomai. Nesupainiokime simptomatikos su pačia liga. Įdomu, kad yra pasiūlyta (aš ir pats pasiūliau) įvairių receptų, kaip šalinti pačius kenksmingiausius simptomus. Liga įsisenėjusi, bet vengiama imtis  net ir palengvinančios gydymo taktikos.

Lenkijos elgesys su mumis yra, be abejonės, visų pirma, didelė jos pačios problema. Tačiau mūsų problema yra, kad mes patys leidžiame taip elgtis su mumis, kad mes patys tapome tokie, kai drįstama mus žeminti ir niekinti, kai leidžiama sau šeimininkauti mūsų namuose.

Pagaliau, imperinį Lenkijos recidyvą mūsų atžvilgiu palaiko pats mūsų silpnėjimas, demografinis, ūkinis ir kultūrinis smukimas. Nuodų, toksinio poveikio gauname tiek, kiek mūsų pačių kūnas silpsta ir leidžia sklisti įvairiems sukėlėjams. Kaip antai tokiems, kaip Lenkų rinkimų akcija.

Natūralu, kad piktinamės, netgi jau vis dažniau atsikertame viešojoje erdvėje, kas anksčiau buvo labai nepolitkorektiška. Tačiau tai dar nėra tikras mūsų noras pakeisti padėtį iš esmės – tai tik jo regimybė, savęs apgaudinėjimas,  panašus į vis dažnesnį ketinimą mesti rūkyti.  Laikantis mano paminėtos analogijos, sakyčiau, kad turime didelių savo gyvenimo būdo bėdų, tai yra, esminių mūsų šalies politinės ir teisinės sistemos problemų. Vėl, pagal analogiją, geriausia gydyti ne ligą, kurios kenksmingus pasireiškimus slopinti, žinoma, reikia, net vis dėlto – patį ligonį.

Kaip antai, dvikalbių užrašų kabinėjimas Lietuvos gatvėse, teismų sprendimų, jas nukabinti, chroniškas nevykdymas, žinoma, netoleruotinas, prieštarauja pamatiniams, konstituciniams mūsų valstybės principams. Jau seniai reikėjo imtis priemonių tokiems veiksmams užkardyti. Jos buvo ir tebėra siūlomos konkrečių teisės aktų ir sprendimų pavidalu. Aš ir pats, kaip Seimo narys, tą dariau ir darysiu. Tikiu, geriau vėliau nei niekada, jų pagaliau bus imtasi.

Taigi, tai būtinas dalykas. Tačiau, visgi, ar pakankamas? Juk šis konkretus teismų sprendimų nevykdymo atvejis tik atspindi bendrą teismų ir jų sprendimų vykdymo būklę. Didžiulis valstybinis aparatas, griozdiškos susvetimėjusios procedūros, liberal-anarchistinis požiūris prokurorų ir antstolių vaidmenį, bei pačią teisėsaugą ir jos tikslus, kai už nedidelius ekonominius dalykus tuoj pat areštuojamos sąskaitos ir nulupamas devintas kailis, o už valstybinės vėliavos išniekinimą siūloma sumokėti kompensaciją tik už suplėšytą medžiagą arba skiriamos juokingos baudos, kurios ieškomos keletą metų už piktybinį valstybinės kalbos įstatymo nesilaikymą.

Kodėl po įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl jo vykdymo antstolis dar turi kreiptis į teismą, prašydamas pažeidėjo pašalinti savo nusižengimą? Ar normalioje valstybėje įsivaizduojama tokia situacija, kad pažeidėjas ir toliau ramiai nevykdo teismo sprendimo, imperatyvių šalies įstatymo nuostatų?

Sakysite, reikia keisti Teisingumo ministrą, O gal ir visą Vyriausybę, kuri tų dalykų nesupranta? Tačiau čia mes susiduriame ne tik su iškreiptu pačių mūsų valstybės institucijų požiūriu, bet ir su vis labiau įsigalinčiu visuomenėje, tampančiu  jau sistemišku nihilizmu  arba abejingumu ir pasimetimu, kurie ir kelia didžiausią pavojų, nes leidžia laikytis tokiai politikai ir tokiems politikams, nesukuriant jiems rimtos alternatyvos.

Čia ir priėjau prie pagrindinių teiginių, kuriuos čia, taupydamas Jūsų laiką, noriu pasakyti bei pakartoti, o taip pat pasiūlyti šios konferencijos nutarimams. Santykiuose su Lenkija, žinoma, nereikia eiti su ja į ringą boksuotis, tačiau atėjo laikas aiškiai įvardinti grėsmes, kurias tam tikri jos sluoksniai kelia mūsų nacionaliniam saugumui.

Deja, reikia numatyti ir priemones, panašias į Rusijos nedraugiškų veiksmų stabdymą. Ypač informacinėje politikoje. Reikia įvardinti ir pasitikėjimo klaidas, kurios buvo padarytos pasirašant su Lenkiją sutartį, ypač dėl vengimo pripažinti prieškarinės Lenkijos okupacinius veiksmus bei jų padarinių pašalinimo būtinybę. Nesukūrėme visaverčių, pasitikėjimu ir abipuse pagarba pagrįstų santykių, tad laikas atvirai, drąsiai ir oriai sugrįžti prie pačių šių santykių pagrindų.

Net jeigu nepavyktų to pasiekti, bent jau turime padėti kitai pusei suprasti, kad niekada neatsisakysime  lietuviško Vilniaus, amžinosios Lietuvos sostinės ir pačios mūsų valstybės tęstinumo vizijos, nekeisime savo kultūrinės tapatybės, kuriai pagrindus sudėjo mūsų nacionalinio atgimimo tėvai, neatsižadėsime naujausios mūsų valstybės istorijos, kurią nužymėjo vasario 16-oji, nes nepaisant įvairių Lenkijos ir kosmopolitizmo įtakai pasidavusių veikėjų, tautos ir jos šviesuolių dauguma tokiems kėslams niekada nepasiduos.

Mes suprantame, kad būtent čia slypi tas pagrindinis momentas, tas mus telkiantis išlikimo, nenusiritimo garantas, kuris daugiausia ir lemia mūsų ateitį, nepaisant jokių okupacijų ar spaudimų. Mes niekada neprarasime Vilniaus ir savo valstybės. Mes nepasiduosime ir stabdysime visus mūsų valstybės griovėjus, kuriuos palaiko mūsų nedraugai Lenkijoje ir Rusijoje.

Atmosfera dabar sudėtinga. Lenkų rinkimų akcijos kritikai ar šiaip patriotiškai pasisakantys asmenys šiandien pradedami sovietiniu stiliumi persekioti. Pradedant nuo Kovo 11 eitynių ar Dieveniškių stovyklos, mokytojų pasisakymų už kuriuos mėginta kelti baudžiamąsias bylas dėl nacionalinės nesantaikos kurstymo, Vilniaus rotušės vadovų, kuriuos imta psichologiškai terorizuoti dėl praeitais metais surengto Suvalkų sutarties paminėjimo, Kultūros ministerijos spaudimo dėl to paties, Švietimo ministrui G.Steponavičiui keliamos bylos dėl laiškų mokinių tėvams rašymo ir pagaliau naujausio, vainikuojančio fakto – dėl konferencijos Seime, kuri buvo surengta tiesioginio valdymo prieš dvidešimt metų paminėjimui, mėginama daryti spaudimą Seimo kanceliarijos vadovams per prokuratūrą reikalaujant įrašų ir mėginant kaltinti tautinę nesantaiką kurstančių renginių organizavimu.

Tačiau mes nesame naivuoliai. Mes suprantame, kad vien tik mūsų dvasinio atsparumo bei ryžto šiais klausimais gali nepakakti, jeigu siekiame užtikrinti ilgalaikį mūsų valstybės stabilumą ir tautos gerovę,  jeigu norime apsisaugoti nuo galimų naujų sunkumų ar nesėkmių.  Mes turime imtis rimto gydymo. Mes neturėtume apgaudinėti savęs, puldami gydyti atsiradusius išbėrimus, kai vėliau teks pulti gydyti jau kosulį. Mes atnaujinsime savo valstybės ir ūkio sistemą, puoselėsime pirmenybę kultūros dalykams, mes kursime ir jau kuriame politinę alternatyvą tiems, kurie nori tęsti dabartinį puvimo procesą.

Manau, visi čia susirinkę tikime, kad pasitikėjimo pagrindu atkursime tautos darbą, vienybę, nes juk vienybėje – tautos jėga.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. G. Songaila: Ar Lenkijos politika jau Kremliaus rankose?
  2. G. Songaila. Lenkija ir Lietuva – psichologiniai kompleksai ar visaverčiai santykiai?
  3. G.Songaila. Iššūkiai valstybės vientisumui: prieš dvidešimt metų ir šiandien
  4. V.Visockas. Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose Lenkija kuria anklavą?
  5. R. Maceikianecas: Lietuva tikrai niekuo nenusikalto Vilniaus krašto lenkams ir Lenkijai
  6. Č. Iškauskas. Ar bus Lietuvoje lenkų autonomija?
  7. G.Paviržis. Ko siekė konferencija?
  8. A.Tyla. Suvalkų sutartis ir jos išniekinimas

ALKO TURINYS

Pastabos 9

  1. suomis says:
    10 m. ago

    Labai sunku bus tą padaryti. Reikia pabandyti pasitelkti Šaulių sąjungą. Štai ten pagrindinė atrama valstybei.

    Atsakyti
  2. Arunas says:
    10 m. ago

    Pirmiausiai reikia Tomaševskį atšaukti iš europarlatarų nes jis neatstovauja Lietuvos valstybės interesų, tik kenkia . Valdžios viršūnėlės tikisi , kad po rinkimų lenkijoje viskas pasikeis. Bet jei tomeševsiai ir toliau kurstys , ytai niekas nepasikeis. Reikia kažkurios politinės partijos inciatyvos jam atšaukti. Ir pamatytumėt, kad parašų pririnktumėt, kaip 1991 metais.

    Atsakyti
  3. pelėda says:
    10 m. ago

    ką čia daug kalbėti-pakanka pasiskaityti ką kalba Lietuvos Istorijos Instituto diktorius Rimantas Miknys (kuris ‘garbingai’ tęsia pirmtako A.Nikžentaičio liniją) jo nuomone, nekorektiška Lietuvos lenkus laikyti tautine mažuma, nes jie yra ‘valstybine tauta’ . Žodžiu, jis ragina eiti tuo keliu, kuriuo ėjo Pilsudskis.
    Tai jeigu turime tokius istorikus, tai ko galima reikalauti iš eilinių žmonių?
    nesinori tikėti, kad tai dėl naivumo, greičiau šitas ponas jaučia naudą, kurią gali gauti iš Lenkijos (stipendijos, įvairūs pamaloninimai, ir tt). Trūksta žodžių,kaip toks žmogus gali vadovauti Lietuvos istorijos Institutui.

    Atsakyti
    • suomis says:
      10 m. ago

      O ką aš sakau. Šaulių sąjunga geriau istoriją išmano, nei koks sumautas institutas.

      Atsakyti
  4. Sensėjus says:
    10 m. ago

    Paranojiška rašliava. Autorius kartu su Ozolu tinkami kandidatai gydymuisi.

    Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      10 m. ago

      Pirma pats pasigydyk nuo pederastizmo. 🙂

      Atsakyti
      • Naujas says:
        10 m. ago

        Tai nesutinkantys su Songaila ar Ozolu, ar dar kokiu tautininkų šventuoju dabar jau vadinami pederastais? Nepamiršk, kad tautininkų, patriotų ar nacionalistų idėjoms pritaria tik 30% Lietuvos gyventojų. Daugoka pederastų ant tokios mažos šalies…

        Atsakyti
        • Remigijus says:
          10 m. ago

          Taip, (svetim)tautiniais pederastais, kurių nedaugiau 1%.

          Atsakyti
  5. tadas says:
    10 m. ago

    rašantys komentarus – būkite solidesni, nepaverskite aklo komentarų į delfio komentaristų lygį..

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Vilnius kviečia kurti žaliąsias erdves

Vilnius kviečia kurti žaliąsias erdves

2021 04 09
Tarp „Titaniko“ radinių ir neįkainojamas lietuviškas leidinys?

V. Juozapaitis. Nesprendžiamos problemos nedingsta savaime

2021 04 08
Vilnius kviečia pasivaikščioti po 7 istorinius laikmečius

Vilnius kviečia pasivaikščioti po 7 istorinius laikmečius

2021 04 07
Vilniuje kuriamas naujas traukos centras

Vilniuje kuriamas naujas traukos centras

2021 04 05
Vilniuje šunų lauks naujos aikštelės

Vilniuje šunų lauks naujos aikštelės

2021 04 04
Filmavimo kamera | pixabay.com nuotr.

Vilniuje – serialų filmavimo metas (video)

2021 04 03
Č. Iškauskas. Penktoji kolona: lietuviškasis dėmuo (II)

Č. Iškauskas. Kaip suprantame laisvę?

2021 04 02
Mokykloms suteikiama daugiau sąlygų skatinti judrumą

Vilnius iki mokslo metų galo nuo nuomos mokesčių atleido būrelių organizatorius

2021 03 31
Metų vertėjo krėslo apdovanojimu įvertintas Audrius Musteikis

Metų vertėjo krėslo apdovanojimu įvertintas Audrius Musteikis

2021 03 30
Vilniaus sporto aikštynai jau laukia lankytojų

Vilniaus sporto aikštynai jau laukia lankytojų

2021 03 28
Rodyti daugiau

Naujienos

Lietuva pritaria automobilių su vidaus degimo varikliais gamybos atsisakymui
Lietuvoje

Tyrimas: gyventojai rūpinasi aplinkosauga

2021 04 10
Į pagalbą senoliui Stelmužės ąžuolui
Gamta ir ekologija

Į pagalbą senoliui Stelmužės ąžuolui

2021 04 10
Varžytuvėse išrinkta gražiausia kraštovaizdžio nuotrauka
Gamta ir ekologija

Varžytuvėse išrinkta gražiausia kraštovaizdžio nuotrauka

2021 04 10
V. Kuprevičiaus stipendija – fotografei M. Gineikaitei už darbą apie tarpukario modernizmo ir medžio santykį
Architektūra

V. Kuprevičiaus stipendija – fotografei M. Gineikaitei už darbą apie tarpukario modernizmo ir medžio santykį

2021 04 10
Nuo šiol viešai prieinami paramos verslui duomenys
Lietuvoje

Nuo šiol viešai prieinami paramos verslui duomenys

2021 04 10
Kaip 5G ryšys pakeis automobilius?
Lietuvoje

Kaip 5G ryšys pakeis automobilius?

2021 04 10
Prekybos žmonėmis atvejų nemažėja
Lietuvoje

Prekybos žmonėmis atvejų nemažėja

2021 04 09
technologijos.lt nuotr.
Lietuvoje

Seime pristatyti alkoholio vartojimo tyrimai

2021 04 09


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • mociute apie R. Pauliukaitienė, R. Pauliukaitytė. Kova už laisvę – 1956 metai
  • Alvydas Butkus apie Dievturiai Žemgaloje atkūrė Šventąją Ugnį
  • Žodžio laisvė... apie J. Vaiškūnas. Žodžių karai: edukacija prieš švietimą (II)
  • Bartas apie V. Valiušaitis. Kas buvo Petras Cvirka

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • „Iš savo varpinės“: Turkijos „amžiaus statyba“ prekybai ar karui?
  • Tyrimas: gyventojai rūpinasi aplinkosauga
  • Į pagalbą senoliui Stelmužės ąžuolui
  • Varžytuvėse išrinkta gražiausia kraštovaizdžio nuotrauka

Skaitomiausi straipsniai

  • A. Jakubauskas: Metas telkti Lietuvos atsinaujinimo sąjūdį (video) peržiūrėta: 870; komentarų: 13
  • Ar bus apgintas gyvasis Juškų etninės kultūros muziejus? (nuotraukos, video) peržiūrėta: 543; komentarų: 4
  • „Aktualioji istorija“: „Lietuvos piliakalnių tyrimų medžiaga“ – nauja informacija apie Lietuvos piliakalnius peržiūrėta: 491; komentarų: 7
  • Seimui bandant atleisti LGGRTC direktorių Lietuvoje kils piketų banga (tiesioginė transliacija) peržiūrėta: 382; komentarų: 2
  • V. Juozapaitis. Nesprendžiamos problemos nedingsta savaime peržiūrėta: 345; komentarų: 4
  • Seimas nužudė paskutinę piliečių iniciatyvą peržiūrėta: 341; komentarų: 4

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Vilnius kviečia kurti žaliąsias erdves

by Ditė Česėkaitė
2021 04 09
2
Vilnius kviečia kurti žaliąsias erdves

Nuo bijūnų krūmo po langu iki ąžuolų alėjos skvere – Vilnius kviečia gyventojus drąsiai kurti žaliąsias miesto erdves, rinktis ir...

Skaityti toliau

V. Juozapaitis. Nesprendžiamos problemos nedingsta savaime

by daiva
2021 04 08
4
Tarp „Titaniko“ radinių ir neįkainojamas lietuviškas leidinys?

Vytautas Juozapaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr. Šiandien, balandžio 8 d. viešumoje pasirodžius informacijai apie ketinimą...

Skaityti toliau

Vilnius kviečia pasivaikščioti po 7 istorinius laikmečius

by Kristina Aleknaitė
2021 04 07
2
Vilnius kviečia pasivaikščioti po 7 istorinius laikmečius

2023 metais Vilniaus miestas įžengs į aštuntą istorijos šimtmetį ir minės 700 metų sukaktį. Nors laiko iki sukakties dar yra,...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • mociute apie R. Pauliukaitienė, R. Pauliukaitytė. Kova už laisvę – 1956 metai
  • Alvydas Butkus apie Dievturiai Žemgaloje atkūrė Šventąją Ugnį
  • Žodžio laisvė... apie J. Vaiškūnas. Žodžių karai: edukacija prieš švietimą (II)
  • Bartas apie V. Valiušaitis. Kas buvo Petras Cvirka
  • Jonas Vaiškūnas apie Apie Alkas.lt
Kitas straipsnis
Lietuvos lazerininkų sėkmės paslaptys

Lietuvos lazerininkų sėkmės paslaptys

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai