Ketvirtadienis, 11 rugpjūčio, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos repolonizacijai – ne!

G.Songaila. Ar mes ir vėl neprarasime Vilniaus?

Gintaras Songaila, www.alkas.lt
2011 10 08 11:49
9
Gintaras Songaila | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Gintaras Songaila | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Gintaras Songaila | ALKAS, J.Vaiškūno nuotr.Skelbiame Seimo nario Gintaro Songailos pranešimą skaitytą 2011 m. spalio 7 d. Kaune vykusioje „Vilnijos“  draugijos konferencijoje  Lietuvos valstybė nuo Suvalkų sutarties iki šiandien skirtoje paminėti Vilniaus dieną ir prieš 91-ius metus tarp Lietuvos ir Lenkijos pasirašytą Suvalkų sutartį. 

Susirinkome paminėti Vilniaus dienos,  kurios data yra nenusistovėjusi.  Jeigu tai – spalio septintoji, Suvalkų sutarties sudarymo diena, tuomet tai yra mėginimo išsaugoti Vilnių Lietuvai diena, deja, susijusi su jo užgrobimu, kurį netrukus įvykdė Lenkija. Jeigu tai spalio dvidešimt septintoji, tuomet tai yra Vilniaus susigrąžinimo Lietuvai diena, susijusi su visos šalies okupacija, kurią kiek vėliau įvykdė Sovietų Sąjunga. Kažin ar dar yra kur nors tokia atmintina diena, keistesnė už šią.Tai tarsi stebulė, per kurią mes galime regėti Lietuvos istorijos dramatiškumą.

Keistas yra ir mano pranešimo, skaitomo čia, laikinojoje Lietuvos sostinėje, pavadinimas: ar mes ir vėl neprarasime Vilniaus? Kas, jeigu ne Kaunas ir kauniečiai, kurie prieškarinėje Lietuvoje telkė piliečius Vilniui vaduoti, gali suprasti šį klausimą geriau? Tiesa, manau, kad šiandien daugelis kauniečių tokio klausimo sau dar neužduoda, tarsi snūduriuoja ir sapnuoja savo kiek provincialią būtį. Kitas gali pasakyti, kad Vilnius pats dėl to kaltas, nes kaip tik jis užmigdė ir gožia Kauną, – stumia po dulkėmis jo prieškarinę dvasią ir tradiciją. Kaip ten bebūtų, savo pareigą, savo misiją čia ir dabar aš suprantu, kaip žadinimą, raginimą pabusti ir budinti kitus visoje Lietuvoje.

Iš karto noriu patikslinti, kad nemanau, jog kaip nors pasikartos prieškarinio stiliaus okupacijų istorija, vėl pasirodžiusi Lietuvos valstybės priešų autonomininkų vizijose prieš dvidešimt metų… Arba kad jau netrukus kas nors gviešis atplėšti Lietuvos teritorijos dalį kartu su pačiu Vilniumi, galbūt laikinai net paliekant jam, kol ten dar gyvena daug žemaičių, kokią nors Vakarų Berlyno dalią (balta dėmė dar paliekama autonomijos žemėlapyje, kuris buvo publikuotas Červonyj Štandar, atsiprašau, Kurjer Vilenskij laikraščio internetinėje svetainėje). Vis tik ne čia matau pagrindinę grėsmę.

Šiandieninė mūsų padėtis labiau primena ilgalaikį, slenkantį užvaldymą iš kaimyninės šalies, senkant mūsų pačių gyvybinėms jėgoms –  taigi ji panašesnė į tą procesą, kuris kartą jau vyko Lietuvoje  nuo Horodlės iki Liublino unijos. Tiesa, šį kartą ir mūsų strateginio partnerio svorio kategorija žymiai didesnė, nei tuomet. Sakysite, tai labai miglota per daugelį kartų nusikelianti grėsmė, kai mums patiems, kurie, rodos, vis labiau tesirūpiname tik savo pačių asmeniniu ar, geriausiu atveju, savo vaikų ir vaikaičių gyvenimu, tai galbūt net ne grėsmė… O iš tikrųjų, tuo pavojingiau, jog mes galime nesunkiai pramiegoti momentą, kai mūsų valstybė, kartu su pačiu Vilniumi ims negrįžtamai ristis į nebūtį. Nes juk visi, kas dar turime akis, matome – ji ten jau ritasi.

Vilties teikia keistas paradoksas, kad šį kartą pavojus akivaizdesnis, nenusitęsiantis per šimtmečius. Mat gyvename laikais, kai istoriniai pokyčiai ir kiti visuomeniniai procesai vyksta žymiai greičiau nei bet kada anksčiau. Istoriniai apsisprendimai bei jų rezultatai arba nevaldomi kataklizmai lekia kaip virtinė – vienos kartos akyse įvyko ir dar įvyks ne viena esminė gyvenimo pervarta. Kaip antai, pasaulio ekonomikoje prošvaistės nesimato, greičiau atvirkščiai.

Vienokios pasekmės mums bus, jei liksime tik bejėgiu objektu. Kitokios, – jei ryžtingai imsimės savo pilietinių pareigų, stiprinsime valstybinį mąstymą bei veikimą. Ir jei tokiu būdu patys kursime savo istoriją, o ne kiti mums ją kurs, kaip tą lietuvių tauta jau yra patyrusi.

Kitas keistas vilties pabusti ženklas – tai mūsų istorinio strateginio partnerio politikierių prieš mūsų valstybę nukreipta,  ir jau niekaip nebenuslepiama energinga, kryptinga ir metodiška, nors, kita vertus, buka, amorali ir net nesveika veikla. Sakyčiau, – tai neurotiškai įkyrus užsispyrimas silpninti mūsų savasties ir vientisumo suvokimą, naikinti mūsų valstybingumo imuninę sistemą, griaunant mūsų moderniosios kultūros, mūsų nacionalinio atgimimo tradiciją, tai įžūlus kišimasis į mūsų vidaus reikalus, paminant tarptautinės teisės ir abipusės pagarbos principus, tai niekinimai ir šmeižtai tarptautinėje erdvėje, panaudojant savo didesnę gerklę, tai savo didybės demonstravimas grasinant mažesniam kaimynui. Nėra to blogo, kas neišeitų į gera, ir ne tik dėl to, kad pati Lenkija mums padeda išsivaduoti iš pastarųjų penkiolikos metų „strateginės partnerystės“ svaigulio.

Ką gi mums sako Lenkijos užsienio reikalų ministro vienašališka iniciatyva sumokėti po tūkstantį zlotų kiekvienam „lenkiškų mokyklų Lietuvoje“ moksleiviui? Kartoju terminą – „lenkiškos mokyklos Lietuvoje“. Ar nepastebite, kad palaipsniui kuriamas eksteritorinį statusą turinčių švietimo įstaigų tinklas, nors jos ir finansuojamos iš mūsų valstybės biudžeto?

Tačiau ne pats šis faktas,  tiksliau, ne tiek šis faktas ir kiti panašūs faktai yra grėsmė. Tai tik ligos požymiai, simptomai. Nesupainiokime simptomatikos su pačia liga. Įdomu, kad yra pasiūlyta (aš ir pats pasiūliau) įvairių receptų, kaip šalinti pačius kenksmingiausius simptomus. Liga įsisenėjusi, bet vengiama imtis  net ir palengvinančios gydymo taktikos.

Lenkijos elgesys su mumis yra, be abejonės, visų pirma, didelė jos pačios problema. Tačiau mūsų problema yra, kad mes patys leidžiame taip elgtis su mumis, kad mes patys tapome tokie, kai drįstama mus žeminti ir niekinti, kai leidžiama sau šeimininkauti mūsų namuose.

Pagaliau, imperinį Lenkijos recidyvą mūsų atžvilgiu palaiko pats mūsų silpnėjimas, demografinis, ūkinis ir kultūrinis smukimas. Nuodų, toksinio poveikio gauname tiek, kiek mūsų pačių kūnas silpsta ir leidžia sklisti įvairiems sukėlėjams. Kaip antai tokiems, kaip Lenkų rinkimų akcija.

Natūralu, kad piktinamės, netgi jau vis dažniau atsikertame viešojoje erdvėje, kas anksčiau buvo labai nepolitkorektiška. Tačiau tai dar nėra tikras mūsų noras pakeisti padėtį iš esmės – tai tik jo regimybė, savęs apgaudinėjimas,  panašus į vis dažnesnį ketinimą mesti rūkyti.  Laikantis mano paminėtos analogijos, sakyčiau, kad turime didelių savo gyvenimo būdo bėdų, tai yra, esminių mūsų šalies politinės ir teisinės sistemos problemų. Vėl, pagal analogiją, geriausia gydyti ne ligą, kurios kenksmingus pasireiškimus slopinti, žinoma, reikia, net vis dėlto – patį ligonį.

Kaip antai, dvikalbių užrašų kabinėjimas Lietuvos gatvėse, teismų sprendimų, jas nukabinti, chroniškas nevykdymas, žinoma, netoleruotinas, prieštarauja pamatiniams, konstituciniams mūsų valstybės principams. Jau seniai reikėjo imtis priemonių tokiems veiksmams užkardyti. Jos buvo ir tebėra siūlomos konkrečių teisės aktų ir sprendimų pavidalu. Aš ir pats, kaip Seimo narys, tą dariau ir darysiu. Tikiu, geriau vėliau nei niekada, jų pagaliau bus imtasi.

Taigi, tai būtinas dalykas. Tačiau, visgi, ar pakankamas? Juk šis konkretus teismų sprendimų nevykdymo atvejis tik atspindi bendrą teismų ir jų sprendimų vykdymo būklę. Didžiulis valstybinis aparatas, griozdiškos susvetimėjusios procedūros, liberal-anarchistinis požiūris prokurorų ir antstolių vaidmenį, bei pačią teisėsaugą ir jos tikslus, kai už nedidelius ekonominius dalykus tuoj pat areštuojamos sąskaitos ir nulupamas devintas kailis, o už valstybinės vėliavos išniekinimą siūloma sumokėti kompensaciją tik už suplėšytą medžiagą arba skiriamos juokingos baudos, kurios ieškomos keletą metų už piktybinį valstybinės kalbos įstatymo nesilaikymą.

Kodėl po įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl jo vykdymo antstolis dar turi kreiptis į teismą, prašydamas pažeidėjo pašalinti savo nusižengimą? Ar normalioje valstybėje įsivaizduojama tokia situacija, kad pažeidėjas ir toliau ramiai nevykdo teismo sprendimo, imperatyvių šalies įstatymo nuostatų?

Sakysite, reikia keisti Teisingumo ministrą, O gal ir visą Vyriausybę, kuri tų dalykų nesupranta? Tačiau čia mes susiduriame ne tik su iškreiptu pačių mūsų valstybės institucijų požiūriu, bet ir su vis labiau įsigalinčiu visuomenėje, tampančiu  jau sistemišku nihilizmu  arba abejingumu ir pasimetimu, kurie ir kelia didžiausią pavojų, nes leidžia laikytis tokiai politikai ir tokiems politikams, nesukuriant jiems rimtos alternatyvos.

Čia ir priėjau prie pagrindinių teiginių, kuriuos čia, taupydamas Jūsų laiką, noriu pasakyti bei pakartoti, o taip pat pasiūlyti šios konferencijos nutarimams. Santykiuose su Lenkija, žinoma, nereikia eiti su ja į ringą boksuotis, tačiau atėjo laikas aiškiai įvardinti grėsmes, kurias tam tikri jos sluoksniai kelia mūsų nacionaliniam saugumui.

Deja, reikia numatyti ir priemones, panašias į Rusijos nedraugiškų veiksmų stabdymą. Ypač informacinėje politikoje. Reikia įvardinti ir pasitikėjimo klaidas, kurios buvo padarytos pasirašant su Lenkiją sutartį, ypač dėl vengimo pripažinti prieškarinės Lenkijos okupacinius veiksmus bei jų padarinių pašalinimo būtinybę. Nesukūrėme visaverčių, pasitikėjimu ir abipuse pagarba pagrįstų santykių, tad laikas atvirai, drąsiai ir oriai sugrįžti prie pačių šių santykių pagrindų.

Net jeigu nepavyktų to pasiekti, bent jau turime padėti kitai pusei suprasti, kad niekada neatsisakysime  lietuviško Vilniaus, amžinosios Lietuvos sostinės ir pačios mūsų valstybės tęstinumo vizijos, nekeisime savo kultūrinės tapatybės, kuriai pagrindus sudėjo mūsų nacionalinio atgimimo tėvai, neatsižadėsime naujausios mūsų valstybės istorijos, kurią nužymėjo vasario 16-oji, nes nepaisant įvairių Lenkijos ir kosmopolitizmo įtakai pasidavusių veikėjų, tautos ir jos šviesuolių dauguma tokiems kėslams niekada nepasiduos.

Mes suprantame, kad būtent čia slypi tas pagrindinis momentas, tas mus telkiantis išlikimo, nenusiritimo garantas, kuris daugiausia ir lemia mūsų ateitį, nepaisant jokių okupacijų ar spaudimų. Mes niekada neprarasime Vilniaus ir savo valstybės. Mes nepasiduosime ir stabdysime visus mūsų valstybės griovėjus, kuriuos palaiko mūsų nedraugai Lenkijoje ir Rusijoje.

Atmosfera dabar sudėtinga. Lenkų rinkimų akcijos kritikai ar šiaip patriotiškai pasisakantys asmenys šiandien pradedami sovietiniu stiliumi persekioti. Pradedant nuo Kovo 11 eitynių ar Dieveniškių stovyklos, mokytojų pasisakymų už kuriuos mėginta kelti baudžiamąsias bylas dėl nacionalinės nesantaikos kurstymo, Vilniaus rotušės vadovų, kuriuos imta psichologiškai terorizuoti dėl praeitais metais surengto Suvalkų sutarties paminėjimo, Kultūros ministerijos spaudimo dėl to paties, Švietimo ministrui G.Steponavičiui keliamos bylos dėl laiškų mokinių tėvams rašymo ir pagaliau naujausio, vainikuojančio fakto – dėl konferencijos Seime, kuri buvo surengta tiesioginio valdymo prieš dvidešimt metų paminėjimui, mėginama daryti spaudimą Seimo kanceliarijos vadovams per prokuratūrą reikalaujant įrašų ir mėginant kaltinti tautinę nesantaiką kurstančių renginių organizavimu.

Tačiau mes nesame naivuoliai. Mes suprantame, kad vien tik mūsų dvasinio atsparumo bei ryžto šiais klausimais gali nepakakti, jeigu siekiame užtikrinti ilgalaikį mūsų valstybės stabilumą ir tautos gerovę,  jeigu norime apsisaugoti nuo galimų naujų sunkumų ar nesėkmių.  Mes turime imtis rimto gydymo. Mes neturėtume apgaudinėti savęs, puldami gydyti atsiradusius išbėrimus, kai vėliau teks pulti gydyti jau kosulį. Mes atnaujinsime savo valstybės ir ūkio sistemą, puoselėsime pirmenybę kultūros dalykams, mes kursime ir jau kuriame politinę alternatyvą tiems, kurie nori tęsti dabartinį puvimo procesą.

Manau, visi čia susirinkę tikime, kad pasitikėjimo pagrindu atkursime tautos darbą, vienybę, nes juk vienybėje – tautos jėga.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. G. Songaila: Ar Lenkijos politika jau Kremliaus rankose?
  2. G. Songaila. Lenkija ir Lietuva – psichologiniai kompleksai ar visaverčiai santykiai?
  3. G.Songaila. Iššūkiai valstybės vientisumui: prieš dvidešimt metų ir šiandien
  4. V.Visockas. Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose Lenkija kuria anklavą?
  5. R. Maceikianecas: Lietuva tikrai niekuo nenusikalto Vilniaus krašto lenkams ir Lenkijai
  6. Č. Iškauskas. Ar bus Lietuvoje lenkų autonomija?
  7. G.Paviržis. Ko siekė konferencija?
  8. A. Tyla. Suvalkų sutartis ir jos išniekinimas

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 9

  1. suomis says:
    11 metų ago

    Labai sunku bus tą padaryti. Reikia pabandyti pasitelkti Šaulių sąjungą. Štai ten pagrindinė atrama valstybei.

    Atsakyti
  2. Arunas says:
    11 metų ago

    Pirmiausiai reikia Tomaševskį atšaukti iš europarlatarų nes jis neatstovauja Lietuvos valstybės interesų, tik kenkia . Valdžios viršūnėlės tikisi , kad po rinkimų lenkijoje viskas pasikeis. Bet jei tomeševsiai ir toliau kurstys , ytai niekas nepasikeis. Reikia kažkurios politinės partijos inciatyvos jam atšaukti. Ir pamatytumėt, kad parašų pririnktumėt, kaip 1991 metais.

    Atsakyti
  3. pelėda says:
    11 metų ago

    ką čia daug kalbėti-pakanka pasiskaityti ką kalba Lietuvos Istorijos Instituto diktorius Rimantas Miknys (kuris ‘garbingai’ tęsia pirmtako A.Nikžentaičio liniją) jo nuomone, nekorektiška Lietuvos lenkus laikyti tautine mažuma, nes jie yra ‘valstybine tauta’ . Žodžiu, jis ragina eiti tuo keliu, kuriuo ėjo Pilsudskis.
    Tai jeigu turime tokius istorikus, tai ko galima reikalauti iš eilinių žmonių?
    nesinori tikėti, kad tai dėl naivumo, greičiau šitas ponas jaučia naudą, kurią gali gauti iš Lenkijos (stipendijos, įvairūs pamaloninimai, ir tt). Trūksta žodžių,kaip toks žmogus gali vadovauti Lietuvos istorijos Institutui.

    Atsakyti
    • suomis says:
      11 metų ago

      O ką aš sakau. Šaulių sąjunga geriau istoriją išmano, nei koks sumautas institutas.

      Atsakyti
  4. Sensėjus says:
    11 metų ago

    Paranojiška rašliava. Autorius kartu su Ozolu tinkami kandidatai gydymuisi.

    Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      11 metų ago

      Pirma pats pasigydyk nuo pederastizmo. 🙂

      Atsakyti
      • Naujas says:
        11 metų ago

        Tai nesutinkantys su Songaila ar Ozolu, ar dar kokiu tautininkų šventuoju dabar jau vadinami pederastais? Nepamiršk, kad tautininkų, patriotų ar nacionalistų idėjoms pritaria tik 30% Lietuvos gyventojų. Daugoka pederastų ant tokios mažos šalies…

        Atsakyti
        • Remigijus says:
          11 metų ago

          Taip, (svetim)tautiniais pederastais, kurių nedaugiau 1%.

          Atsakyti
  5. tadas says:
    11 metų ago

    rašantys komentarus – būkite solidesni, nepaverskite aklo komentarų į delfio komentaristų lygį..

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Vilnius kviečia prisidėti prie žaliojo miesto

Vilnius kviečia prisidėti prie žaliojo miesto

2022 08 09
Skaitymas | „Patogu pirkti“ nuotr.

Paskelbti geidžiamiausi bibliotekose autoriai ir knygos

2022 08 07
110-ųjų S. Banderos gimimo metinių minėjimas Kijeve | Akas.lt nuotr.

V. Valiušaitis. Tik dabar supratau kodėl Putino pakalikai taip nekenčia Stepano Banderos

2022 08 06
Pritarta naujos redakcijos Dainų švenčių įstatymui | lrv.lt nuotr.

Pakeistas Dainų švenčių įstatymas

2022 08 05
sumin.lt nuotr.

Vilniuje rengiamos dviračių saugyklos

2022 08 04
Vyriausybė pritarė Dainų švenčių įstatymui

Vyriausybė pritarė Dainų švenčių įstatymui

2022 08 03
Gedimino pilies bokšte suplevėsavo Trispalvė

Vilnių aplankė pusė milijono turistų

2022 08 03
Pradėjo veikti didžiausia įkrovimo stotelė

Pradėjo veikti didžiausia įkrovimo stotelė

2022 08 02
Kultūros ministerija | lrv.lt nuotr.

Lengvata kultūros paveldo savininkams

2022 07 29
Ministerija imasi spręsti atliekų tvarkymo savivaldybėse nesklandumus

Paskelbtos netvarkingiausios šiukšlių aikštelės

2022 07 20
Rodyti daugiau

Naujienos

D. Nausėdienė apsilankė lituanistinėje vaikų vasaros stovykloje | voruta.lt nuotr.
Lietuvoje

D. Nausėdienė apsilankė lituanistinėje vaikų vasaros stovykloje

2022 08 11
Po driskių apšaudymo netoli Charkivo atvira liepsna dega „išlaisvinta“ privati nuosavybė | autorių FB nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 10 11:21

2022 08 10
Lietuvos Respublikos ambasados Ukrainoje nuotr.
Pilietinė visuomenė

Tautininkai ir centristai kviečia į piketą prieš „Amnesty International“

2022 08 10
Mobilus internetas telefone | pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Kaip apsaugoti įrenginį nuo kibernetinės atakos?

2022 08 10
Kada elektromobilių kaina bus konkurencinga įprastų automobilių kainai?
Lietuvoje

Įsigyti panaudotą elektromobilį nėra paprasta

2022 08 10
Upių tėkmės atkūrimui skirta 1,5 mln. Eur.
Lietuvoje

Upių tėkmės atkūrimui skirta 1,5 mln. Eur.

2022 08 10
Atleistas Transplantacijos biuro vadovas
Lietuvoje

Atleistas Transplantacijos biuro vadovas

2022 08 10
Tyrimas: mažiau važinėdami kauniečiai kvėpavo švaresniu oru
Lietuvoje

Oro taršai mažinti – 1,2 mln. eurų

2022 08 10


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • kalbotyra apie A. Maceina. Gimtoji kalba
  • Vilna apie A. Maceina. Gimtoji kalba
  • Rekyva apie A. Navys, M. Sėjūnas. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 09 11:40
  • dar apie A. Maceina. Gimtoji kalba

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • D. Nausėdienė apsilankė lituanistinėje vaikų vasaros stovykloje
  • Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 10 11:21
  • Tautininkai ir centristai kviečia į piketą prieš „Amnesty International“
  • Kaip apsaugoti įrenginį nuo kibernetinės atakos?

Skaitomiausi straipsniai

  • V. Valiušaitis. Tik dabar supratau kodėl Putino pakalikai taip nekenčia Stepano Banderos peržiūrėta: 504; komentarų: 7
  • S. Buškevičius. Karas Ukrainoje gali stipriai užsitęsti, jei nebus imtąsi ekstraordinarių veiksmų peržiūrėta: 452; komentarų: 6
  • Kuršių genties vartus pravėrus peržiūrėta: 433; komentarų: 2
  • S. Birgelis. Vytauto rinktinės 4-osios kuopos partizanai (III). Ryšininkės akimis peržiūrėta: 422; komentarų: 0
  • Pajūryje – amerikietiški galiūnai (nuotraukos) peržiūrėta: 417; komentarų: 0
  • Senosios grafikos meistrai: karas pritemdė slavišką kultūrą peržiūrėta: 415; komentarų: 0

Artimiausi renginiai

  1. Punsko dienos Žolinės. Punsko parapijai – 425

    2022-08-13 17:00 - 2022-08-15 23:30

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Vilnius kviečia prisidėti prie žaliojo miesto

by Ditė Česėkaitė
2022 08 09
1
Vilnius kviečia prisidėti prie žaliojo miesto

Vilniaus savivaldybės Želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo komisija laukia pastiprinimo ir kviečia tapti nepriklausomais komisijos nariais. Pirmasis kvietimas...

Skaityti toliau

Paskelbti geidžiamiausi bibliotekose autoriai ir knygos

by Kristina Aleknaitė
2022 08 07
0
Skaitymas | „Patogu pirkti“ nuotr.

Remdamasi bendro jungtinio bibliotekų katalogo duomenimis, kuriuos susistemina ir pateikia Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, asociacija LATGA sudarė geidžiamiausių bibliotekose...

Skaityti toliau

V. Valiušaitis. Tik dabar supratau kodėl Putino pakalikai taip nekenčia Stepano Banderos

by Jonas Vaiškūnas
2022 08 06
7
110-ųjų S. Banderos gimimo metinių minėjimas Kijeve | Akas.lt nuotr.

Ilgokai nesuprantu kodėl sovietai, dabar - Putino pakalikai, tokią zoologinę neapykantą reiškia ukrainiečių Stepanui Banderai?

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • kalbotyra apie A. Maceina. Gimtoji kalba
  • Vilna apie A. Maceina. Gimtoji kalba
  • Rekyva apie A. Navys, M. Sėjūnas. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 09 11:40
  • dar apie A. Maceina. Gimtoji kalba
  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie Vėjo ir saulės parkai skinasi kelią Lietuvoje

Kitas straipsnis
Lietuvos lazerininkų sėkmės paslaptys

Lietuvos lazerininkų sėkmės paslaptys

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai