Vilniaus r. valdžia teigia stokojanti pajėgumų nuimti visas dvikalbes lenteles

Kol vienos dvikalbės lentelės lietuvių ir lenkų kalbomis Vilniaus rajone nuimamos, kitas gatves dabina nauji dvikalbiai užrašai. Rajono valdžia teigia tvarkanti tas gatves, kurios nurodytos teismo nutartyje – esą vien jų priežiūrai savivaldybė stokoja pajėgumų, o apie teismo sprendimo nepaliestas lenteles sunku ir kalbėti.

Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje Jurgio Jurkevičiaus teigimu, dėl naujų lentelių reikės iš naujo kreiptis į teismą ir prašyti atskiro sprendimo. Jei šio proceso eigoje daugiau gatvių pasidabins lenkiškais užrašais – šiems atvejams esą taip pat prireiks atskiros bylos. Anot Vyriausybės atstovo, Vilniaus rajono valdžia tiesiog elgiasi piktybiškai, nors formaliai ir demonstruoja vykdanti teismų sprendimus.

Tuo tarpu rajono valdžia teigia viską daranti pagal įstatymus. Esą savivaldybės žmogiškieji resursai per kuklūs, kad sužiūrėti visas Vilniaus rajono gatves.

Vilniaus gatvė: “ul. Wileńska” arba “ul. Wilniaus”

Teismo sprendimu, Vilniaus rajono gyvenvietėse dešimtys gatvių turi nusikratyti dvikalbių pavadinimų. Šis procesas vyksta, tačiau daugelis teismo neteisėtomis pripažintų lentelių kabo kaip kabojusios.

DELFI žurnalistai apvažiavo Maišiagalą, Pikeliškes, Sudervę, Nemenčinę ir kitas Vilniaus rajono gyvenvietes, kuriose įrengti lenkiški užrašai turėjo būti nukabinti. Neteisėtais pripažinti užrašai pamažu nyksta, tačiau lenkiškose gyvenvietėse netrūksta ir tokių iškabų, kurių teisėtumas dar nebuvo nagrinėjamas.

Pavyzdžiui, Maišiagaloje teismo sprendimu turėjo būti pakeistos iškabos septyniose gatvėse. Ten jos vietomis nuimtos, vietomis – nepaliestos. O tuo pat metu lenkiški užrašai atsirado dar mažiausiai penkiose Maišiagalos gatvėse, kurių teismas nepalietė.

Beje, daugelis gatvių pavadinimų Maišiagaloje perrašomi kitaip, nei kitose lenkiškose gyvenvietėse: dažnai užuot išvertus gatvės pavadinimą į lenkų kalbą, pasitenkinama jo perrašymu lenkiškais rašmenimis. Pavyzdžiui, Vilniaus gatvė paprastai pakrikštijama ” ul. Wileńska”, tačiau Maišiagaloje – “ul. Wilniaus”. Šiame miestelyje taip pat yra “Piewu”, “Budniku”, “Naujoi” ir “Trumpoi” gatvės.

Teismui neapskųstos gatvės mirga ir Pikeliškėse, Nemenčinėje bei Mostiškėse.

Vilniaus rajono merė: teismo sprendimą vykdome pagal išgales

Vilniaus rajono merė Marija Rekst DELFI teigė, kad daugelyje rajono gyvenviečių gerokai sumažėjo teismo neteisėtais pripažintų dvikalbių gatvės pavadinimų. Tačiau savivaldybė esą neturi tiek darbuotojų, kad galėtų visus juos greitai nuimti.

“Kaip galime, taip vykdome teismo sprendimą. Bet mes neturime tiek žmonių”, – kalbėjo M. Rekst.

Paklausta, ar savivaldybė imsis ir tų gatvių, kurios teismo nutartyje nenurodomos, merė teigė, kad darbuotojai nespėja tvarkytis su teismo nurodytomis gatvėmis, tad kol kas sunku kalbėti apie veiksmus ten, kur teismas nenurodė. “Kol kas vykdome tik teismo nutartį”, – pridūrė M. Rekst.

Vilniaus rajono vadovė taip pat išreiškė viltį, kad visų lentelių nereikės nukabinti. Esą Vilniaus rajono valdžia tikisi, kad Vyriausybė greitu metu priims tautinėms mažumoms naudingus sprendimus.

Vyriausybės atstovas: Vilniaus rajono valdžia elgiasi piktybiškai

Kiek kitaip situaciją traktuoja Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje J. Jurkevičius. Jis DELFI teigė, kad kol įstatymuose nėra išlygų, leidžiančių naudoti dvikalbius gatvių pavadinimus, Vilniaus rajono valdžia turėtų susilaikyti nuo naujų lentelių kabinimo.

J. Jurkevičius teigė į teismą kreipęsis su prašymu apskritai uždrausti dvikalbius gatvių pavadinimus, tačiau šis prašymas nebuvo patenkintas. “Teismas kai sprendžia – tik tuos dalykus, kurie konkrečiai teismui paduoti”, – aiškino Vyriausybės atstovas.

Pasak jo, šiuo metu registruojamos naujos gatvės su dvikalbiais pavadinimais, plūsta nauji gyventojų skundai. Esą veikiausiai dėl naujo gatvių su dvikalbiais pavadinimais sąrašo teks iš naujo kreiptis į teismą.

“Gali būti, kad atsirado nauji pavadinimai per tą procesą. Kiek aš žinau, prigaminta tų gatvių lentelių ir prikabino ten, kur jų net nebuvo”, – svarstė J. Jurkevičius.

Pasak jo, bylinėjimasis dėl dvikalbių lentelių teisėtumo, įskaitant skundus aukštesnės instancijos teismams, gali trukti iki pusantrų metų. Naujų, teismo nevertintų lentelių atsiradimą jis vertina kaip piktybišką įstatymo pažeidimą.

“Manau, kad čia yra nesiskaitymas su įstatymais ir teismo sprendimais. Kiekvienam žmogui suprantama ir teisinėje praktikoje yra tas: nereikia įrodinėti to, kas yra akivaizdu. Yra trys Vyriausiojo administracinio teismo nutartys. Kad jos (lentelės – DELFI) yra neteisėtos – nereikia ir įrodinėti. Tai yra akivaizdu. Tai negali būti daroma. Reiškia, daroma piktybiškai. Aš kitų žodžių nerandu”, – sakė pašnekovas.

Turi teisę bausti gyventojus

J. Jurkevičiaus teigimu, Vilniaus rajono valdžia neturėtų teisintis tuo, kad lentelių nuimti nenori jomis paženklintų namų gyventojai. Esą teismo sprendime aiškiai nurodyta, kokias galias turi savivaldybė.

“Tai, kad, anot Atsakovo, kai kurie Vilniaus rajono savivaldybės gyventojai atsisako vykdyti sprendimą, nėra pagrindas netenkinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo prašymus”, – teismo nutartį citavo J. Jurkevičius.

Pasak jo, teismas taip pat nurodė, kad Vilniaus rajono savivaldybė “turi teisę spręsti dėl atitinkamų teisinio poveikio priemonių”, kuomet gyventojai nesutinka vykdyti teismo sprendimo.

Vilniaus rajono merė M. Rekst teigė, kad teisinių priemonių prieš gyventojus, nenorinčius nukabinti dvikalbių lentelių, dar nėra imtasi. Ji pakartojo, kad Vilniaus rajono valdžia tikisi supratingumo iš Vyriausybės ir permainų įstatymuose, kurie tokias lenteles draudžia.

Dvikalbės lentelės kenkia valstybei?

J. Jurkevičius teigė galintis pateikti dar vieną teismo nutartį, aiškiai draudžiančią dvikalbius užrašus.

“Yra 1999 m. rugsėjo 14 d. Aukščiausiojo Teismo išplėstinės kolegijos nutartis. Yra vat tokia citata: “Valstybinė kalba yra vienas valstybės nacionalinio suvereniteto bruožų, nes valstybinės kalbos vartojimas viešame valstybės gyvenime užtikrina tautos, kaip valstybės kūrėjos ir galių turėtojos, identitetą, tautinę savimonę ir jos saviraišką. Valstybinės kalbos vartojimas viešame gyvenime skatina valstybės ir jos piliečių integraciją. Ir priešingai: kelių kalbų funkcionavimas paraleliai valstybę dezintegruotų bei skatintų decentralizacijos procesus. Kitų kalbų, greta valstybinės, įvedimas viešame gyvenime susiaurina valstybinės kalbos vartojimo galimybę”, – teismo sprendimą citavo J. Jurkevičius. – Ta nutartis galioja ir dabar.”

Pasak jo, Aukščiausiasis Teismas prieš 12 metų taip pat nustatė, kad kalbų vartojimo klausimus turi spręsti pati tauta arba jos išrinkti atstovai – Seimas, o ne vietinė valdžia.

DELFI primena, kad Kultūros ministerija svarsto galimybes įteisinti dvikalbius užrašus. Toks pasiūlymas gali atsidurti ministerijos rengiamoje Tautinių mažumų įstatymo koncepcijoje.