A. Butkus. Nesolidari baltiškoji Lietuva (I) (13)

Alvydas Butkus

Alvydas Butkus

Sakoma, draugą pažinsi nelaimėje. Plykstelėjus diplomatiniam skandalui su Austrija, Lietuva netruko sulaukti solidaraus Latvijos ir Estijos palaikymo.

Abi šios šalys buvo pirmosios, stojusios Lietuvos pusėn; jos neapsimetė neutraliomis stebėtojomis ir netvirtino, jog kilęs konfliktas yra išimtinai Lietuvos ir Austrijos reikalas.

Konflikto laikas sutapo su anksčiau numatytu Latvijos prezidento Andrio Bėrzinio vizitu į Lietuvą (kai kas teigia, kad M. Golovatovo sulaikymas Austrijoje buvo Kremliaus surežisuotas, priderintas prie šio vizito, o viso to tikslas – supriešinti Baltijos valstybes su kitomis ES narėmis). Kaip ten bebūtų, naujasis Latvijos prezidentas irgi akcentavo Latvijos ir Lietuvos santykių svarbą bei glaudžią partnerystę be jokių išankstinių sąlygų. „Turime rasti bendrą kalbą, kad galėtume pasiekti savo tikslų“ – LRT žurnalistei teigė A. Bėrzinis. Dieną vėliau Lietuvos užsienio reikalų ministras A. Ažubalis metiniame susitikime su Lietuvos ambasadoriais pabrėžė aktyvesnio Lietuvos bendradarbiavimo siekį su broliškąja Latvija.

Lietuviškoji Pandoros skrynia

Tačiau Lietuvos ir Latvijos santykius gali aptemdyti naujasis Tautinių mažumų įstatymo projektas. Abiejų šalių santykių puoselėtojai su nuostaba ir dideliu nerimu sutiko žinią, jog Lietuvos kultūros ministerijos ruošiamajame tautinių mažumų įstatymo projekte numatyta įteisinti dvikalbes gatvių pavadinimų lenteles Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose bei pavardžių rašymą tautinės bendruomenės kalbos rašmenimis Lietuvos Respublikos piliečio paso pagrindiniame puslapyje. Itin šokiruojančiai atrodo  ketinimas leisti Lietuvos teritorijoje esančius lietuviškus vietovardžius rašyti užsienio kalbomis – lenkiškai, rusiškai ar baltarusiškai, destis, kuri bendruomenė toje apylinkėje vyrauja, o vienai iš slavų kalbų net suteikti regioninės kalbos statusą – tokiu būdu susiaurinti valstybinės lietuvių kalbos vartojimą Lietuvos teritorijoje ir sumenkinti tos kalbos reikšmę.

Šios ir kai kurios kitos įstatymo projekto formuluotės kaip du vandens lašai panašios į Lietuvos lenkų rinkimų akcijos programą. Susidaro įspūdis, kad naująjį projektą parengė Pietryčių Lietuvos autonomininkai, siekantys dar labiau izoliuoti šią Lietuvos dalį, o daugiatautiškumą ir kalbų įvairovę paversti išimtinai neopolonizacija. Todėl nestebina, kad šį projektą Seime paskubėjo užregistruoti ne kas kitas, o pats J. Narkevičius.

Akivaizdu, kad numatytosios pataisos pažeistų Lietuvos ir Latvijos solidarumą bei sudarytų precedentą vėl destabilizuoti jau nusistovėjusius tautinių bendruomenių santykius Latvijoje ir  Estijoje. Latvijos didmiesčiuose, ypač  Daugpilio mieste bei Daugpilio ir Kraslavos rajonuose gyventojų daugumą sudaro slavakalbiai šalies piliečiai, kaip Lietuvos Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose. Tačiau Latvijoje valstybinės kalbos reikalavimų (įskaitant pavardžių, gatvėvardžių ir vietovardžių rašybą) laikomasi visoje šalies teritorijoje, nedarant jokių išimčių atskiriems rajonams. Tokių išimčių nedaroma ir Estijos Narvos rusakalbiam regionui.

Kas tinka Jupiteriui, netinka jaučiui

Latviai ir estai supranta, jog jų šalys per mažos, kad jas būtų galima dalyti dar į etninius ar kalbinius regionus ar rezervatus, nes toks dalijimas kenktų šalies integralumui. Kai kurie lietuviai politikai, atrodo, tebesapnuoja gyveną daugiatautės 16 a. Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės teritorijoje. Tačiau kas tinka didelėms šalims, nebūtinai turi tikti mažoms. Bepigu, pavyzdžiui, Lenkijai liberalizuoti tautinių mažumų įstatymą, kai jos tautinės mažumos dabar tesudaro vos 3 proc. šalies gyventojų, o ir tos pačios išsidėsčiusios ne aplink sostinę, bet šalies pakraščiuose. Lietuvoje tautinės mažumos sudaro 16 proc., Latvijoje – 41 proc., Estijoje – 32 proc. Nepaisant to, būtent Latvijos ir Estijos tautinių mažumų politika pripažinta pavyzdine Europos Sąjungoje.

Vadinasi, problema yra kur kas platesnė nei Lietuvos kitataučių kaprizai ir jų tenkinimas. Lietuva elgiasi nesolidariai, parengusi superliberalų tautinių mažumų įstatymą, visiškai neatsižvelgusi į Latvijoje galiojantį. Tokiu būdu ji provokuoja ir Latvijos slavakalbius sekti Lietuvos slavų radikalų pavyzdžiu. Tad tokiu įstatymu Lietuva gali atnaujinti etninius neramumus Latvijoje ir Estijoje bei sujaukti etninę situaciją visame Baltijos regione. Be to, šitaip bus duotas šansas Kremliui vėl badyti akis Latvijai ir Estijai Lietuvos pavyzdžiu. Prisiminkim nesolidarų Lietuvos pilietybės įstatymą ir kaip juo naudojosi Maskva, kiršindama Lietuvą su kitomis Baltijos šalimis.

Alvydas Butkus yra Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, Letonikos centro vadovas

Šis straipsnis taip pat buvo paskelbtas ir latvių kalba laikraštyje „Latvijas avīze“ („Latvijos laikraštis“) :
A.Butkus. Lietuvas un Latvijas attiecības var aptumšot jaunais Mazākumtautību likumprojekts

Kategorijos: Lietuvos repolonizacijai – ne!, Mes baltai, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *