Lietuvos kultūros ir mokslo veikėjai prieštarauja svarbiausių paveldo ir etninės kultūros institucijų naikinimui (0)

Šiandien, birželio 7 d., žinomi Lietuvos kultūros ir mokslo veikėjai išplatino viešą kreipimąsi į Lietuvos Respublikos Seimą, kuriame išreiškia savo susirūpinimą ir nepritarimą siūlymui panaikinti Valstybinę kultūros paveldo komisiją  ir Etninės kultūros globos tarybą.

Ragina šį klausimą spręsti Lietuvos paveldo, lietuvių gyvosios etnokultūros plėtojimo galimybių gausinimo ir stiprinimo, o ne mažinimo, menkinimo ir naikinimo linkme.

Tarp pasirašiusių kreipimąsi yra Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos pirmininkas, ekologas prof. dr. Romas Pakalnis, rašytojai Marcelijus Martinaitis ir Jonas Mikelinskas, Vytautas V. Landsbergis, dainininkės Veronika Povilionienė ir Aistė Smilgevičiūtė, kompozitorius Laimis Vilkončius, aktorius Tomas Vaisieta, europarlamentarė Radvilė Morkūnaitė, visa eilė garsių mokslininkų: hab. dr. Viktorija Daujotytė, prof., habil. dr. Romualdas Grigas, akademikas Zigmas Zinkevičius; profesoriai: Antanas Tyla, Bronislovas Genzelis, Steponas Ašmontas, Ona Voverienė, Krescencijus Stoškus, Juozas Pabrėža ir kiti.

Šių metų birželio 1 d. Seimo Valdybos darbo grupės vardu Seime buvo įregistruotas įstatymo projektas Dėl Lietuvos Respublikos valstybinės kultūros paveldo ir etninės kultūros tarybos įstatymo, kuriuo numatoma sujungti dvi Seimui atskaitingas institucijas: Etninės kultūros globos tarybą (EKGT) ir Valstybinę kultūros paveldo komisiją (VKPK), įsteigiant vieną mišria instituciją – Valstybinę kultūros paveldo ir etninės kultūros tarybą.

Nepaisant Seimo švietimo mokslo ir kultūros komiteto nepritarimo tokiai reorganizacijai bei daugkartinių etnokultūrininkų ir kitų kultūros sričių veikėjų bei visuomeninių organizacijų raštų ir pareiškimų, jog šių dviejų itin jautrias ir svarbias Lietuvos kultūros sritis – paveldą ir etninę kultūrą atstovaujančių institucijų  sujungimas tik susilpnintų jų veikimą ir įtaką tiek paveldo tiek ir etninės kultūros srityse.

Kreipimąsi pasirašiusieji teigia, kad vietoje panaikinti siūlomų EKGT ir VKPK siūloma sukurti naujoji hibridinė institucija Valstybinė kultūros paveldo ir etninės kultūros taryba būtų nepajėgi aprėpti ir priimti kompetetingus sprendimus ir paveldo ir etninės kultūros politikos srityje, nes:

– nebeturės regioninių Tarybos padalinių 5-iuose Lietuvos etnografiniuose regionuose (būtent per juos įgyvendinama etnografinių regionų kultūros globa);
– ją sudarys tik 12 narių (vietoj 21 EKGT nario ir 12 VKPK narių), kurie savo veikla turės aprėpti visas Lietuvos paveldo ir etninės kultūros sritis;
– jos nariais galės būti tik mokslo ir studijų institucijų atstovai, o visuomeninės organizacijos ir kitos Lietuvos paveldo ir etnokultūros srityje veikiančios institucijos bus nušalintos;
– jos funkcijos bus susiaurintos iki siūlymų bei informacijos teikimo vien Seimui,  kai dabar Taryba ir Komisija siūlymus dar teikia Vyriausybei, kitoms valstybės institucijoms, informuoja apie iškilusias problemas visuomenę.

„Slapčia ir skubiai pateiktas ir skubos tvarka į Seimo dienotvarkę įtraukti bandomas abiejų institucijų sujungimo projektas yra nepagrįstas jokiais ekonominiais skaičiavimais, net nebuvo pabandyta įrodyti ar konkrečiais rodikliais pagristi nuomonę, kad toks dviejų savarankiškų aukščiausių Lietuvos kultūros paveldo ir etninės kultūros ekspertinių institucijų panaikinimo ir mišrios paveldo-etninės kultūros tarybos steigimo įstatymas duos kokią nors apčiuopiamą naudą“, –  sako EKGT narys, etnologas Jonas Vaiškūnas.

Tiek paveldosaugininkai, tiek ir etninės kultūros globos ekspertai yra įsitikinę, kad materialaus ir nematerialaus paveldo apsaugos sujungimas į vieną, dėl visiškai savo esme skirtingos puoselėjamų vertybių metodikos, bus pražūtingas menkiau išvystytai nematerialaus paveldo puoselėjimo sričiai. Juk neveltui nematerialiam ir materialiam paveldui yra skirtos net ir atskiros UNESCO konvencijos.

„Tautinės savimonės ir etnokultūrinių vertybių gyvybingumo globa negali būti prilyginama vien paveldo apsaugai, nes ji reikalauja ypatingo dėmesio ir visiškai kitokių nei paveldosaugoje puoselėjimo metodų, todėl yra būtina išsaugoti Etninės kultūros globos tarybą ir Kultūros paveldo komisiją, kaip savarankiškas institucijas“, – teigia Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė doc. dr. Dalia Urbanavičienė.

Kreipimasis pridedamas:

Viešas kreipimasis į Lietuvos Respublikos Seimą dėl Etninės kultūros globos tarybos ir Valstybinės kultūros paveldo komisijos naikinimo

Tautinė savimonė lietuviams ir Lietuvai padėjo išlikti per visus nacionalinius nuopuolius bei okupacijų negandas, suteikė galimybę vėl atkurti nepriklausomą valstybę, planuoti ir kurti savo ateitį.  Tautinės savimonės išsaugojimas lieka ne mažiau svarbus ir šiandien. Ši nuostata svarbi pačios lietuvių tautos gyvybingumui ir nepriklausomos Lietuvos valstybės išlikimui. Etninė kultūra padeda palaikyti po pasaulį besisklaidančios lietuvių tautos ryšį su Tėvyne, suteikia pagrindą ir turinį pačiai nacionalinei tapatybei.

Neveltui tautinės savimonės svarba pabrėžiama Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme nustatant, jog Lietuvos vidaus politika turi ugdyti tautinę savimonę, valstybė privalo užtikrinti lietuvių tautos etninės kultūros, papročių ir kultūros savitumo išsaugojimą, puoselėti tradicinę šeimą, švietimo sistema turi ugdyti tautinį sąmoningumą, pagarbą kitoms tautoms.

Primename, kad siekdamas išsaugoti tautinę savimonę ir etninę kultūrą, kuri yra tautos būties, išlikimo ir tvirtumo pagrindas, Lietuvos Respublikos Seimas dar 1999 m. priėmė Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymą, kurio preambulėje pabrėžiama, kad „tik savo etnine kultūra besiremianti tauta gali palaikyti savo visuomenės narių pilietinį brandumą, dalyvauti pasaulio civilizacijoje kaip lygiavertė partnerė, išlaikyti tokiai partnerystei ir bendradarbiavimui būtiną orumą, savarankiškumą ir savitumą“.

Vadovaujantis šiuo įstatymu, 2000 m. buvo įsteigta Etninės kultūros globos taryba – Seimo ir Vyriausybės ekspertas bei patarėjas etninės kultūros valstybinės globos ir politikos klausimais. Įstatymo priėmimas ir Tarybos įsteigimas Lietuvoje buvo ne kartą UNESCO teigiamai įvertintas ir pateiktas kaip sektinas pavyzdys kitoms šalims.

Deja, jau nuo pat Tarybos įkūrimo pradžios sistemingai buvo siekiama panaikinti savarankišką jos statusą, siūlomi įvairūs Tarybos sujungimo su Valstybine kultūros paveldo komisija projektai. Ankstesni bandymai nepavyko įrodžius, jog Tarybos ir Komisijos veiklų kryptys yra visiškai skirtingos. Tačiau nuo 2010 metų vėl prasidėjo sistemingas Tarybos veiklos gniuždymas, buvo nubrauktos lėšos jos veiklai. Galų gale pastarosiomis dienomis Seime buvo užregistruoti teisės aktų pakeitimų projektai, numatantys Tarybos ir Komisijos panaikinimą, vietoj jų įkuriant naują Seimui atskaitingą instituciją – Valstybinę kultūros paveldo ir etninės kultūros tarybą. Šis siūlymas nėra pagrįstas jokiais ekonominiais skaičiavimais, nėra įrodyta kokia nors jo nauda, o žala tiek kultūros paveldui, tiek etninei kultūrai būtų akivaizdi.

Projekto teikėjai teigia, esą naujai sukurta Seimui atskaitinga institucija užtikrins Tarybos ir Komisijos vykdytos veiklos tęstinumą, tačiau tai neįmanoma, nes naujoji institucija:

  • nebeturės regioninių Tarybos padalinių 5–iuose Lietuvos etnografiniuose regionuose (būtent per juos įgyvendinama etnografinių regionų savitumo globa);
  • ją sudarys tik 12 narių (vietoj 21–o Tarybos nario ir 12–os Komisijos narių), kurie savo veikla turės aprėpti visas Lietuvos paveldo ir etninės kultūros sritis;
  • jos nariais galės būti tik mokslo ir studijų institucijų atstovai, o visuomeninės organizacijos ir kitos Lietuvos paveldo ir etnokultūros srityje veikiančios institucijos bus nušalintos;
  • jos funkcijos bus susiaurintos iki siūlymų bei informacijos teikimo vien Seimui – kai dabar Taryba ir Komisija, siekdamos užtikrinti etninės kultūros valstybinės globos ir paveldo  apsaugos koordinavimą, siūlymus dar teikia Vyriausybei, kitoms valstybės institucijoms ir savivaldybėms, informuoja apie iškilusias problemas visuomenę.

Materialaus ir nematerialaus paveldo apsaugos sujungimas į vieną dėl savo esme visiškai skirtingos puoselėjamų vertybių metodikos būtų pražūtingas ypač menkiau išvystytai nematerialaus etnokultūrinio paveldo puoselėjimo sričiai. Juk neveltui nematerialiam ir materialiam paveldui yra skirtos net atskiros UNESCO konvencijos. Be to, tautinės savimonės ir etnokultūrinių vertybių gyvybingumo globa negali būti prilyginama vien paveldo apsaugai, nes ji reikalauja ypatingo dėmesio ir visiškai kitokių nei paveldosaugoje metodų.

Mes, žemiau pasirašiusieji, pasisakome prieš tokius planus ir reikalaujame ne tik išsaugoti Etninės kultūros globos tarybą ir Kultūros paveldo komisiją kaip savarankiškas institucijas, bet ir sustiprinti Etninės kultūros globos tarybos valstybinį palaikymą, atkuriant nepagristai sumažintą iki kritinės ribos jos veiklos finansavimą.

Dėl to kreipiamės į Lietuvos Respublikos Seimą ragindami šį klausimą spręsti Lietuvos paveldo, lietuvių gyvosios etnokultūros plėtojimo galimybių gausinimo ir stiprinimo, o ne mažinimo, menkinimo ir naikinimo linkme.

 Pasirašo:

1. prof. dr. Romas Pakalnis – Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos pirmininkas, ekologas
2. Veronika Povilionienė – dainininkė, J.Basanavičiaus premijos laureatė
3. Marcelijus Martinaitis – rašytojas
4. dr. Žilvytis Šaknys – Lietuvos istorijos instituto Etnologijos sk. vedėjas
5. Povilas Mataitis – režisierius ir dirigentas, Nacionalinės premijos laureatas
6. Laimis Vilkončius – kompozitorius
7. Tomas Vaisieta – aktorius
8. Jonas Mikelinskas – rašytojas
9. Vladas Vitkauskas – alpinistas
10. Radvilė Morkūnaitė – europarlamentarė
11. Algimantas Keina – kunigas
12. Vytautas V. Landsbergis – rašytojas, režisierius
13. hab. dr. Viktorija Daujotytė – menotyrininkė, literatūros tyrinėtoja
14. prof., habil. dr. Romualdas Grigas – MA narys korespondentas, Mokslo premijos laureatas
15. Akad. Zigmas Zinkevičius – Akademikas
16. prof. Vaclovas Bagdonavičius – filosofas, Vidūno draugijos pirmininkas
17. prof. Antanas Tyla – istorikas
18. prof. Bronius Makauskas – istorikas
19. prof. Juozas Pabrėža – kalbininkas
20. prof. Petras Zabiela – medicinos mokslų daktaras
21. prof. Juozas Girdzijauskas – rašytojas, literatūrologas
22. prof. Audrius Beinorius – VU Orientalistikos centro direktorius
23. prof. Bronislovas Genzelis – filosofas, signataras
24. prof. Steponas Ašmontas – fizikas
25. prof. Ona Voverienė – Lietuvos moterų lygos pirmininkė
26. prof. dr. Krescencijus Stoškus– Lietuvos kultūros kongreso pirmininkas
27. prof. Dalia Matulaitė – skulptorė
28. doc. dr. Valdemaras Šimėnas – archeologas
29. dr. doc. Romas Batūra – Lietuvos Sąjūdžio tarybos pirmininko pavaduotojas, Lietuvos kultūros fondo prezidiumo pirmininkas
30. dr. doc. Arūnas Vaicekauskas, VDU Etnologijos katedros vedėjas
31. hab. dr. Kazimieras Garšva – „Vilnijos“ draugijos pirmininkas
32. dr. Edmundas Širmulis, fizikas
33. dr. Nijolė Tumėnienė – menotyrininkė
34. dr. Vykintas Vaitkevičius – archeologas
35. dr. Daiva Vaitkevičienė – tautosakininkė
36. dr. Eirimas Velička – etnomuzikologas
37. dr. Loreta Sungailienė – etnomuzikologė, laidų vedėja
38. dr. Dainius Razauskas – etnologas
39. dr. Aistė Andriušytė – architektė
40. dr. doc. Romualdas Povilaitis – kultūrologas
41. dr. Jolanta Zabulytė – dailėtyrininkė
42. dr. Jolanta Širkaitė – Lietuvos kultūros tyrimų instituto direktorė
43. dr. Aušra Žiūkienė – Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
44. Ryšard Maceikianec – Fondo „Vilniaus klodai“ pirmininkas
45. Hubertas Smilgys – Lietuvos kultūros fondo Valdybos pirmininkas
46. Aistė Smilgevičiūtė – dainininkė
47. Rokas Radzevičius – muzikantas, kompozitorius
48. Jonas Vaiškūnas – etnologas, publicistas
49. Danielius Sadauskas – dainininkas
50. Arvydas Skirutis – kompozitorius
51. Vytautas Daraškevičius – fotomenininkas
52. Vladas Braziūnas – poetas
53. Danutė Keturakytė – režisierė
54. Antanas Gudelis – Tautos namų santaros tarybos pirmininkas
55. Linas V. Medelis – žurnalistas, publicistas
56. Algis Endriukaitis – signataras
57. Albertas Žostautas – žurnalistas, Lietuvos nacionalinės premijos laureatas
58. Irena Kubilienė – Lietuvos knygnešio draugijos pirmininkė
59. dr. Aistė Andriušytė – architektė
60. Juozas Valiušaitis – fotodailininkas
61. Linas Rimša – kompozitorius
62. Vytautas Babravičius – dainininkas
63. Sigitas Siudikas – scenaristas
64. Vida Šatkauskienė – Lietuvos liaudies kult. centro direkt. pav.
65. Dalia Rastenienė – „Liaudies kultūros“ vyriausioji redaktorė
66. Marytė Liugienė – tautodailininkė, Vilniaus etn. kult. centro vyriausioji koordinatorė
67. Vilma Kričenaitė – istorikė, Vilniaus etn. kult. centro vyr. koordinatorė
68. Stasys Kavaliauskas – lituanistas, Vilniaus etn. kult. centro direktoriaus pav.
69. Loreta Šarkaitė – etnologė, Vilniaus etn. kult. centro vyriausioji koordinatorė
70. Gintautas Barkauskas –  Liaudies dainos klubas RASKILA
71. Irena Žilienė – tautosakininkė
72. Gediminas Žilys – muzikas folkloristas
73. Rima Visackienė – etnomuzikologė, pedagogė
74. Jonas Kaukėnas – matematikas
75. Ugnius Liogė – leidyklos „Dangus“ vadovas
76. Albinas Kentra – 2008 metų Kalbos premijos laureatas
77. Rimantas Matulis – Laisvės kovų dalyvis, kalbininkas– istorikas
78. Algimantas Jucevičius – Lietuvos keliautojų sąjungos prezidentas
79. Daiva Patalauskaitė – biologė, biomedicinos mokslų daktarė
80. Jonas Aleknavičius – Etninės kultūros draugija
81. Alfonsas Augulis – „Gervėčių“ klubo pirmininkas
82. Juozas Dingelis – Lietuvai pagražinti draugijos pirmininkas
83. Rimvydas Žiliukas – Senojo Kauno draugijos pirmininkas
84. Irena Tumavičiūtė – Žurnalistė
85. Linas Janulevičius – E. Pliaterytės draugijos pirmininkas
86. Jūratė Voloskevičienė – Lietuvos mokytojų prof. sąjungos pirmininkė, Lietuvių kalbos gynėjų sąjungos pirmininkė
87. Juozas Vercinkevičius – „Vorutos“ steigėjas ir redaktorius
88. Algirdas Svidinskas – Rytų aukštaičių sambūrio seniūnas
89. Vytautas Liškauskas – Punsko viršaitis
90. Laimutis Vasilevičius – Panevėžio Romuvos pirmininkas
91. Petras Cidzikas – Visuomenės veikėjas, rezistentas, disidentas
92. Giedrė Aleksandravičiūtė – Klubo „Lietuvos aitvarų judėjimas“ pirmininkė
93. Izolina Natalija Lingienė – K. Donelaičio draugijos Šiaulių skyriaus vadovė
94. Petras Lukoševičius – Punskietis, prūsų ir jotvingių sodybos įkūrėjas
95. Karolis Grušas – Šiaulių gamtos ir kultūros paveldo apsaugos klubo „Aukuras“ narys
96. Darius Ramančionis – Kurtuvėnų regioninio parko direkcijos vyr. specialistas, kraštotyrininkas
97. Marija Pečkienė – Alka, Baltų tikėjimo Kauno bendruomenės vadovė
98. Auksė Kapočiūtė – Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus direktoriaus pavaduotoja
99. Vidas Vaitkus – Aukštaitijos Šventosios Romuva direktorius
100. Inga Kapeniece – Latvijos etnokultūros centras
101. Krišs Kapenieks – Olgerto Auno baltų kultūros fondas (Ryga)
102. Zenius Jurgelaitis – Panevėžio Vydūno klubo vadovas
103. Stanislovas Juodvalkis – Lietuvos vartotojų asociacijos prezidentas
104. Vida Stankūnienė – Kultūrinių iniciatyvų centras
105. Angelė Kvedarienė – Lietuvos mokytojų profsąjungos valdybos narė
106. Vilmantė Lapeikienė – mokytoja
107. Eimantas Tamulynas
108. Gediminas Žukauskas
109. Arūnas Duolavičius
110. Julija Iškevičienė
111. Saulius Širvys
112. Bronius Bučelis
113. Bronislovas Bajorinas
114. Antanina Skaudžiuvienė
115. Rūta Zabielienė
116. Eugenija Mažeikienė
117. Aldona Motekaitytė
118. Česlovas Ivaškevičius
119. Jolanta Žakevičienė
120. Gytis Žakevičius
121. Aldona Daugilytė
122. Milda Lukšaitė
123. Bronius Martinkus
124. Virginija Martinkienė
125. Vytautas Dailidka
126. Steponas Ašmantas
127. Ona Juozapavičienė
128. Asta Sutiaginienė
129. Jolanta Žalgutė
130. Žavinta Butvilienė
131. Jolanta Glaudelytė
132. Kazys Balickas
133. Julija Šolomskienė
134. Dorata Podėnienė
135. Juozas Kuoras
136. Aldona Dragūnienė
137. Regina Parmarauskienė
138. Juozas Parmarauskas
139. Edvardas Dirmeikis
140. Elvyra Valiukaitė
141. Liuda Volkienė
142. Rimantas Skaistis
143. Rimantas Railė
144. Kazys Alminas
145. Albertas Špokas
146. Leonas Glinskis
147. Audronė Skarbaliūtė
148. Juozas Janonis
149. Sigitas Pakinkis
150. Regina Pakinkienė
151. Kristina Šliažienė
152. I.Pečiulienė
153. C. Ranerytė
154. Angelė Kmitienė
155. Ona Prialgauskienė
156. Vanda Tamskienė
157. Lidija Veličkaitė
158. Audronė Barzdaitienė
159. Jadzė Gaupšienė
160. Irena Urbikienė
161. Aldona Bagdanavičienė
162. Austėja Danelienė
163. Onutė Dabašinskienė
164. Robertas Krinkevičius
165. Kęstutis Pleckys
166. Juozas Kentautas
167. Algimantas Vaitkus
168. Jūra Daulenskienė
169. Liudmila Valentinienė
170. Janis Lopeta
171. Leopoldas Malinauskas
172. Dalia Treigienė
173. Arūnas Treigys
174. Gintaras Skamaročius
175. Vaida Skamaročienė
176. Audrius Daukša
177. Rima Palijanskaitė
178. Algis Jarutis
179. Rita Rulevičiūtė
180. Jolanta Mažeikaitė
181. Rasma Budzienė
182. Zenius Jurgelaitis
183. Andrius Rugys
184. Arminas Lapinskas
185. Linas Oksas
186. Virginijus Mileška
187. Gintaras Žalnora

Kategorijos: Etninė kultūra, Kultūros paveldas, Naujienos | Žymos: , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *