D. Razauskas. Veidrodėli veidrodėli, ar aš pati gražiausia? (18)

Dainius Razauskas

Dainius Razauskas

Vakar popiet gerdamas arbatą įsijungiau teliką ir pamačiau pamokančią istoriją (ne pamokomą, o būtent pamokančią). Rodė vieną tokį serialą. Žodžiu, XIX a. Amerikoje naujakurių vilkstinė traukia per prerijas, miškus ir slėnius į savo būsimą gyvenamąją vietą. Ir juos užpuola plėšikai. Naujakuriai suslepia į vežimus savo vaikus bei moteris ir didvyriškai atsišaudo. Galiausiai, praradus kelis saviškius, jiems pavyksta šiaip ne taip apsiginti, ir jie netgi paima vieną plėšiką nelaisvėn. Vyrai dar nori šaudyti į sprunkančius plėšikus, bet juos sulaiko pastorius: negražu šauti bėgančiam į nugarą. Nors visiems aišku, kad plėšikai sugrįš. Ir štai – netrukus jie surengia vilkstinei pasalą patogioje tam perėjoje ir neva pasiūlo mainus: taiką ir ramybę už sučiuptąjį jų bendrą.

Visi supranta, kad vos jį paleidus, pasipils ugnis ir pasilies kraujas. Negana to, plėšikai pabando vogčia išlaisvinti saviškį dar tebevykstant „deryboms“. Patyrę klastą vyrai nori sučiupti ir atjojusius „derybininkus“, tačiau juos vėl sulaiko pastorius. „Jie gi mus mulkina, jie nė neketino derėtis!“ – sušunka vyrai. O pastorius atsako: „Nesvarbu. Svarbu, kad mes ketinome derėtis“. Esą nesvarbu, kaip kiti laikosi taisyklių, svarbu mums patiems jų laikytis. Na, netrukus, žinoma, pasigirsta sprogimai, virsta uolos ir akmenys, pasipila ugnis ir pasilieja kraujas. Žūsta daug naujakurių, ne tik vyrų, bet ir moterų su vaikais. Kol galiausiai vienas kartu keliavęs patyręs vyras įsigudrina prisigauti prie plėšikų vadų ir, nebeklausydamas pastoriaus, juos iš arti iššaudo.

Pastorius norėjo būti geras ir kilnus. Tačiau kieno sąskaita? Juk laiku nušovus daugiau plėšikų, galėjo išlikti gyvas ne vienas saviškis, nebūtų nužudytos moterys ir vaikai. Ar tikrai pastoriui rūpėjo jo žmonių gyvybė ir sveikata, bent jau ne mažiau nei plėšikų? Ar tad pastorius lemiamą akimirką tikrai norėjo būti geras, ar tik tą akimirką atrodyti geras savo paties akyse? Ar tai meilė žmonėms ar tik savimeilė?

Tai mums dabar labai svarbus, gal net žūtbutinis klausimas: ar valdančiųjų noras atrodyti geriems savo pačių akyse netampa mums per brangus? Ar ne per didelę sąskaitą mes už jį ketiname sumokėti?

Nes esama esminio skirtumo tarp tikro gerumo – pasirengimo iš tikrųjų daryti kitiems gera, apsaugoti kitus nuo pavojų, pagal išgales padaryti jų gyvenimą šviesesnį, ramesnį ir gražesnį – ir noro įsiteikti savo susikurtoms rožinėms nuomonėms apie save patį, pasistaipyti prieš savo atvaizdą savo sielos miegamajame: „Veidrodėli veidrodėli, ar aš pati gražiausia?“

Uždarydami Ignalinos atominę elektrinę mes labai norėjome atrodyti geri – išmintingi, sukalbami, draugiški, patikimi, klusnūs. Geri vaikai, verti pagyrimo. Na, po perdėtai gražia išvaizda nesunku būtų įžvelgti ir smulkaus savanaudiškumo, bet tai jau nebesvarbu. Svarbu, kad Lietuvos valdžiai iš tikrųjų visai nerūpėjo Lietuvos žmonių gerovė ir saugumas. O plėšikas nepraleidžia progos tuo pasinaudoti. Ir štai netoliese, iš esmės tose pačiose vietose, tik dar arčiau Vilniaus, Rusija stato savo atominę elektrinę.

Galima daug kalbėti, užsiplepėti ligi apsvaigimo apie atominių elektrinių saugumą, ypač rusiškųjų, tik daug įspūdingiau būtų tai daryti Černobilyje arba, deja, jau ir Japonijoje – tobuliausių technologijų, aukščiausio apdairumo šalyje. Žinoma, Lietuvoje toks žemės drebėjimas bei cunamis mažai tikėtinas, užtat nemažai tikėtina kas kita.

Bent paviršutiniškai žinant pastarųjų šimtmečių istoriją, yra visiškai aišku – stuburo smegenimis, pačiu gyvybiniu instinktu aišku, nors kaip visada ligi paskutinės akimirkos „neįrodoma“, – kad tikrasis Rusijos tikslas yra sunaikinti Lietuvą. Ir jai tai, beje, ne taip jau prastai sekasi. Dabar ji tiesiog pasinaudojo eiline palankia proga (patogiu „tarpekliu“) surengti pasalą ir kiša po mumis mirtiną užtaisą. Nereikia jokių žemės drebėjimų, jokių katastrofų – užtenka labai gerai paskaičiuotos „atsitiktinės klaidos“. Nė tiek: užtenka nuolat turėti kažkokių „smulkių problemų“ dėl reaktorių aušinimo ir su Neries vandeniu kaskart vis paleisti į Vilnių daugiau ar mažiau „švytinčios mirties“. Ir mes būsime priversti su visa savo sostine „evakuotis“ (tikėkimės, pagal mūsų valdžios spėsimą parengti naująjį „evakuacijos planą“) arba nuolat sėdėsime ant lagaminų. O jei taip, tai nė tiek nereikia – gana tokios nuolatinės grėsmės, kad Lietuvos sostinės Vilniaus gyvenimas iš esmės būtų paralyžiuotas. O pasismaginimui dar galima prisidurti visokių nepaliaujamų, neišbrendamų „derybų“ – kaip katinui su nustverta už uodegos pele. Ir kas, kad tie NATO lėktuvai skraido? Na to ir lėktuvai, kad skraidytų. Kol radioaktyvaus užterštumo lygis leidžia.

Negana to, vienu ypu dar būtų pribaigti tie lietuvių likučiai, kurie per pasaulio dalybas atsidūrė Baltarusijoje – beje, tos pat Rusijos sukurptoje iš buvusios Lietuvos dalies po andainykščio mūsų užsisapnavimo priešais įsimylėtąjį veidrodėlį.

Tokia tikrovė. O jei kas nori šį vaizdelį užginčyti, tegu prieš tai pasiskaito apie maskolių darbus Lietuvoje XVII a. vidury, Kražiuose prieš pusantro šimtmečio arba Rainių giraitėje pastarąjį prieškarį.

Susidariusią padėtį galima būtų įvertinti taip: arba Lietuva, kokią mes ją dabar jau įpratome matyti, arba Rusijos atominė elektrinė Astrave. Viena iš dviejų.

Jeigu mūsų valdžia nemato, nenori matyti šito juodžiausio paveikslo (duok Dieve, kad per šventą Apvaizdą viskas susiklostytų kitaip!), tai jai, vadinasi, nė kiek iš tikrųjų nerūpi nei Lietuva, nei jos žmonės, o tik pasistaipyti prieš veidrodėlį. O jeigu mūsų valdžioje bent kas nors dar mato šiek tiek daugiau už įsimylėtąjį atspindį, tai kodėl nesiliauja žaidę savo paikų žaidimų ir nesiima tikrų veiksmų? Nestoja piestu? Neįsikanda dantimis į gerklę Baltarusijai, Rusijai, Europai ir visam pasauliui? Kaip ta Sigito Gedos žebenkštis prieš dvidešimt metų. Tiesiog dantimis į gerklę, be išlygų ir pasiaiškinimų. Pirmiausia dantimis į gerklę, o visokios „derybos“ paskui.

Nes iš tikrųjų būti geras gali tik tas, kas pirmiausia išmoksta ir sugeba būti.

Argi tikrai svarbiau už viską mums tėra pasigrožėti savimi? Net išnykimo akivaizdoje? O gal išnykimo akivaizdoje – ypač?

*

Na, ir aš jau užsigrožėjau berašydamas, net sąmojį kone praradau. Dar perskaitysiu, ar graži išėjo šįsyk mano rašliava. Ar pati gražiausia?

Kategorijos: Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , .

18 komentarų

  1. Arvydas:

    regis nepabaiga…..lauksim tesinio….

  2. alseta:

    Atominė – blogis, ir bet kokiu atveju į tai reikia žiūrėti kaip į ekologinę , o ne politinę problemą.

  3. Vilmantas Rutkauskas:

    Esu įsitikinęs, kad patys geriausieji genai laikmečiuose pražuvo ir liko:

    – daug nupiepėlių su polinkiais būti valdomaisiais prisitaikėlais,
    – skundikai,
    – įžvalgūs niurgzliai,
    – božnycų maldautojai,
    – vaistinių ligoniai.

    Beje, viskas tinka ir man,
    išskyrus – “božnycmaldautojas”.

    CHA

    Toks mūsų mentalitetas – priešams desertas.

  4. Alma:

    Pritariu autoriui. Bet turiu prisipažinti, kad nesugalvoju jokio būdo, kaip priversti valdžiažmogius kandžiotis. Įtariu, kad jie vietoj dantų turi siurbtukus. Tokia jau jų evoliucija.
    Ir peticijos čia nepadės.
    Kaip gi mums, eilinėms žebenkštims, pasiekti tą gerklę, kurią reikia kąsti??

  5. Arvydas:

    o pati rašinio esmė humanizme, jei religija atskirta nuo valstybės, tai kodėl dėstoma tikyba ? Gal bus tęsinys….apie krikščionybės žala..

  6. Arvydas:

    Grožio tiesa viename, naikina grožio galimybes kituose….

  7. Albinas Vaškevičius:

    Alma: „Kaip gi mums, eilinėms žebenkštims, pasiekti tą gerklę, kurią reikia kąsti??“
    Vieną galimybę aš žinau: ogi aktyviai dalyvauti peticijose.
    DĖL VĖLINIŲ IR KŪČIŲ PASKELBIMO ŠVENČIŲ DIENOMIS: http://www.peticijos.lt/visos/3624 Galima pasirašyti iki 2011.06.20. NE ATOMINEI PRIE ASTRAVO: http://www.peticijos.lt/visos/3221
    STOP HOMOSEKSUALIZMO PROPAGANDAI MOKYKLOSE: http://www.peticijos.lt/visos/5851/
    DĖL VĖLINIŲ IR KŪČIŲ PASKELBIMO ŠVENČIŲ DIENOMIS pasirašė tik 1 procentas Lietuvos gyventojų ir rezultatas jau yra. Pasirašė daugumoje moterys, o jeigu būtų pasirašę taip aktyviai ir vyrai, o jeigu būtume paraginę gimines, bendradarbius, kaimynus, draugus… Ar gi taip sunku pasirašyti? Padėkime pasirašyti tiems, kuriems kompiuteris dar „neįkandamas“. Vieną kartą paraginę kitą kartą paklauskime ar jie jau balsavo ir klausinėkime kol pasirašys. Darbe aš pasiūliau tuos kurie nebalsavo DĖL VĖLINIŲ IR KŪČIŲ PASKELBIMO ŠVENČIŲ DIENOMIS skirti budėti per šventes ir savaitgalius. Kitą dieną visi nebalsavusieji jau skubėjo pasigirti kad balsavo. 🙂

  8. Arvydas Damijonaitis:

    Arvydas Damijonaitis
    2011 03 19 14:38
    INFORMACIJA: Tarptautinė teisė įpareigoja ,statant pasienyje pavojingus objektus, gauti kaimyninės valstybės leidimą ,
    sutikimą. Priešingas elgesys yra noras ateityje pažeisti gretimos valstybės infrastruktūrą arba veikimas iš jėgos pozicijų ,
    t.y. iš esmės karo paskelbimas. Paranojinės Rusijos ir Baltarusijos tandemas branduolinėmis” replėmis” apjuosia mažytę
    Lietuvą, toks elgesys parodo šių šalių bendradarbiavimą paminant GYVYBIŠKAI SVARBIUS Lietuvai dalykus .Būtina
    rengti prie ambasadų protestus, nutraukti diplomatinius santykius, vertinti atomines statybas kaip KARO PASKELBIMĄ
    LIETUVAI..Matomai Prezidentė nesuvokia, kad į istoriją įeis kaip branduolinio siaubo prezidentė, “batkos” bendrininkė
    ,laiku nesugebėjusi išsakyti griežtą Lietuvos VETO.

    Arvydas Damijonaitis, medicinos inžinierius

  9. vidas:

    Pritariu p.Arvydui. Mums paskelbė karą, jei ir netiesiogiai- branduolinį, tai psichologinį-.. tikrai. Protas neišneša kodėl mūsų valdžia krūmuose sėdi ir nieko nedaro aukščiausiu lygiu?

  10. Lyvis:

    Ir jokių išmokų žydams. Lietuvos valstybė iš žydų nieko nenusavimo tegul reikalauja iš Rusijos jinai yra TSRS paveldėtoja. lyvis

  11. Rokas:

    alsetai,

    Atominė savaime pati nėra blogis, nereikia bijot ar įvardint blogiu tai, ko nesuprantame. Problema yra ta, kas ją pasistatys ir koks jos pastatymo tikslas. Visi puikiai suprantame, kad atominė elektrinė Rusijoje ir Baltarusijoje yra politinis sprendimas, o tai daug ką pasako, apie jų tikslus. Nors Baltarusija senai šnekėjo apie savos elektrinės statymą, bet, kai ji nuo Rusijos sienos AE patraukė kiek galima arčiau Lietuvos sienos ir Vilniaus, iškyla klausimas: kodėl. Be to, pagrindinis finansavimas bus iš Rusijos.

    Karaliaučiuje, manau, bus tikrai pastatyta AE, dabar kyla klausimas ar kita bus šalia Vilniaus, o tai priklauso tik nuo to, ar mes savo statysime ir kaip greit tą pasakysime, ir kaip greit ji bus pradėta statyti. Ir tai turėtų būt iki Rusijos ir Baltarusijos sutarties pasirašymo. Kitu atveju šalia Vilniaus irgi stovės. O viskas prasidėjo nuo to, kad mes nieko nenuveikėme per turėtą laikotarpį, tik šnekomis. Ir kas dabar bus kalti, manau, mes patys, o Rusija tik pasinaudojo puikia situacija ir mūsų valdžios impotentiškumu, o gal net ir nenoru ją statyti. O galiausiai gali baigtis tuo, kad savo neturėsime, o šalia mūsų stovės dvi, tai pasisekimas :).

    Šiuo atžvilgiu yra kartu politinė ir ekologinė problema ir jų atskirti negalima, dar prie to pridėčiau ir ekonominę. Kaip ir autorius gerai pastebėjo, jei šalia Vilniaus stovės AE, visada gali būt spaudimas iš šių šalių, kaip pvz.: jei nedarysite to, ar nebus nuolaidų, gali įvykti koks nors nuotekis iš AE :). Galima sakyt, kad mūsų valdžia bus paralyžiuota ir valdoma Rusijos. Galvojate, kad ES kuo nors padės :)?

    Žinoma, šiuo metu, Japonijos nelaimė parodė neigiama AE pusę, o naftininkams negalėjo būt geresnės reklamos, nei ši nelaimė. Bet vis dėlto, nereikėtų lyginti Lietuvos ir Japonijos, be to, ir sąlygos kitokios (geografinės, seisminės, politinės, ekonominės…), ir reaktoriai kitokie. Šiuo metu, pagal energijos gavimo būdą AE yra švariausia, pigiausia ir saugiausia. Siūlant ką nors kitką, reikia pažiūrėti ar tai atstos AE. Taip, yra alternatyvioji energetika (vėjo jėgainės, saulės, hidroelektrinės…), bet šiuo metu yra labai brangi, be to, nėra gerai ištobulinta, turi savų trūkumų ir ji naudojama, kaip priedas šalia atominės energetikos, padengiant jos kaštus turint AE. Deja, ji nesivysto tokiu greičiu, kaip norėtųsi, kaip pvz.: kompiuteriai. Kiek mes užtvenksim lygumų upių sugriaudami aplink esančia ekosistemą, kie vėjų jėgainių pristatysime (pavieniai gali, o kaip kiti), pas mus nepanaudosi potvynio ir atoslūgio elektrinės, o saulės elementų našumas nėra didelis, dabar iki 30 proc, o savikaina didžiulė. Prognozuojama, kad pasaulyje iki 1940 metų energijos kiekis padidės iki 90 proc, Lietuvoj žinoma mažiau padidės, o iš kur jos trauksime iš Rusijos?, žinoma pagerins sąlygas kabelis į Švediją.

    Nors daug šnekama apie alternatyvią energetiką, bet prognozuojama, kad AE gali pakeist termobranduolinės elektrinės – “dirbtinės saulės”, kol kas šis projektas vyksta Prancūzijoje ir dar neaišku, kiek viskas užtruks. Žinoma nereik išsigąst žodžio: branduolinė. Nes, šis žodis nebūtinai susijęs su jonizuojančia radiacija ar radioaktyviais izotopais :). Yra dar projektų, kur žadama saulės jėgaines iškelt į atvirą kosmosą, bet viskas dar užtruks.

    Šiuo metu turime nekokią situaciją, tik klausimas ar sugebėsime iš jos išeiti, tikiuosi, kad taip ir gana būt tiltu tarp vakarų Europos ir Rusijos, reik būt Lietuva, o ne tiltu kažkam 🙂

  12. Rolandas:

    As nezinau tautieciai kodel taip sunkiai suprantame, kad musu valdzia, drauge su visa Prezidente yra Rusijos kiseneje? Visas tas “batkos” advokatavimas, langai i Europa ir kiti dalykai… Sios svetaines daugelis lankytoju aktyviai reiskesi grumodami VDU politikams ir istorikams (diskusijos su p. Songailos partija Delfyje), kurie tarp kitko paviesino viena neprasta prezidento Smetonos laiska to meto Rusijos valdziai apie tai, kad Lietuva yra “Rusijos futbolo vartininkas saugantis ja nuo imperialistines Lenkijos ir kitu europieciu”. Paskui visi “kapituliacijos” ivykiai, ilgamete genetine zebenksciu galinciu isikibti i gerkle atranka, nesibaigiantis pjudymas su tais su kuriais pries ta Rusija, ir svarbiausia vietinius “advokatus” dar galima vienytis. “Lietuvoje viskas uzdrausta” ir “nieko negalime pakeisti” veikia stipriau uz bet koki sautuva iremta i kakta. Ir toliau kapanojames politinis tai ar ekologinis klausimas, nematydami kaip sparciai (beje ir per siuos futbolo vartus) Rusija zygiuoja i Europa. Vengrija jau krito – valdzioj nebijokim zodzio komunistai, o protingesni vengrai atidarineja saskaitas Austrijos bankuose ir svarsto emigracija i Kanada. Lenkai surado kalnuose duju duodanciu nepriklausomybe nuo Rusijos BEJE visam regionui (tame tarpe ir mums) – taciau po Smolensko avia-istorijos atejusi nauja valdzia pasirasineja sutartis dar 20 metu i prieki. Labai geras D. Razausko rasinys, stebetinai taiklus ir skirtas visu pirma ne valdziai, o kiekvienam is musu, beje su viena salyga – kaip tas pastorius, turim buti laisvi nuo noro buti geri tos valdzios akyse.

  13. Dalia:

    Sveiki. Žinoma, žodis, o dar ironiškas, turi galią, bet kur mes visi buvome, kai vyko protestas prieš AE Astrave prie Baltarusijos ambasados? Ten gi koks 10 žmonių tebuvo.
    Veiksmas turi dar didesnę galią.
    Dar ne vėlu. Tie protestai gali vykti kiekvieną dieną. Bet kur mes visi?

  14. S.P.:

    Jau prieš metus pradėjom protestuoti prieš tas 3 AE : https://www.facebook.com/group.php?gid=320389204259&ref=ts . Prisijunkit. Ir protesto akciju per tuos metus buvo jau gal 10, tik kad ateina labai mažai palaikančių . Turint mintyje, kad Vilniuje gyvena apie 300000 žmonių o iš jų protestuot prieš Baltarusijos AE ateina kokie 5-10 tai yra visiškas aplaidumas.

    • S.P.:

      Kartais, kai mažos akcijos pakanka ir 10 žmonių, nes savivaldybės leidimo tada nereikia. Tačiau ir į didesnes pasyviai renkasi. Jau tuoj bus Černobilio minėjimo diena (balandžio mėnesį). Praėjusiais metais buvo organizuojama didele protesto akcija-minėjimas. Atėjo apie 100 žmonių. Ačiū Vilniaus Užupio žmonėms jie palaikė visaip kaip galėjo.
      Šiemet vėl artėja Černobilio diena tai gal bent po Fukušimos atsibus daugiau piliečių?…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: