Antradienis, 1 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra

Didysis prasmės ieškotojas – Algirdas Julius Greimas (1917-1992)

Jonas Vaiškūnas, www.alkas.lt
2011-03-09 23:49:11
12
Įvyks Algirdo Juliaus Greimo atminimui skirta konferencija Paryžiuje

Kovo 9 d. sukako 94 metai kai gimė kalbininkas, semiotikas, mitologas ir eseistas Algirdas Julius Greimas savo semiotikos darbais išgarsinęs Lietuvos vardą pasaulyje.

A.J.Greimo teoriniai moksliniai tyrimai padėjo pagrindus semiotikai kaip kalbinių ir nekalbinių ženklų sistemų prasmės mokslui. A.J.Greimas sukūrė teoriją, aprašančią ženklų sistemų susidarymo ir jų funkcionavimo universalius principus, tų sistemų ryšius ir sąveiką. Plėtodamas semiotiką, jis siekė padėti bendrosios humanitarinių mokslų metodologijos pagrindus. A.J.Greimas semiotiką praturtino originaliomis semiotinės struktūros, diskurso, prasmės izotopijos, naratyvinės gramatikos, naratyvinės programos, semiotinio vyksmo ir veiksmo, semiotinės komunikacijos, modalumo, kompetencijos ir kitomis sąvokomis. Savo darbuose semiotinius metodus jis pritaikė kalbos ir istorijos, mito, pasakos, literatūros kūrinio analizei.

Pats A. J. Greimas, svarstydamas apie semiotiką, teigė: „Semiotika nėra nei filosofija, nei literatūros teorija, nei lingvistika – tai visus ženklus tyrinėjantis ir apglėbiantis gyvenimo būdas“. Daugumą kalbinių bei semiotinių darbų A. J. Greimas parašė prancūziškai, prancūzų kalba išdėstė ir paties sukurtą bendrąją reikšmės teoriją.

Elementariųjų reikšmės sistemų aprašymą A.J.Greimas susiejo su naratyvine sintakse, tinkančia įvairioms „kalboms“ analizuoti. Pagal jo teoriją, sąmoninga ir nesąmoninga žmogaus veikla yra nuolatinis jam vertingų objektų įgijimas ar netekimas, vertės objektų mainai sąlygoja pažintinio, etinio ir estetinio prado sąryšį gyvenime. A.J. Greimo semiotika dabar plėtojama daugelyje Europos šalių, Lotynų Amerikoje, Kanadoje.

Stambiausi leksikografiniai A.J.Greimo darbai yra šie:

Senosios prancūzų kalbos žodynas, 1968;
Viduriniosios prancūzų kalbos žodynas: Renesansas, 1992, su T.A. Keane.

Sukūrė bendrąją reikšmės teoriją, kurią išdėstė prancūzų k. rašytose knygose:

Struktūrinė semantika, 1966;
Apie prasmę, 1970;
Maupassant’as. Teksto semiotika: Praktinės pratybos, 1976;
Semiotika ir visuomenės mokslai, 1976;
Semiotika: Aiškinamasis kalbos teorijos žodynas, 1, 1979, su J. Courtés, 2, 1986, kartu su kitais autoriais;
Apie prasmę II, 1983;
Apie netobulumą, 1987;
Pasijų semiotika, 1991, su J. Fontanille;

Mitologija šiandien, 1996, antologija, kartu su Keane.

Mitologijos studijas ir eseistiką jis rašė ir lietuviškai. Knygoje Tautos atminties beieškant atskleidė daugelio lietuvių mitologinių tekstų prasmę. Mitą Greimas laikė figūratyvine visuomenės ideologijos forma, pasakojimu, atsakančiu į esminius žmogaus būties klausimus. Mitologijos tyrinėjimas, autoriaus nuomone, yra tarsi kultūros archeologija, kai iš atskirų rašytinuose šaltiniuose ir tautosakoje užfiksuotų mitologijos fragmentų atstatoma bėgant laikui pabirusi visuma.

Lietuvių išeivijos spaudoje, o nuo 1989 m. ir Lietuvoje A.J.Greimas spausdino publicistiką ir literatūrinę eseistiką. Lietuviškai yra išleistos šios A.J.Greimo knygos:

Semiotika, 1989;
Iš arti ir iš toli, 1991;
Tautos atminties beieškant, 1990;
Lietuva Pabaltijy: Istorijos ir kultūros bruožai, 1993 (kartu su S. Žuku lietuvių ir prancūzų kalbomis);
Gyvenimas ir galvojimas, 1998;
Baimės ieškojimas, 1999;
Apie Netobulumą, 2004;
Struktūrinė semantika, 2005;
Lietuvių mitologijos studijos, 2005.

Remdamasis prancūzų mitologų G. Dumézilio, C. Lévi-Strausso, M. Detienne’o tyrinėjimais, A.J.Greimas sukūrė savą lietuvių mitologijos rekonstrukcijos metodą, taikytą studijose Apie dievus ir žmones (1979), Tautos atminties beieškant (1990), rankraštyje likusiuose Gedimino sapno ir Palemono mitų nagrinėjimuose.

2005 m. išleista knyga Lietuvių mitologijos studijos tapo visų A.J.Greimo mitologijos tyrinėjimo darbų sąvadu. Šiai knygai recenziją pavadintą Žaibuojančios intuicijos ir struktūros 2006 m. vasarą prieš savo žūtį parašė žymus mitologas ir religijotyrininkas Gintaras Beresnevičius. Ši recenzija kartu tapo ir trumpu visų A.J.Greimo mitologinių tyrimų ir ieškojimų įvertinimu išsakytu jau naujos kartos mitologijos tyrinėtojo lūpomis.

Skaitykite G.Beresnevičius. Žaibuojančios intuicijos ir struktūros (Šiaurės Atenai, 2006-06-03 Nr. 799).

Trumpa A.J.Greimo biografija

Baigęs gimnaziją A. J. Greimas įstojo į Kauno Vytauto Didžiojo universitetą, kuriame 1934–1936 metais studijavo teisę. Baigęs mokslus išvyko į Prancūziją. Grenoblio universitete 1936–1939 studijavo prancūzų kalbą bei kalbotyrą. Grįžęs į Lietuvą 1939 m. atliko karinę tarnybą. 1940–1944 m. gyveno Šiauliuose, mokytojavo Mergaičių gimnazijoje ir Prekybos institute, priklausė Šiaulių kultūrininkų būreliui. Buvo vienas iš almanacho „Varpai“ leidimo sumanytojų. Antrojo pasaulinio karo metais gyvendamas Lietuvoje įsitraukė į antinacinį sąjūdį.

1944 metais pasitraukęs į Vakarus A. J. Greimas apsigyveno Prancūzijoje. 1947–1949 metais dirbo Paryžiaus mokslinių tyrimų centre moksliniu bendradarbiu slavistu. 1949 metais Sorbonoje apgynė daktaro disertaciją „Mada 1830-aisiais“. 1950–1958 m. dėstė Aleksandrijos, 1958–1962 m. Ankaros ir Stambulo, 1962–1965 m. Puatjė universitetuose. 1960 metais drauge su bendraminčiais A.J.Greimas Prancūzijoje įkūrė Prancūzų kalbos tyrimų draugiją, iš esmės žymėjusią lingvistikos atgimimą toje šalyje. Nuo 1965 m. Paryžiuje vadovavo semiolingvistinių tyrimų seminarui, kurio pagrindu susiformavo Paryžiaus semiotikos mokykla. Tuo metu A.J.Greimas pradėjo vadovauti Paryžiaus aukštųjų visuomenės mokslų mokyklos bendrosios semantikos studijų centrui, organizuodavo seminarus. 1965–1968 metais jis ėjo Tarptautinės semiotikos asociacijos generalinio sekretoriaus pareigas. 1969–1971 m. buvo Tarptautinio semiotikos ir lingvistikos centro Urbine (Italija) mokslinis vadovas.

A. J. Greimas mirė 1992 m. vasario 27 dieną Paryžiuje. Palaidotas Kaune, Petrašiūnų kapinėse.

Parengta pagal: semiotika.lt;  wikipedia.org; G.Grabauskas-Karoblis. Garsinęs Lietuvą pasaulyje, „XXI amžius“ Nr. 76 (1768), 2009 m. spalio 28 d. ir kitus šaltinius.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. G. Beresnevičius. Žaibuojančios intuicijos ir struktūros
  2. Baltų religija, lietuviškas Zodiakas ir šiuolaikinio žmogaus tapatybė

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 12

  1. Jaunius says:
    14 metų ago

    Greimas savo pasisakymuose ne kartą kėlė mintį, jog
    tikrai pažinti senąjį tikėjimą gali tik to tikėjimo žmogus. Taip kaip meilės neįmanoma pažinti moksliškai ar teoriškai, jeigu jos neišgyvenai, nepatyrei savo kūnu ir dvasia.Žinoma, tai nereiškia, jog tikintysis viską žino ar suvokia apie savo tikėjimą, bet tikėjimas ar įsitikinimas yra pagrindinė sąlyga jo pažinimui

    Atsakyti
    • Ievaras says:
      14 metų ago

      Religijos atlieka visuomenei panašų vaidmenį, kaip programinė įranga kompiuteriui. Vienoks programinės įrangos supratimas reikalingas vartotojui, kitoks programuotojui. Keista skaityti Jauniaus atsiliepimą kaip eilinio “vartotojo”. Kaip ‘išgyventi’ SENAJĮ tikėjimą? Nesinaudokime WC – juk vandenį mes privalome gerbti.

      Atsakyti
      • Jonas Vaiškūnas says:
        14 metų ago

        Nesupratau Ievaro vulgarios replikos. Norėta kažką pasakyti? Ar tai smegenų spamas?

        Atsakyti
        • Prusas says:
          14 metų ago

          labai paprastai ir aiskiai bei vaizdziai pasakyta kad senojo negalima pajausti sukurus naujaji pagal senojo paveiksla, bet tai nereiskia kad jo nereik atkurti…vulgaru bet tikslu

          Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      13 metų ago

      Visi tikėjimai yra priklausomybės.

      Atsakyti
  2. drungis says:
    14 metų ago

    geriau klausti kaip dabar, šiuo metu iš(-pri,-da,-nu)gyventi darną, ramybę, kantrybę, meilę…

    Ievarai, kai būsi wc tai galvok, kad pasauliniams vandenims aukoji dalį savęs… maisto tik koktu, nemeskime į šiukšliadėžę, o pamaitinkime zujančius paukštukus, katukus ar ciuckelius…

    Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      13 metų ago

      Ir jų nešiojamas ligas tada gydyk, o jei ne, tada sėsk į kalėjimą už ligų platinimą.

      Atsakyti
  3. tatanka says:
    13 metų ago

    Deja, Zuokas uždraudė maitinti benamius kačiukus: skiriamos baudos…

    Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      13 metų ago

      Ir gerai daro.

      Atsakyti
  4. Artūras Gotautas says:
    13 metų ago

    Kodėl ypač tiek daug svetimžodžių šioje keverzonėje….??
    Jonai su be galo iškalbinga pavarde(Vaiškūnas),gerbkite Lietuvių kalbą ir raštą..

    Atsakyti
    • Rasa says:
      5 metai ago

      Juokingas komentaras, rodantis, kad nesate skaitęs paties A. J Greimo tyrimų, kuriuose kas Bartas žodis yra tarptautinis arba nelietuviškas. 🙂

      Atsakyti
  5. Vita says:
    8 metai ago

    Įdomu! 🙂

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Nacionaliniai architektūros apdovanojimai
Gamta ir žmogus

Panevėžyje apdovanoti geriausi šalies architektai

2025 07 01
Šauktiniai | KAM, I. Budzeikaitės nuotr.
Lietuvoje

Šauktinių sveikatos draudimas bus apmokamas valstybės

2025 07 01
XXII tarptautinė tradicinių šokių stovykla Salų dvare
Etninė kultūra

Į Salų dvarą kviečia XXII tarptautinė tradicinių šokių stovykla

2025 07 01
Autobusas
Lietuvoje

Nuo liepos sostinėje keičiasi kelionių kainos

2025 07 01
Pasitarimo dalyviai | lzs.lt nuotr.
Lietuvoje

Seime – tarpinstitucinis susitikimas dėl dirbtinio proto klastojamų žurnalistų veidų ir balsų

2025 07 01
Europos Komisija į Europos Sąjungos invazinių rūšių sąrašą įtraukė keturias Lietuvai svarbias gyvūnų ir augalų rūšis | am.lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Europos Komisija į Europos Sąjungos invazinių rūšių sąrašą įtraukė keturias Lietuvai svarbias gyvūnų ir augalų rūšis

2025 07 01
Seimas
Lietuvoje

Seimas baigė pavasario sesiją, skaičiuoja darbus

2025 06 30
Gintautas Paluckas
Lietuvoje

TS-LKD ir liberalai: G. Paluckas diskredituoja Ministro Pirmininko pareigas

2025 06 30

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • >Vilna apie M. Navys, M. Sėjūnas. JAV pralaimėjimas. Ar pergalė Irane?
  • P.Skutas apie Seime – tarpinstitucinis susitikimas dėl dirbtinio proto klastojamų žurnalistų veidų ir balsų
  • Rimvydas apie Juodonyse – XXIV prigimtinės kultūros seminaras „Prigimtinė kultūra ir šiuolaikinis dvasingumas“
  • Kažin apie K. Urba. Kultūros kongreso jubiliejaus pamokos

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Panevėžyje apdovanoti geriausi šalies architektai
  • Šauktinių sveikatos draudimas bus apmokamas valstybės
  • Į Salų dvarą kviečia XXII tarptautinė tradicinių šokių stovykla
  • Nuo liepos sostinėje keičiasi kelionių kainos

Kiti Straipsniai

Visuomenininkai ragina pasirašyti už NT mokesčio įstatymo pataisas, kad gyventojų būstai būtų neapmokestinami

Visuomenininkai ragina pasirašyti už NT mokesčio įstatymo pataisas, kad gyventojų būstai būtų neapmokestinami

2025 06 08
Homoseksualizacija | Alkas.lt koliažas

J. Vaiškūnas. R. Jankūnas: Kas kalba Lietuvos vardu?

2025 06 02
Zigmas Vaišvila | alkas.lt koliažas

Z. Vaišvila. VRK sprendimas atsisakyti registruoti referendumą ginantį piliečių nekilnojamąjį turtą apskųstas teismui

2025 05 29
Derybos?

J. Vaiškūnas. Stambulo derybos: politiniai burtažodžiai plėšrūnų elgesio nekeičia

2025 05 17
Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

J. Vaiškūnas. Gegužės danguje – Jupiteris, Aušrinė bei… nelaukti reginiai

2025 05 12
Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt koliažas

J. Vaiškūnas. Kam naudingas KGB bendradarbių sąrašų įslaptinimas: Lietuvos valstybei ar Kremliui?

2025 05 11
Jorė 2025

Nuvilnijo pavasario žalumos ir baltiškos dvasios atgimimo banga: 29-oji Jorė Kulionyse

2025 05 07
Pirminiai pasaulio suvokimo vaizdiniai

V. Toporovas. Pirminiai pasaulio suvokimo vaizdiniai

2025 04 29
Jorė

Jorė – pavasarinė malda mūsų dievams

2025 04 22
Signataro A. Patacko diskusijų klubo iškaba Kauno įgulos karininkų ramovėje

Prisimintas signataras Algirdas Patackas: praėjo 10 metų nuo jo netekties

2025 04 07

Skaitytojų nuomonės:

  • >Vilna apie M. Navys, M. Sėjūnas. JAV pralaimėjimas. Ar pergalė Irane?
  • P.Skutas apie Seime – tarpinstitucinis susitikimas dėl dirbtinio proto klastojamų žurnalistų veidų ir balsų
  • Rimvydas apie Juodonyse – XXIV prigimtinės kultūros seminaras „Prigimtinė kultūra ir šiuolaikinis dvasingumas“
  • Kažin apie K. Urba. Kultūros kongreso jubiliejaus pamokos
  • Vilna apie M. Navys, M. Sėjūnas. JAV pralaimėjimas. Ar pergalė Irane?
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis

Dalai Lama atsisako Tibeto vyriausybės vadovo tremtyje pareigų

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai