Kovo danguje – Jupiterio ir Merkurijaus susitikimas

Jonas Vaiškūnas, www.alkas.lt

Žvaigždės skelbs pavasarį

Lyg atsisveikindamos ryškiausios žiemos žvaigždės kovo vakarais rikiuosis aukštai virš pietų horizonto: Didysis Šuo su ryškiuoju Sirijum, Šienpjoviai su Rygeliu ir Betelgeize, Tauras su Aldebaranu ir Sietynu… Paukščių Takas drieksis iš pietų į šiaurę, „pasiruošęs“ rodyti kelią iš tolimų kraštų grįžtantiems paukščiams. Nuo šiol jis kasnakt vis labiau glausis prie vakarų horizonto, diena po dienos stumdamas žemyn nuo dangaus skliauto ryškiausius žiemos žvaigždynus. Tuo pat metu vis aukščiau virš rytų horizonto kops vakarais tekantis įspūdingas Liūto žvaigždynas.

Vasaros dangaus žvaigždės dar neskubės rodytis. Tik palei šiaurinę horizonto liniją galėsite matyti šviesiausią Lyros žvaigždę Vegą bei Gulbės – Denebą.

Išryškės Merkurijus

Jupiteris vakarais spindės kaip ryškiausia žvaigždė žemai link vakarų horizonto besileidžiančiame Žuvų žvaigždyne. Jo matomumas diena iš dienos prastės ir jau antroje mėnesio pusėje ši planeta ims „skęsti“ vakaro žarose. Kovo 6-7 d. šalia Jupiterio bus matomas „užgimusio“ jauno Mėnulio pjautuvėlis. Kovo 13-17 d. prie Jupiterio prisigretins Merkurijus. Abi planetos arčiausiai viena kitos bus kovo 15 d. palei vakarų horizontą.

Saturnas kartu su Mergelės žvaigždynu diena iš dienos tekės virš pietryčių horizonto ir bus matomas visą naktį iki pat saulėtekio. Kovo 20 d. netoli Saturno atsidurs Mėnulio pilnatis.

Merkurijus šį mėnesį vakarais spindės palei vakarų horizontą Žuvų žvaigždyne. Nors kovo pradžioje jis aukštai nepakils ir skęs vakaro žarose, tačiau diena iš dienos kildamas vis aukštyn, mėnesio viduryje jau nesunkiai bus surandamas šalia Jupiterio. Kovo 14-16 d. abi planetos spindės viena šalia kitos. Ne toks ryškus, palyginant su Jupiteriu, Merkurijus švytės dešiniau nuo jo.  Kovo 23 dieną Merkurijus pasieks didžiausią šiais metais rytinę elongaciją (regimąjį nuotolį nuo Saulės) ir spindės vakaro danguje apie valandą. Tad kovas bus palankiausias šių metų mėnuo Merkurijaus stebėjimui.

Venerą-Aušrinė labai ryškiai spindės Ožiaragio žvaigždyne, tačiau iki saulėtekio taip ir nespės bent  kiek aukščiau pakilti virš pietryčių horizonto. Kovo pabaigoje ji dar labiau priartės prie Saulės ir jos stebėjimo sąlygos pablogės.

Marsas vis dar slėpsis Saulės spinduliuose ir jo pasirodymo teks palaukti net iki gegužės.

Prasidės astronominis pavasaris

Kovo 21 dieną 1 val. 21 min. įvyks pavasario lygiadienis – Saulė kirs dangaus pusiaujo liniją  ir nuo šiol šviesusis paros laikas Žemės šiaurės pusrutulyje ims lenkti tamsųjį. Prasidės astronominis pavasaris – gyvoji gamta vis labiau ims rodyti atbudimo ženklus. Kovo antroje pusėje, jau ko gero, bus galima prisilašinti  ir pirmosios klevų sulos.