Šeštadienis, 16 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos repolonizacijai – ne!

G. Visockas. Lietuva įtiks tik praradusi lietuviškumą

Gintaras Visockas, www.slaptai.lt
2011 01 22 14:44
2
0
SHARES
Gintaras Visockas | G. Šalygos nuotr.

Gintaras Visockas | G. Šalygos nuotr.

visockas-g-salygos-nuotr
Gintaras Visockas | G. Šalygos nuotr.

Tomis dienomis, kai Lietuva minėjo tragišką Sausio 13-ąją, Pirmasis Baltijos kanalas parodė trumputį interviu su Maskvoje gyvenančiu kompozitoriumi. Kodėl interviu būtent su juo? Prieš du dešimtmečius, tuoj po žudynių prie Vilniaus TV, tas roko muzikos gerbėjas, solidarizuodamasis su lietuviais, sukūrė specialią dainą. Spontaniškai gimusi daina buvo skirta drąsiesiems lietuviams, nepabūgusiems nei tankų, nei „kalašnikovų“. Ji ne sykį skambėjo 1991-ųjų sausį ir Maskvoje, ir Sankt Peterburge, ir kai kuriuose kituose Rusijos miestuose. Sutikite, graži, maloni žinia. Tačiau šiandien, 2011-aisiais, kalbinamas roko specialistas (gaila, neįsidėmėjau jo pavardės) jau tvirtina, esą toji daina buvo grubi jo klaida. Ir netrukus paaiškino, kodėl – klaida. Jis manė, kad lietuviai, kaip ir rusai, nori sugriauti tik komunistinę santvarką. O lietuviai, pasirodo, dar užsimanė pasitraukti ir iš… sąjungos su pačia Rusija.

Jei jis būtų tąsyk žinojęs, jog lietuviai „žada rusams atsukti nugarą“, jis tikrai nebūtų kūręs jokių dainų ir melodijų lietuviško narsumo ir užsispyrimo garbei.

Šis nedidelis pokalbis, kurį Pirmasis Baltijos kanalas paskelbė su didžiausiu pasimėgavimu, – iškalbingas. Versija, esą 1991-aisiais Lietuva turėjo šimtus tūkstančių rėmėjų visoje Rusijoje, bet per paskutiniuosius du dešimtmečius juos neleistinai prarado, – dažnai eskaluojama rusakalbėse masinės informacijos priemonėse. Suprask, Lietuva po 1990-ųjų Kovo 11-osios padarė daug nedovanotinų klaidų, todėl milijonai rusų nuo Lietuvos ir nusigręžė. Kad Lietuva priskaldė malkų ir ten, kur jų nereikėjo priskaldyti, – sutinku. Nesutinku tik dėl to, kad Lietuva galėjo neprarasti 1991-aisiais įgyto rusų palankumo.

Kad 1991-aisiais turėtos paramos praradimas buvo neišvengiamas dalykas, – iškalbingai byloja ir minėto muzikanto iš Maskvos ar Sankt Peterburgo prisipažinimas. Kaip Lietuva galėjo įtikti tam muzikantui? Tik atsisakydama nepriklausomybės. Tik atsisakydama lietuviškumo. Tad šiandien keistai skamba kai kurių politologų ar politikos apžvalgininkų samprotavimai, esą vis tik buvo galima, vaizdžiai tariant, įtikti ir tam roko atlikėjui. Kaip išlikti draugais, jei jis ir aš turime absoliučiai priešingų, niekaip nesutampančių interesų? Žinoma, demagogiškai įmanoma tvirtinti, jog Lietuva turėjo atkakliau ieškoti bendrojo vardiklio. Bet tik – demagogiškai.

Demagogiškai skamba ir tų politikų bei žurnalistų samprotavimai, esą dėl pašlijusių santykių su Lenkija kaltas tik kietakaktiškas lietuviškas užsispyrimas ar neįžvalgumas, vengiant žvelgti plačiau. Didžiosios Britanijos savaitraščio „The Economist“ apžvalgininko Edvardo Lukaso (Edward Lucas) BNS agentūrai duoto interviu, kuriame jis tvirtina, esą „Lietuva susikūrė neprognozuojamos valstybės įvaizdį“, jokiu būdu negaliu priskirti būtent prie demagogiškųjų samprotavimų. Atvirkščiai – akivaizdžių simpatijų Lietuvai turintis E.Lukasas pripažįsta, jog “blogi Lietuvos santykiai su Lenkija – ne vien Lietuvos kaltė”. E.Lukasas taip pat sutinka, kad ir kilę skandalai dėl Holokausto – ne vien lietuvių kaltė. Jis įsitikinęs, “jog kiekvienu klausimu yra dvi istorijos pusės“.

Tačiau atidžiai gilindamasis į jo požiūrį vis dėlto tikėjausi, jog ponas E. Lukasas pademonstruos daugiau Lietuvai palankių argumentų. Kad Prezidentė Dalia Grybauskaitė tyčia ar netyčia padarė grubią klaidą, atsisakydama vykti į susitikimą su JAV Prezidentu Baraku Obama, – akivaizdu. Kad D.Grybauskaitės flirtas su Baltarusijos diktatoriumi Aleksandru Lukašenka taip pat per daug šiltas ir draugiškas, – matyti be padidinamojo stiklo. Tačiau kur esama lietuvių kaltės dėl pašlijusių Varšuvos ir Vilniaus santykių?

Vardų rašyba – smulkmena? Įdomu, kaip pasijustų britai, jei Didžiosios Britanijos pilietybę turintys arabai imtų reikalauti jų pavardes britiškuose pasuose ir visuose kituose oficialiuose britiškuose dokumentuose rašyti jų gimtąja kalba? Nejaugi oficialusis Londonas sutiktų jų pavardes rašyti arabiškais rašmenimis, o ponas E.Lukasas dėl tokios pozicijos nesipiktintų nė per nago juodymą?

O gal E. Lukasas pamiršo, kaip žiauriai Didžioji Britanija susidorojo su argentiniečiais Malvinų salose, kai iškilo klausimas, kam, britams ar argentiniečiams, atiteks tos labai toli nuo britų salų atitolusios žemės? Juk, perfrazuojant paties apžvalgininko E.Lukaso žodžius, oficialusis Londonas, matyt, galėjo ir nepasiųsti karinio laivyno atsiimt iš argentiniečių kadaise užkariautas salas. Juk aišku kaip diena – tų salų kilmė visai ne britiška. Bet tuo konkrečiu atveju oficialusis Londonas elgėsi be gailesčio, nepripažino jokių kompromisų, nė nesusimąstė apie galimas nuolaidas ar atsitraukimus. Ir dėl tokio britiško užsispyrimo žuvo tūkstančiai savo teisėtus interesus gynusių argentiniečių…

O gal apžvalgininkas E. Lukasas galėtų paaiškinti, kodėl britai nedaro jokių nuolaidų airių kovotojams? Gal galėtų prisiminti, kokia nepalaužiama buvo anuometinė Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Margaret Tečer, atsisakiusi tenkinti kalėjimuose bado streiką paskelbusių kalinių reikalavimus? Vadovaujantis apžvalgininko E. Lukaso samprotavimais, ir M. Tečer galbūt reikėjo būti lankstesnei, ir tie airių kovotojai kalėjimuose nebūtų mirę baisia bado mirtimi. Žodžiu, Didžiąjai Britanijai galima būti kietai kaip uola, šita teisė britams neatimta, o Lietuva, nepasiduodama didžiosios kaimynės Lenkijos spaudimui, – elgiasi kvailai, nesuprantamai, nelogiškai? Lenkiškasis lobizmas, matyt, įtaką daro jau ir nepriklausomam „The Economist“ apžvalgininkui…

Beje, Lenkijos spaudimas Lietuvai kyla ne dėl tų nelemtų kelių lenkiškų rašmenų. Jei ginčas būtų kilęs tik dėl kelių raidžių, vardan bendrųjų tikslų gal būtų galima ir nusileisti. Bet juk tai – tik milžiniško aisbergo viršūnėlė. Čia reikia matyti visumą. O visuma – niūri. Lenkija siekia daryti kuo didesnę politinę, ekonominę ir kultūrinę įtaką Lietuvai. Vaizdžiai tariant, ji vadovaujasi principu: kuo daugiau lenkiškumo ir kuo mažiau lietuviškumo. Nusileisime dėl „w“ ar gatvių pavadinimų, nepraeis ir metai, kai Varšuva sugalvos naujų reikalavimų ir argumentų. Ir taip – be galo, be krašto. Kol pamatysime, jog tapome Lenkijos provincija, kur lietuvių kalba ir lietuvių tradicijos – nepageidautinos.

Ieškodamas argumentų šiai minčiai sustiprinti psiminiau parlamentaro Gintaro Songailos straipsnį, paskelbtą portale delfi.lt. Seimo narys G. Songaila labai taikliai pastebėjo: „Lenkijos draugiškumo kaina – lietuvybės išsižadėjimas“. Parlamentaras polemizuoja ne su apžvalgininku E. Lukasu, bet su prof. Šarūnu Liekiu, parašiusiu, drįstu teigti, nemaloniai skandalingą straipsnį „Lenkija Lietuvoje – Lietuva Lenkijoje“. Tačiau parlamentaro G. Songailos atsakymas tiktų ir ponui E. Lukasui. Tik, deja, E.Lukasas su parlamentaro G. Songailos pozicija greičiausiai taip ir nesusipažins.

O juk būtų labai šaunu, jei kas nors išverstų į anglų kalbą ir pasiųstų parlamentaro G.Songailos mintis apžvalgininkui E. Lukasui. Mat sunerimti yra dėl ko. Vis garsiau ir išraiškingiau pinama mintis, ir ne tik Lietuvoje, esą daktaras Jonas Basanavičius ne itin vykusiai apibrėžė „lietuvių tapatybę“, esą lietuviams reikėjo pasirinkti kažkokį kitą, labiau lenkams priimtiną kelią. Lietuvai neva reikėjo paaukoti savo lietuviškumą Lenkijos labui, ir galingoji Lenkijos imperija būtų neva rimčiau pasipriešinusi Rusijos imperijai, be to, gal prie savęs būtų artimiau pritraukusi ir Latviją su Estija. Taigi Lietuvoje jau atvirai kalbama, esą lietuvių tauta buvo vos ne dirbtinai sukurta, esą Lietuvos Respublika nebuvo organiška Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tąsa, esą užpuldami Vilnių lenkai miestą vadavo nuo okupantų žemaičių. Kaip ginčytis su beveik atvirai polonizaciją propaguojančiais lietuviais? Kaip savo nerimą perduoti užsienio žurnalistams, kurie domisi Lietuva? Kaip pasiekti, kad ne prof. Š. Liekio, o parlamentaro G.Songailos publikaciją persispausdintų tas pats „The Economist“?

Parlamentaro G.Songailos atsakymas – tikrai vertas dėmesio. Įsidėmėkime. „Vardan sąjungos su Lenkija nuėjome laipsniško lietuvių kalbos ir papročių išsižadėjimo keliu. Tuomet, spaudžiami maskolių, gal ir neturėjome kito pasirinkimo. O dabar? Ar esame jau laisvi būti lietuviais savo protėvių žemėje? Ar patys padovanosime savo istoriją lietuvybės išsižadantiems plevėsoms ir svetimiesiems plėšrūnams?“

Politikos apžvalgininko E.Lukaso publikacijoje „Lietuva susikūrė neprognozuojamos valstybės įvaizdį“ analizuojami, be kita ko, ir trijų Baltijos valstybių tarpusavio santykiai. Girdi, prasti Lietuvos santykiai su Lenkija kenkia ir Latvijai su Estija. Tiksliau tariant, Varšuvos ir Vilniaus ginčai stabdo svarbius regioninius infrastruktūros projektus. Žodžiu, ir vėl kalti lietuviai. Šį kartą, pasirodo, mes per savo užsispyrimą kenkiame net artimiausiems likimo broliams. E.Lukaso tekste apstu išlygų, tarsi sušvelninančių šią nuostatą. Tačiau kartėlio dėl tokios pozicijos tos išlygos nesumažina.

Čia belieka prisiminti puikų dviejų dalių filosofo Arvydo Juozaičio straipsnį „Lietuva – Latvija: paskutinis šansas“, neseniai pasirodžiusį dienraštyje „Respublika“. Ten irgi kalbama apie „vis dar silpną Baltijos šalių bendradarbiavimą“. Bet kalbama ne kaltinant, o ieškant konkrečių išeičių. Filosofas A. Juozaitis piktinasi, kad Lietuva ir Latvija, iškovojusios nepriklausomybę, nustojo bendrauti visose srityse, įskaitant ir televizijų retransliavimą, ir literatūrinių veikalų vertimus, ir keitimąsi parodomis. Filosofas A.Juozaitis stebisi, kodėl per pastaruosius du dešimtmečius latvių kalba netapo antrąja kalba Lietuvoje, o lietuvių – Latvijoje. Publikacijos autorius svarsto, kodėl Lietuvos prezidentai ir premjerai, prieš išvykdami oficialaus vizito į Maskvą, savo pozicijos nederina su broliais latviais, o latviai mums atsako tuo pačiu – nederindami, nepasitardami? Straipsnio autorius retoriškai klausia, kodėl latviai kartu su lietuviais nepagerbia Žalgirio kautynių, o lietuviai mažai ką bus girdėję apie latviams svarbias istorines datas?

Filosofas A.Juozaitis pažeria dešimtis nerimą keliančių klausimų dėl subliuškusios, neišsipildžiusios, neįgyvendintos baltų vienybės. Dėl atitolusių estų – nepergyvenama. Estai natūraliai šliejasi prie Suomijos, estai niekieno neverčiami mokosi suomių kalbos, estai lygiuojasi į Helsinkį, ir nieko čia nepakeisi. Tačiau kodėl latviai ir lietuviai nekuria vieningos erdvės galbūt net su vieninga valiuta – baltu? Kodėl lietuviai ir latviai beveik nieko nežino vienas apie kitą ir kodėl nūnai net nenori žinoti? Kodėl mums, dviems giminingoms tautos, rugsėjo 22-oji (Baltų vienybės diena), – netapo viena iš sarbiausių, gražiausių švenčių? Devyni iš dešimties lietuvių nežino, kada latviai švenčia savo nepriklausomybės dieną, o devyni iš dešimties latvių nežino, kada skelbta Lietuvos nepriklausomybė. Kodėl, žvelgdami vieni į kitus, nuolat akcentuojame skirtumus, kurių išties esama, tačiau pamirštame akcentuoti dalykus, kurie mus jungia, vienija?

Straipsnio apie sudėtingus Lietuvos – Latvijos tarpusavio santykius autorius sutinka, kad per pastaruosius du dešimtmečius nėra sukurta lietuvių – latvių bendradarbiavimo tradicijų. Tačiau tai dar nereiškia, kad nebūtų įmanoma tokias tradicijas iš naujo atrasti bei išradingai puoselėti. Štai pokario metais baltų vienybę skaldė ta pati Lenkija, su lietuviais bendraudama priešiškai, atžagariai, ginklų kalba, o su latviais – draugiškai, meiliai. Ir dabar, žinoma, esama jėgų, kurios bet kokia kaina sieks sužlugdyti Vilniaus ir Rygos dialogą. Tačiau, pasak filosofo A.Juozaičio, tokius nedraugus galima įveikti. Tereikia dirbti.

Taip, reikia dirbti. Bet šia kryptimi, regis, niekas nieko nedaro. Nei mūsų užsienio reikalų ministerijos, nei mūsų ambasados, nei, galų gale, – Baltijos Asamblėja. Akivaizdu, kad su diktatoriškuoju A. Lukašenka mes, regis, labiau ieškome kontaktų nei su giminingaisiais latviais. Todėl skaitant A. Juozaičio straipsnį buvo įdomu išgirsti ir klausimą, o ką gi per pastaruosius du dešimtmečius nuveikė Baltijos Asamblėja, turėjusi puoselėti trijų Baltijos valstybių vienybę? Specialiai atsiverčiau oficialųjį BA puslapį, kuriame išvardintos visos sesijos, vizitai, parlamentarai ir garbės svečiai. Ir viskas – tarsi šuniui ant uodegos. Gėda, apmaudu, liūdna. Tuos Baltijos Asamblėjos narius turėtume bent jau savo spaudoje įvardinti kaip nieko konkretaus, pozityvaus nesukūrusius plepius. Beje, ilgus du dešimtmečius neinformavusius savo visuomenių, jog Baltijos Asamblėjai niekaip nepavyksta rasti bendrų sąlyčio taškų.

Dar, žinoma, būtų įdomu sužinoti, kiek lėšų išleista toms sesijoms, posėdžiaujančioms tai Vilniuje, tai – Taline, Rygoje ar Helsinkyje. Greičiausiai – milijonai. Juk Baltijos Asamblėjos parlamentarai negyvena prastuose viešbučiuose, nepietauja prastose valgyklose, nevažinėja senais autobusais. 1991-ųjų rugpjūtį dalyvavau Taline surengtoje vienoje iš pirmųjų BA sesijų. Tad patyriau savo kailiu, kokiuose prabangiuose, ištaiginguose, moderniuose viešbučiuose jau tada gyveno BA parlamentarai, sekretorės ir vertėjai.

Nereikėtų gailėti pinigų tokiam šventam reikalui kaip baltų vienybė, jei, žinoma, matytume bent šiokius tokius rezultatus. Deja, rezultatai – minimalūs. Praraja tarp Lietuvos ir Latvijos nuolat didėja. Ši problema, mano supratimu, turėtų dominti ir mūsų slaptąsias tarnybas. Netikiu, jog čia nėra mums priešiškų valstybių intrigų.

Taigi labai knieti sužinoti, ar A. Juozaičio kritinis rašinys sulauks atgarsio Lietuvos ir Latvijos valdžios struktūrose? Ar jį persispausdins Latvijos spauda? Taip pat įdomu, ar parlamentaro G.Songailos straipsnis apie Lietuvos – Lenkijos santykius atsidurs „The Economist“ redakcijoje?

Susiję straipsniai:

  1. A. Juozaitis. Lietuva-Latvija: paskutinis šansas (I)
  2. A.Juozaitis. Latvija-Lietuva: paskutinis šansas (II)
  3. G.Songaila: A.Lukašenka – regiono nestabilumo veiksnys, o parama Baltarusijos demokratijai neveiksni
  4. V. Landsbergis. Juzefo Pilsudskio didžioji klaida
  5. Radijo laida „Forumas“: ar reikia atsižadėti lietuviškumo, jei norime draugauti su Lenkija?
  6. Ar reikia atsižadėti lietuviškumo, jei norime draugauti su Lenkija? (audio)

Comments 2

  1. suomis says:
    10 m. ago

    Dėja, atgarsio nesusilauks, nes Lietuvą valdo, -Tėvynės išdavikai. Ir nereikia vynioti žodžių į vatą o daiktus vadinti savais vardais. Tegul, daiktų vadinimas savais vardais, bus pirmas žingsnis į išsivadavimą nuo melo. Nes mus labiausiai žudo, būtent melas.

    Atsakyti
  2. Jonas Vaiškūnas says:
    10 m. ago

    O kas šiame rašinyje vyniojama į vatą?

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?

M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?

2021 01 15
Ką jie dabar pasakytų žuvusiųjų artimiesiems?

Ką jie dabar pasakytų žuvusiųjų artimiesiems?

2021 01 15
Aptartos priemonės, kaip Baltarusijos įmonėms perkelti verslą į Lietuvą

Aptartos priemonės, kaip Baltarusijos įmonėms perkelti verslą į Lietuvą

2021 01 14
Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai

2021 01 14
Šalčininkiečiai minės Laisvės gynėjų dieną | rengėjų nuotr.

Laisvės gynėjų dienos 30-osioms metinėms įrašyta bendra gudų ir lietuvių giesmė (video)

2021 01 13
T. Čyvas. Sausio 13-ąją vėl buvau nuėjęs prie Lietuvos Televizijos durų…

T. Čyvas. Sausio 13-ąją vėl buvau nuėjęs prie Lietuvos Televizijos durų…

2021 01 13
„Mokslo sriuba“: apie klimato kaitą

Kaip Lietuvoje suvokiama klimato kaita?

2021 01 13
Simonas Gentvilas | twiter.com nuotr.

S. Gentvilas: Už netinkamai tvarkomas nuotekas Lietuvai gresia šimtamilijoninės EK baudos

2021 01 08
Protestai prie Kapitolijaus 2021 sausio 6 d. | tutby.com nuotr.

R. Trimakas. Laplaso demonas. JAV prezidento rinkimus laimėjo komunistinė Kinija

2021 01 07
JAV Džordžijos valstijoje demokratai įveikė respublikonus

JAV Džordžijos valstijoje demokratai įveikė respublikonus

2021 01 07
Rodyti daugiau

Kiti Straipsniai

M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 15
1
M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?

Visi iš istorijos žinome, kad Romos imperija žlugo. Civilizacijų raida rodo, kad istorija pasižymi tvirta tendencija kartotis, ypač, kai daromos...

Skaityti toliau

Ką jie dabar pasakytų žuvusiųjų artimiesiems?

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 15
2
Ką jie dabar pasakytų žuvusiųjų artimiesiems?

Ilgai lauktas Sausio 13-osios 30-metis praėjo taip tyliai, lyg nebūtų, ko ir atsiminti: be didelių valstybinių renginių ir garbės sargybų....

Skaityti toliau

Aptartos priemonės, kaip Baltarusijos įmonėms perkelti verslą į Lietuvą

by Ditė Česėkaitė
2021 01 14
2
Aptartos priemonės, kaip Baltarusijos įmonėms perkelti verslą į Lietuvą

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, susitikusi su Baltarusijos pilietinės visuomenės lydere Sviatlana Cichanouskaja, aptarė, kokių priemonių ketina imtis, kad...

Skaityti toliau

D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 14
5
Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Taip išėjo, kad vieną po kitos perskaičiau dvi knygas, labai skirtingas, skirtingo turinio, žanro ir paskirties, bet abi geras ir...

Skaityti toliau

Laisvės gynėjų dienos 30-osioms metinėms įrašyta bendra gudų ir lietuvių giesmė (video)

by Kristina Aleknaitė
2021 01 13
2
Šalčininkiečiai minės Laisvės gynėjų dieną | rengėjų nuotr.

Laisvės gynėjų dienos išvakarėse paviešintas Lietuvos ir Baltarusijos operos solistų Liudo Mikalausko ir Margaritos Levchuk jautriai atliktas kone antruoju Baltarusijos...

Skaityti toliau

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Baideno žiedeliai skleidžiasi? apie Č. Iškauskas. Džo Baidenas – „konservatorius liberalo kailyje“
  • Žemyna apie I. Meškauskas. Užmirštieji šaukiasi teisingumo ir atminimo
  • Žemyna apie D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai
  • Prieš 6 m. ir šiandien apie V. Sinica. Meilė Lenkijai reikalauja slėpti istoriją
  • Svajonė apie Dalai Lama: Dabar mums vien maldos nepadės
  • Kūrėjai - atsiliepkite apie Kokį skaitytoją užsiaugino lietuviškos knygos?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Dalai Lama: Dabar mums vien maldos nepadės
  • I. Meškauskas. Užmirštieji šaukiasi teisingumo ir atminimo
  • Vis dažniau vaikams duodami gamtiniai vardai: Vėtrė, Vėtra, Vėjas
  • M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?
  • Kodėl verta rinktis polinius pamatus?
  • Prezidento ir ministro pokalbyje – dėmesys aplinkosaugai ir vertingiausioms šalies teritorijoms

Skaitomiausi straipsniai

  • R. Trimakas. Laplaso demonas. JAV prezidento rinkimus laimėjo komunistinė Kinija peržiūrėta: 3655; komentarų: 89
  • D. Trampo šalininkai įsiveržė į Kapitolijų (tiesioginė transliacija) peržiūrėta: 2170; komentarų: 68
  • Sudaryti 2021 m. šauktinių į privalomąją pradinę karo tarnybą sąrašai, ministras tikisi, kad jaunuoliai bus paskiepyti peržiūrėta: 1749; komentarų: 3
  • O. Strikulienė. Kapitolijaus šturmą inicijavo ne Trampas (video) peržiūrėta: 1570; komentarų: 37
  • Virtualioje galerijoje – prieš 30 metų kurti piešiniai, vaizduojantys Sausio 13-ąją vaikų akimis peržiūrėta: 1344; komentarų: 3
  • S. Vaikutis. Kaip aš likau nenušautas 1991 m. sausio 11 dieną prie Spaudos rūmų… peržiūrėta: 1275; komentarų: 4

Artimiausi renginiai

  1. Lenkijos lietuviai TELEVIZIJOJE ir RADIJUJE

    2021-01-17 08:30 - 09:00

Žiūrėti visus Renginiai

Naujausi komentarai

  • Baideno žiedeliai skleidžiasi? apie Č. Iškauskas. Džo Baidenas – „konservatorius liberalo kailyje“
  • Žemyna apie I. Meškauskas. Užmirštieji šaukiasi teisingumo ir atminimo
  • Žemyna apie D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai
  • Prieš 6 m. ir šiandien apie V. Sinica. Meilė Lenkijai reikalauja slėpti istoriją
  • Svajonė apie Dalai Lama: Dabar mums vien maldos nepadės
  • Kūrėjai - atsiliepkite apie Kokį skaitytoją užsiaugino lietuviškos knygos?
  • R. Deltuvui premija apie Seime – pokalbis apie Lietuvos miškų valdymą (tiesioginė transliacija)
  • T0mas J. apie M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?
  • Pajūrietis apie Marijos Gimbutienės metų renginiai vyks Lietuvoje, Prancūzijoje, JAV
  • Ateina technologijos apie Žemės ūkio ateitis – ekologiškas, ekonomiškas ir gyvybingas kaimas

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
aaa
Kitas straipsnis

Po Edeshiogą pasižvalgius

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Paskolos internetu | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai