Seimo TS-LKD frakcijos seniūnas Laurynas Kasčiūnas inicijavo Karo prievolės ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos įstatymo bei Principinės kariuomenės struktūros ir karių ribinio skaičiaus patvirtinimo įstatymo pakeitimo projektus, kuriais siūloma įvesti visuotinį karo prievolininkų šaukimą į privalomąją pradinę karo tarnybą.
Parengtais įstatymų projektais numatoma atsisakyti atsitiktinės atrankos pagal metinę šauktinių kvotą ir įtvirtinti visuotinį šaukimą nuo 2030 m. sausio 1 d.
Lietuvos gynybos pagrindas yra visuotinės gynybos principas: tinkamai parengtas rezervas, atsparios institucijos, pasirengusi visuomenė ir aiškūs veiksmai krizės ar karo atveju.
„Nors šiemet įsigaliojo nauja tvarka, pagal kurią atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą jaunuoliai kviečiami iš karto po mokyklos baigimo nuo 18 iki 22 metų, metinis karo prievolininkų sąrašo sudarymas vis dar yra paremtas atsitiktine tvarka, naudojantis kompiuterių programa, pagal nustatytą karių ribinį skaičių. Tai reiškia, kad dar ne visi mokyklą baigę jaunuoliai iš karto yra šaukiami atlikti tarnybą, o įstatymiškai visuotinis šaukimas nėra įtvirtintas”, – akcentavo Seimo narys L. Kasčiūnas.
Didės rezervas ir stiprės atsparumas
Registruojamų projektų aiškinamajame rašte pabrėžiama, kad būtent visuotinis šaukimas yra bene praktiškiausia visuotinės gynybos principo įgyvendinimo forma. Jis leis greičiau padidinti parengtąjį rezervą, stiprins visuomenės atsparumą bei potencialių priešų atgrasymą. Kadangi perėjimas prie visuotinio šaukimo reikalauja bendro politinio sutarimo ir tinkamo pasirengimo, tikslinga aiškiai apsibrėžti datą, iki kada šis tikslas turi būti pasiektas, kad jis „nepaskęstų“ politinėse diskusijose ir jo būtų sutelktai bei kryptingai siekiama.
„Viena iš pagrindinių šių pakeitimų priežasčių – grąžinti diskusiją dėl šaukimo sistemos iš esmės. Ne kartą esame girdėję, kad visuotiniam šaukimui esame nepasirengę, nes trūksta instruktorių, infrastruktūros šauktiniams rengti. Visgi, besikeičiant karybai turime peržiūrėti pačią šaukimo koncepciją. Pavyzdžiui, daugiau dėmesio skirti profiliavimui – skirtingų specialybių ruošimui, tarkime dronistams, kuriems, kaip rodo ukrainiečių patirtis, nereikia aukšto fizinio pasiruošimo. Galime intensyvinti užsiėmimus, kad trumpėtų šauktinio paruošimo laikas. Kitaip sakant, iki 2030 m. tikrai turime laiko pasiruošti šiems pokyčiams ir peržiūrėti šaukimo sistemą, kuri eliminuotų loterijos principą ir sukurtų socialinę lygybę šiuo klausimu”, – sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas L. Kasčiūnas
Pagrindiniai siūlomi pakeitimai apima prievolininkų sąrašo sudarymo atsitiktine tvarka atsisakymą. Projektu taip pat siūloma įtvirtinti, kad ribinis privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičius būtų lygus atitinkamais metais šaukiamų karo prievolininkų skaičiui. Privalomai šaukiami būtų tik vaikinai, merginos – gali rinktis savanoriškąją tarnybą, kaip ir išlieka dabartiniame įstatyme galiojančios nuostatos dėl alternatyvios karo tarnybos atlikimo.
Visuomenės palaikymas
Pasak iniciatorių, registruoti šiuos pasiūlymus skatina ir tvirtas visuomenės palaikymas: 2026 m. rugpjūtį atliktas visuomenės nuomonės tyrimas parodė, kad iš viso 76 proc. gyventojų pritaria visuotiniam šaukimui iki 2030 m., o tai yra reikšmingas mandatas priimti reikalingus sprendimus. Apklausos duomenimis, 51 proc. apklaustųjų palaiko visuotinio šaukimo įgyvendinimą „kuo greičiau“, o daugiau nei 25 proc. šalies gyventojų pasisako už jo įgyvendinimą iki 2030 m. Be to, 40,1 proc. apklaustųjų teigia, kad šaukiami turėtų būti visi vyrai, o beveik 19 proc. mano, kad ši prievolė turėtų galioti tiek vyrams, tiek moterims.
Įstatymo projektus pasirašė 22 TS-LKD frakcijos nariai.
Parengta pagal TS-LKD pranešimą
