Kalba | Alkas.lt pav.
Kartu su pirmu oro įkvėpimu ir su pirmu motinos pieno lašu gavau gimtą kalbą. Kalbą, kuri yra viena seniausių kalbų pasaulyje. Ir ne tik aš ją gavau, bet ir tu, ir jūs… Tai turtas, kurio neįmanoma išmatuoti jokiais pinigais, jokiais deimantais.
Mano viena draugė vokietė paprašė, kad aš ką nors pasakyčiau lietuviškai, o paskui pradėjo klausinėti ką reiškia vienas ar kitas žodis. Klausė ji manęs, klausė, o paskui, tiesiog su didžiausiu susižavėjimu, šūktelėjo: ” Dieve, kaip gražu! Kokia graži tavo kalba. Tu tiesiog nekalbi, o dainuoji. Nieko panašaus nesu savo gyvenime girdėjusi”. Ir tai buvo tikrai nuoširdūs žodžiai.
Lietuvių kalba – tai pats brangiausias pasaulyje deimantas, kurį mes turime. Todėl privalome tai branginti ir saugoti, didžiuotis tuo ką turime, didžiuotis savo istorija, savo šaknimis.
Keleto garsių žmonių išsakyti atsiliepimai apie šį neapsakomą turtą – lietuvių kalbą.
„Savo senumu lietuvių kalba stebina kalbininkus, kurie laiko ją arijų ( indoeuropiečių ) pradiniu kamienu. Savo žodynu ji yra labai turtinga ir savo gausiomis formomis gali apibūdinti įvairius minties išsireiškimus“,– prof. H.Pedersenas.
„Lietuvių kalba iki šių dienų išlaikė savo senovinę formą …Kalbininkai, remdamiesi lietuvių kalbos duomenimis, bando rekonstruoti bendrą indoeuropiečių kalbą …“ – prof. B.Dvaitas (Dvight).
„Teisingai turtinga kalba yra ta, kuri kiekvienam daiktui, kiekvienam dvasiniam veiksmui turi atitinkamą posakį, nevartoja to pačio pavadinimo dviems panašiems daiktams, o visiems skirtingai. Tokia kalba yra lietuvių kalba“, – prof. V.Lavua (Lavoix).
„Ši (lietuvių) kalba turi labai didelės reikšmės kalbininkui. Savo formomis ji yra seniausia iš visų dabar esančių pasaulyje kalbų…”, – dr. T.Terstonas (Thurston).
„Indoeuropiečių kalbų studiozui lietuvių kalba yra būtinybė. Kiekvienas, įsiklausęs į lietuvių kalbą, sutiks, kad tai gražiausia kalba“, – A. Mejė (Meillet).
„Jei žmonijoj tautos vertė būtų matuojama jos kalbos grožiu, tai žemaičiai ir lietuviai būtų pirmoj eilėj tarp Europos gyventojų“, – dr. J.Zauerveinas (G.Sauerwein).
„Švedų kalbininkas profesorius H. Šioldas (Skioeld) tikina, kad lietuvių kalba yra seniausia iš visų pasaulyje gyvų kalbų“, – prof.dr, R.Latham.
„Visi užsienio mokslininkai sutartinai pripažįsta lietuvių kalbos grožį ir turtingumą“, – prel. prof. K.Bohušas (Bohusz).
“Etnologų akimis lietuvių kalba yra reikšmingiausia kalba Europoje “, – E. Larisonas (Larison).
„Lietuvių kalba, kaip tas senas marmuro paminklas, stovi ir dabar nenustojęs savo blizgesio po daugelių žmonijos šimtmečių. Lietuvių kalbos morfologija aiškiai atidengia mums daugelį senos civilizacijos paslapčių, reikšmingai išplečia lingvistinio mokslo akiratį ir praplečia žmonijos tamsios praeities pažinimą“, – prof. E, Rečius.
„Iš visų modernių kalbų artimiausia pirminei indoeuropiečių kalbai yra lietuvių kalba“, – dr. J.Kazlovičius (Kazlowicz). Ir dar viena citata iš šio tyrėjo darbo: „Jos (lietuvių kalbos ) garsai ir galūnės kas kart vis primena mums senovinius indų, persų, graikų, romėnų, gotų garsus. Daugelis lietuvių sakinių skamba neatskiriamai, kaip sanskritas ir tai daro aiškesnį įspūdį, kuomet paprastą kaimietį girdi vartojant tokias formas, kurias šiandien dėl jų senoviškumo, esame pripratę laikyti proistorinėmis, kažkaip gerbtinomis, nes jomis kitados yra kalbėjusi mūsų protėvių protėviams visų arijų (indoeuropiečių ) pramotė“.
„Jei norite išgirsti kaip Adomas ir Ieva kalbėjo Rojuje, važiuokite į Lietuvos kaimą ir klausykitės“. – A.Mejė (Meillet).
O profesorius A.Senas (Senn) yra pasakęs taip: „Jie (lietuviai ) gali teisingai didžiuotis savo kalba, kuri, nežiūrint savo konservatyviojo pobūdžio, yra taip pat moderninė, kaip mūsų pasaulis modernus. Jūs galite išreikšti ir nagrinėti lietuvių kalboje kiekvieną dalyką, kuris reikalingas mūsų civilizacijai“.
Dar dr. J.Zauerveinas yra pasakęs: „Ji (lietuvių kalba) daugel atvejų minties išraiškomis yra lankstesnė priemonė, ne kaip kokia kita kalba Europoj, ir būtent, per savo formų gausumą taip pat daug gražesnė“.
Dar XIX a. vokiečių mokslininkas F.Bopas įrodinėjo, kad arijai kalbėjo artima baltams kalba. O E.Kantas sakė, kad lietuvių kalba yra labai svarbi ir tai yra raktas nuo visų pasaulio paslapčių.
O štai citata apie slavų kalbų atsiradimą:
„Kaip nebūtų keista, kalba lingvistai, bet slavų kalba pagal gramatiką ir kitus duomenis, artimiausia yra baltų kalboms, negu kad kurioms nors kitoms kalboms. Slavų kalba ar kalbos gimė ir atsiskyrė nuo baltų kalbos. Dabar istorikai ir lingvistai baltų kalbą vadina slavų kalbų TĖVU. Kalbininkai negali tiksliai pasakyti, kada gi gimė slaviškas sūnus iš tėvo balto ar baltiškos motinos“. – M.B.Ščiukinas.
Beveik visą savo gyvenimą lietuvių kalbos ir mitologijos studijoms paskyrė garsus Rusijos mokslininkas V.N.Toporovas. Jis parašė daugybę straipsnių apie lietuvių kalbą, mitologiją, garsius žmones, kultūrą. Kartu su prof. V.Ivanovu V.Toporovas pradėjo leisti tęstinį leidinį „Baltoslavianskije isledovanija“.
Didžiausiuose pasaulio universitetuose galima studijuoti lietuvių kalbą. Kalbą, be kurios pagalbos šiais laikais neįmanoma pilnavertiškai suvokti senojo pasaulio kalbų istorijos. Profesorius H.Pedersen yra pastebėjęs, kad „nė viena iš gyvųjų indoeuropiečių kalbų negali susilyginti su lietuvių kalba“.
Turime saugoti savo kalbą, kovoti su svetimybėmis ir mums kalbininkų peršamomis „naujovėmis“. Turime daryti viską, kad neišnyktų mūsų kalbos tarmės. Tauta gyva tol, kol gyva jos kalba.
Parašykite komentarą