Lietuvos kelias

Vilniaus dienos proga autorius grįžta prie Gedimino laiškų ir karališkojo antspaudo prasmės, keldamas klausimą, ar šiandien dar girdime valdovo priesaką...

Sausio 25 dieną Lenkijos ir Ukrainos prezidentų viešnagė Vilniuje vyko istoriškai ir politiškai jautrią dieną – minint 1863–1864 m. sukilimą...

Rašinys apie teisinį spaudimą, baimės sėjimą ir įtakdarių galią Lietuvoje – kai vardų nebeįvardijama, o kritika tampa pavojinga.

Darius Kuolys svarsto, ar Lietuva tebėra politiškai savarankiška valstybė, ar vis labiau virsta Briuselio ir Strasbūro valdoma provincija, kur „laisvas...

Lietuvos Nacionalinio saugumo strategijos projektas atrodo kaip fragmentuotas, nesisteminis dokumentas, neatitinkantis nei realių grėsmių masto, nei tarptautinių rizikų vertinimo standartų.

Autorius primena pandemijos metų cenzūrą, atstūmimą ir realias pasekmes žmonėms, o šiandienos „laisvo žodžio gynėjų“ retoriką vadina priedanga: persekiotojai, jo...

Darius Kuolys kviečia grįžti prie kertinio 1989 m. pokalbio apie kultūrą ir politiką bei svarsto, kodėl Lietuva, atsikračiusi mažos tautos...

Įsivaizduokite situaciją: atidarote savo pašto dėžutę, o ten – penki lankstinukai. „Geriausia kaina“, „Tik pas mus“, „Nuolaida iki 70%“. Ką...

Vytautas Sinica teigia, kad vadinamoji neapykantos kalba Lietuvoje tapo cenzūros ir visuomenės bauginimo priemone, nes už žodžius baudžiama įstatymu.

Rašytojo, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Romo Gudaičio kalba, pasakyta Laisvės gynėjų dienos minėjime ir Laisvės premijos įteikimo iškilmėse.

Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos kalba Laisvės gynėjų dienos 35-mečio minėjime ir Laisvės premijos įteikimo iškilmėse.

Straipsnyje keliama mintis, kad Sausio 13-osios minėjimuose įsitvirtinęs simbolis „Neužmirštuolė“ iškreipia istorinę atmintį ir slepia nepatogią tiesą apie okupacijos laikų...

Ar kariniai poligonai iš tiesų gali veikti kaip gynybiniai įrenginiai pasienyje? Autorius abejoja tokiu teiginiu, remdamasis ir Ukrainos karo patirtimi.

Numatomas karinis poligonas Kapčiamiesčio apylinkėse jau kelis mėnesius išlieka viena karščiausių temų Pietų Lietuvoje. Valdžios atstovai pabrėžia strateginę projekto reikšmę...

Darius Kuolys svarsto, kaip viešojoje erdvėje gimę simboliai – Boba su Tarškyne ir Bejėgis Falas – tapo ryškiais lietuviško parlamentarizmo...

Straipsnyje teigiama, kad realią grėsmę Lietuvos saugumui kelia ne prorusiški marginalai, o įtakingi kairieji radikalai, kurių retorika silpnina strateginius ryšius...

Jei valstybės pradžios nepaaiškina vien rašytiniai liudijimai, tenka klausytis kalbos. J. S. Laučiūtė aptaria hidronimus, baltų pėdsakus ir netikėtas ŽEMĖ–ŽMOGUS–ŽMONA...

Gimtoji kalba – tautos gyvybės pradžių pradžia, jos šaknys, atramų atrama. Jei nori numarinti tautą – atimk iš jos kalbą....

K. K. Urba nagrinėja, kodėl beveik visos Lietuvos partijos, nepriklausomai nuo deklaruojamų vertybių, vykdo tą pačią social-liberalią ekonominę politiką, kuri...

Ar genčių savitumo pripažinimas silpnina valstybę, ar priešingai – stiprina jos pamatus? Humanitarinių mokslų daktarė Jūratė Laučiūtė kelia klausimą, kodėl...

J. Nedzveckas svarsto, kaip valstybiniai minėjimai kartais tampa laisvės imitacija, o tikrosios laisvės ir nelaisvės ribą šiandien skiria vos keli...

Straipsnyje aptariama Seime vykusi diskusija apie strateginę viziją „Lietuva 2050“ ir tai, kas joje nutylima: kaimo nykimas, demografinė duobė, socialinė...

Autorius kandžiai parodo, kaip politinėje kovoje „antisemitizmo“ etiketė klijuojama vis plačiau – nuo „Nemuno aušros“ iki koalicijų ir opozicijos. Tekstas...

Žinia apie Kapčiamiesčio apylinkėse netoli Baltarusijos ir Lenkijos numatytą steigti poligoną sukėlė dalies vietos gyventojų pyktį ir nerimą. Didmiesčiuose kaip...

Vytautas Sinica atsako į prieš Kalėdas išplatintą kaltinimą, esą jo balsavimas 2025 m. rugsėjo 25 d. Seime „panaikino“ valstybinės lietuvių...

Stanislovas Buškevičius viešai atsako menininkei, LRT eteryje pateisinusiai abortą kaip asmeninį pasirinkimą. Autorius kategoriškai atmeta šią poziciją, teigdamas, kad nuo...

Žodžio laisvė Lietuvoje nėra absoliuti – ji ribojama atsakomybės nepažeisti kitų orumo ir teisių. A. Vėželienė analizuoja, kaip saviraiška vis...

Gediminas Jakavonis kritiškai vertina, kaip „laisvės“ vardu viešojoje erdvėje dangstomos patyčios, politinis angažuotumas ir visuomeninio transliuotojo vaidmens iškreipimas.

Naktinis Seimo posėdis dėl LRT virto cirku: filibusteris, patyčios ir teisinis nihilizmas kelia klausimą dėl Konstitucijos ir parlamentarizmo ribų.

Autorius nagrinėja vadinamojo „chaltūros sąjūdžio“ reiškinį, atskleisdamas kultūros elito veidmainystę ir dvejopus laisvės standartus.