Antibiotikai gydo tik bakterijų sukeltas ligas,– jie nepadės pasveikti nuo virusų sukeltų ligų, tokių, kaip peršalimas ar gripas, – Europos supratimo apie antibiotikus dienos proga, kuri minima kasmet lapkričio 18 dieną, primena Higienos instituto specialistai.
„Antibiotikai – tai specialiai kovoti su bakterijomis sukurti vaistai, – jie naikina bakterijas arba sustabdo jų augimą“, – teigia Higienos instituto Visuomenės sveikatos technologijų centro Pacientų saugos skyriaus vyr. specialistė Akvilė Sinkevičiūtė.
Peršalimą ar gripą sukelia virusai, o ne bakterijos. Gydyti šias ligas antibiotikais nėra prasmės, – jie nepadės ir nesumažins ligos simptomų – karščiavimo, kosulio, slogos.
Europos Komisijos užsakymu 2009 m. atliktas „Eurobarometro“ tyrimas parodė, kad tik 20 proc. Lietuvos gyventojų žino, jog antibiotikai nenaikina virusų ir tik 29 proc. gyventojų žinios, kad antibiotikai nepadeda sergant gripu ir peršalimo ligomis, buvo teisingos.
Higienos instituto Visuomenės sveikatos technologijų centro Pacientų saugos skyriaus vyr. specialistė ir Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Mikrobiologinių tyrimų laboratorijos vedėja dr. Jolanta Miciulevičienė sako, jog antimikrobiniai vaistai veikia ne tik ligas sukėlusias bakterijas, bet ir žmogaus normalią mikroflorą. „Koks bus šių pokyčių mastas priklauso nuo keleto veiksnių: vaisto veikimo spektro, dozės, gydymo trukmės ir kt. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad net ir trumpai pavartojus antibiotikus, pavyzdžiui, gydant Helicobacter pylori infekciją klaritromicinu ir metronidazoliu, neigiamas poveikis žarnyno mikroflorai išlieka net iki ketverių metų po gydymo,“ – pabrėžia specialistė.
Be to, vartojant antibiotikus be reikalo, parinkus netinkamą vaistą ar gydantis neteisingai, kai sutrumpinamas gydymo laikas ar išgeriama ne visa dozė, – vystosi antibiotikams atsparios bakterijos. Jei žmogui ligą sukeltų atsparios bakterijos, jį gali tekti gydyti stipresniais antibiotikais, arba dėl tinkamų vaistų stokos jis gali mirti. Apskaičiuota, kad vien tik Europos Sąjungos šalyse dėl antibiotikams atsparių bakterijų sukeltų infekcijų kasmet miršta apie 25 tūkstančius žmonių, o išlaidos sveikatos priežiūrai padidėja apie 1,5 mlrd. eurų. Naujų antibiotikų sukūrimui reikia daug lėšų ir laiko, planuojama, kad rinkoje nauji vaistai pasirodys tik po 8-10 metų.
Tik gydytojas gali įvertinti ligonio būklę ir skirti tinkamiausius vaistus. Tačiau pagal 2003 m. atliktą europinį savigydos tyrimą, kuriame su kitomis šalimis dalyvavo ir Lietuva – net 22 proc. Lietuvos gyventojų gydosi antibiotikais patys, tai buvo didžiausias savigydos rodiklis tarp visų 19 tyrime dalyvavusių šalių. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą buvo sugriežtintas antibiotikų pardavimas – dabar tai yra receptiniai vaistai, tačiau savigyda antibiotikais vis dar didžiulė. Šių vaistų įsigyjama vaistinėse, nors be recepto antibiotikų vaistininkai neturėtų parduoti, taip pat vartojami iš artimųjų, draugų gauti antibiotikai. Gyventojai antibiotikais dažniausiai patys gydosi viršutinių kvėpavimo takų infekcijas.
Lietuvos savivaldybių visuomenės sveikatos biurai taip pat atkreipia gyventojų dėmesį į šios problemos aktualumą ir ragindami atsakingai vartoti antibiotikus kartu su Higienos institutu skelbia šūkį: „Antibiotikai veiksmingi, bet virusams naikint nereikalingi!“
Užsukite ir į Higienos instituto Europos supratimo apie antibiotikus dienos internetinį tinklapį ir aplankykite „facebook“ tinkle esantį puslapį „Europos supratimo apie antibiotikus diena“.
