Žmonės, gyvenantys aplink Baltijos jūrą, ją labai vertina ir yra pasiryžę mokėti apie 4 milijardus eurų per metus, kad jos būklė pagerėtų. Tai rodo naujas unikalus tyrimas, kurį atliko tarptautinis mokslinių tyrimų tinklas BalticSTERN. Pirmą kartą visų devynių aplink Baltijos jūrą esančių šalių gyventojai buvo tuo pačiu metu klausinėjami kiek jie būtų pasiryžę mokėti už eutrofikacijos sumažinimą Baltijos jūroje.
Rezultatai parodė, kad už tokį pagerėjimą būtų linkusi mokėti dauguma apklaustųjų.
- Vienas Lietuvos gyventojas už sveikesnę jūros ekosistemų būklę, t.y. didesnį vandens skaidrumą, mažesnį vandens žydėjimą ir mažesnį deguonies deficitą giliuosiuose vandenyse yra pasiryžęs vidutiniškai per metus mokėti 22 litus. Vidutinis vieno gyventojo pasiryžimo mokėti dydis labai skiriasi Baltijos jūros šalyse – jis svyruoja nuo 14 iki 380 litų per metus. Jei atsižvelgtume į šių šalių gyventojų pajamų skirtumus, šis intervalas žymiai sumažėtų.
- Lietuvos gyventojams kasmet tokia Baltijos jūros aplinkos pagerėjimo vertė iš viso sudarytų 55 mln. litų.
- Apskritai, kas antras Baltijos jūros regiono gyventojas yra susidūręs su eutrofikacijos efektais, daugiausia tokiais kaip vandens drumstumas ir dumblių žydėjimas. Atliktas tyrimas rodo, kad daugeliui žmonių rūpi jūros aplinkos būklė ir kad jiems svarbi ne tik jų šalies pakrantė, bet visa Baltijos jūra.
- Lietuvos, kaip ir Švedijos, Estijos ir Suomijos gyventojai, išreiškė stiprų susirūpinimą Baltijos jūros aplinka. Jie taip pat pripažįsta savo asmeninę atsakomybę gerinant jūros būklę. Pomėgiai prie Baltijos jūros visose šalyse yra panašūs, tačiau lietuviai, kaip ir vokiečiai, latviai bei lenkai žvejoja joje mažiau nei kitų Baltijos jūros šalių gyventojai. Lietuviai ir lenkai daugiau nei kitų šalių gyventojai poilsiauja paplūdimiuose (tokia rekreacija užsiima net 95 proc. būnančių prie Baltijos jūros). Lietuvoje, Suomijoje ir Latvijoje maždaug 30 proc. respondentų teigė, kad taip, kaip prie Baltijos jūros, nepailsėtų niekur kitur.
- Pasiryžimo mokėti dydžio ir pajamų priklausomybė stipriausia Lietuvoje ir Lenkijoje, o amžius turi įtakos tokiam pasiryžimui visose šalyse: kuo jaunesnis žmogus, tuo jis labiau pasiryžęs mokėti už Baltijos jūros būklės pagerėjimą.
Atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad Baltijos jūros regiono šalių gyventojai stipriai palaiko Baltijos jūros veiksmų plane nustatytus maistingųjų medžiagų, patenkančių į jūrą, mažinimo tikslus. Tai yra labai svarbi žinia sprendimų priėmėjams apie tai, jog visuomenė remia Baltijos jūros būklės tolesnio gerinimo skubius veiksmus. „Daryti per mažai bus per daug brangu“, – sako Daiva Semėnienė, tyrimo Lietuvoje koordinatorė.
Iš viso 10 500 žmonių devyniose šalyse dalyvavo internetinėje ar asmeniniu interviu paremtoje apklausoje ir atsakė į klausimus apie Baltijos jūros svarbą ir savo pasiryžimą mokėti. Apklausoje buvo apibūdinta Baltijos jūros būklė 2050 metais, jei nesiimtume naujų priemonių eutrofikacijai mažinti, ir jei įgyvendintume Veiksmų plane numatytus eutrofikacijos mažinimo tikslus. Respondentų buvo prašoma palyginti šių dviejų situacijų būklę ir pareikšti savo pasiryžimo mokėti vertę.
Veiksmų planą suderino devynios HELCOM (Helsinkio Komisijos) Baltijos jūros šalys. Kiekviena šalis sutiko sumažinti savo išleidžiamų maistingųjų medžiagų kiekius, kad būtų pasiekta gera jūros būklė.
BalticSTERN yra mokslinių tyrimų tinklas, kuriame dalyvauja visų devynių Baltijos šalių partneriai. Baltijos jūros geros būklės pasiekimo sąnaudoms ir naudai įvertinti bei efektyvioms priemonėms nustatyti yra sukurti ir integruoti ekologiniai ir ekonominiai modeliai. Pasiryžimo mokėti tyrimo rezultatai bus įtraukti į sąnaudų-naudos analizę, kuri bus publikuojama 2012 metų rudenį.
