Šeštadienis, 10 balandžio, 2021
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

Ar saugome pagrindinį Lietuvos valstybės turtą – dirvožemį?

Kristina Juozapavičiūtė, www.zaliojilietuva.eu
2012 04 29 20:10
1
efoto.lt | Miglės nuotr.

efoto.lt | Miglės nuotr.

efoto.lt | Miglės nuotr.
efoto.lt | Miglės nuotr.

Dirvožemis – neįkainojama vertybė. Jis pasižymi derlingumu, todėl yra pagrindinis augalų maitintojas. Tačiau dirvožemio tyrinėtojai jau prieš keliasdešimt metų prabilo apie ekologinę grėsmę šalyje – dirvožemio eroziją. Dirvožemio natūralaus derlingumo praradimo problemas nagrinėjantys mokslininkai skelbia, kad dirvožemio erozija yra ne vieno dešimtmečio neteisingo ūkininkavimo rezultatas, ir pašalinti padarytą žalą reikės ne vienerių metų. Mokslininkai deda viltis į aktyvesnį valstybės bendradarbiavimą, nes be stiprios moksliškai pagrįstos agrarinės politikos šalies žemės ūkiui gresia rimtas pavojus.

Apie dirvožemio ir aplinkos sąveiką, dirvožemio kokybės ir degradacijos vertinimo aspektus, dirvožemio derlingumo didinimą ir kt. dirvožemininkai bei agrochemikai diskutavo Lietuvos dirvožemininkų draugijos (LDD) surengtoje mokslinėje konferencijoje „Dirvožemis ir aplinka“. Renginys vyko 2012 m. kovo 22 d. Aleksandro Stulginskio universitete. Mokslininkai dalijosi atliktų ilgalaikių tyrimų duomenimis bei išreiškė rimtą susirūpinimą dėl Lietuvos dirvožemio būklės, tęstinių tyrimų būtinybės bei poreikio formuoti moksliškai pagrįstą valstybės agrarinę politiką.

Kuo dirvožemis humusingesnis, tuo jis pajėgesnis natūraliai auginti gausesnį augalų derlių, nes turi daugiau maisto medžiagų, geresnės jo fizikinės savybės. Humuso sluoksnis dirvožemyje – tai lyg visos ekosistemos veidrodis, kuriame atsispindi visų jos komponenčių veikla, o taip pat ir aplinkos poveikis tai ekosistemai.

Pasaulyje dirvožemio erozija susidomėta ne taip seniai. Lietuviai gali didžiuotis, nes mūsų šalies mokslininkai yra vieni iš pirmųjų pasaulyje, pradėjusių tyrinėti ūkinės veiklos sukeltas dirvožemio derlingumo praradimo problemas. Habil. dr. B. Jankauskas perspėja, kad pažinti dirvožemio erozijos procesus, gebėti prognozuoti pažeidimų padarinius ir valdyti tuos procesus yra labai svarbus globalinės reikšmės uždavinys.

Dirvožemio erozija – viršutinio derlingo žemės sluoksnio irimas, sukeltas gamtinių reiškinių (kritulių, vėjo) ar žmogaus veiklos. Žmogaus veiklos sukeltos dirvožemio erozijos padariniai kur kas sunkesni. Didžioji dalis Lietuvos dirvožemių yra paveikti žmogaus. Dirvožemio ardymas dažniausiai prasideda mechaniškai pažeidus augalinę dangą. Žemės dirbimo padargai ardo ir lygaus dirvožemio ariamąjį sluoksnį, ir kalvoto reljefo šlaitus. Ypač daug dirvožemio prarandama dirbamuosiuose laukuose, esančiuose ne prie miškų, nes lietus ir vėjas čia daro didesnę įtaką. Kuo ilgiau suarta dirva lieka neapsėta, tuo daugiau nupustoma arba nuplaunama viršutinio, derlingiausio dirvožemio sluoksnio.

Pasak prof. habil. dr. M. Eidukevičienės, naujausi dirvožemio tyrimų rezultatai perspėja apie tai, jog net su mokslo pagalba pažaboti dirvožemio cheminius procesus yra daug sudėtingiau nei buvo manyta. Dr. D. Karčauskienės teigimu, apie dirvožemio degradaciją yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių, jog tai ne vien agrochemikų problematika. Mokslininkė įsitikinusi, kad dirvožemio erozija yra tarpdisciplininių tyrimų objektas, intensyvėjančio žemės ūkio bei klimato kaitos kontekste tampantis vis aktualesniu. Dirvožemio erozijos tyrimai labai svarbūs aplinkosaugos prasme, nes dirvožemis, ypač nuo kalvoto reljefo šlaitų, nuplaunamas kartu su visais ekosistemą griaunančiais elementais – naudotomis trąšomis, pesticidais ir pan. Prasidėjusi viename taške ši tarša plinta į aplinką, nusėda ežeruose, upėse ir patenka į Baltijos jūrą.

Prof. habil. dr. V. Žekonienė kaip vieną progresyviausių sprendimų dirvožemio taršos bei žemės ūkio vystymo problemoms spręsti siūlo moksliniais tyrimais pagrįstą agrarinę politiką, orientuotą į ekologinį žemės ūkį. Jos manymu, žemės ūkio ekologizavimas prisidėtų prie aplinkosaugos stiprinimo, visuomenės sveikatos gerinimo, o taip pat turėtų teigiamų ekonominių bei socialinių pasekmių. Mokslininkės nuomone, pasitaiko, kad dirvožemininkų bei agrochemikų atliekamų tyrimų rezultatai būna ignoruojami valstybinių institucijų, todėl ji drąsiai ragina kolegas savo darbais bei aktyvesniu dalyvavimu daryti įtaką valdžios priimamiems sprendimams ir taip kartu kurti stipresnę valstybę. „Aš už ekologiją, Lietuvoje užaugintą produktą Lietuvos gyventojams“, – teigia mokslininkė. Žemės ūkio ekologizavimas yra sudėtingas procesas, kurį apsunkina keletas priežasčių:

– šalyje nėra moksliškai pagrįstos agrarinės politikos;
– ekologiniuose ūkiuose auginama per mažai gyvulių;
– neracionali pasėlių struktūra;
– nesilaikoma augalų auginimo technologijų,
– kvalifikuotų konsultantų trūkumas;
– dėl agrarinio neišprusimo kuriami vartotoją klaidinantys ženklai;
– dirvožemio mitybos elementų deficitas ir kt.

Dirvožemio natūralaus derlingumo praradimo problemą šalies ekologiniuose ūkiuose tyrinėjanti V. Žekonienė įspėja, kad to priežastis – sutrikusi mažoji biologinė medžiagų apykaita dirvožemyje, kai su augalų derliumi išneštos biogeninės kilmės medžiagų dalies nesugebama kompensuoti organinėmis trąšomis. Dirvožemio agrocheminių savybių rodikliams įtakos turi skirtingų žemdirbystės sistemų poveikis. Dirvožemio derlingumą galima palaikyti auginant daugiametes žoles tinkamoje augalų sėjomainoje. Bet ją įdiegti nedideliame ekologiniame ūkyje yra sudėtinga, nes tam reikalinga praktika bei mokslinės žinios. Mokslininkės nuomone, geriausius rezultatus duoda augalininkystės – gyvulininkystės ūkių kryptis. Pažangiausi ekologiniai šalies ūkiai, demonstruojantys geriausius derlingumo rodiklius, yra tie, kuriuose teisingai išlaikomos augalininkystės ir gyvulininkystės proporcijos.

Prof. habil. dr. A. J. Motuzas akcentavo, kad, nepaisant finansinių sunkumų, dirvožemio organinės dalies sauga ir dirvožemio erozijos stebėsena turėtų išlikti svarbiausiomis Lietuvos dirvožemininkų draugijos veiklos kryptimis.

Lietuvos dirvožemininkų draugija yra savanoriška ir savarankiška dirvotyros ir agrochemijos srityse dirbančių Lietuvos Respublikos piliečių asociacija. Draugija yra subūrusi mokslininkus ir žemės ūkio darbuotojus spręsti aktualius teorinius bei praktinius dirvotyros ir jai artimų mokslų (agrochemijos, žemdirbystės, žemėtvarkos ir melioracijos, ekologijos ir kt.) uždavinius. LDD vykdomos veiklos apima racionalaus dirvožemių ir žemės resursų panaudojimo, jų pasikeitimo prognozavimo bei dirvožemio apsaugos ir jo derlingumo didinimo sritis, Lietuvos dirvožemių tyrimo duomenų bazės sudarymą ir daugelį kitų. Asociacija taip pat aktyviai dalyvauja sprendžiant dirvožemio ekologijos problemas. Vienas iš LDD veiklos įgyvendinamų uždavinių yra moksliškai pagrįstos visuomenės nuomonės aktualiais žemės naudojimo ir tausojimo klausimais formavimas. Draugijos nariai bendradarbiauja su Lietuvos valstybės valdžios ir valdymo institucijomis, nevyriausybinėmis organizacijomis, aktyviai palaiko ryšius su kitų šalių dirvotyros specialistais, jų asociacijomis ir tarptautinėmis organizacijomis.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Kodėl svarbu saugoti biologinę įvairovę?

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Artūras Gotautas says:
    9 m. ago

    “- šalyje nėra moksliškai pagrįstos agrarinės politikos;
    – ekologiniuose ūkiuose auginama per mažai gyvulių;
    – neracionali pasėlių struktūra;
    – nesilaikoma augalų auginimo technologijų,
    – kvalifikuotų konsultantų trūkumas;
    – dėl agrarinio neišprusimo kuriami vartotoją klaidinantys ženklai;
    – dirvožemio mitybos elementų deficitas ir kt.”
    Šitie “kirminai” ir “kirmėlės” naikina Lietuvos dirvožemi…Kai pradeda kyštis į Motulę Gamtą visokie “kvalifikuoti”(kvaili-fikuoti),tada prasideda bėdos,nes jie patys sukeldami problemas,paskui sprendžia jas,tai įrodydami problemų svarbumą..Kad juos kur tuos “kvaili-fikuotus” “spec-įlistus” -“speckvailiai-klasifikuoti”..
    Kad jiems taip PerKūną PraAkėtu su visais GiluMiniais PaDargais,tada gal SusiProtėtu nors ties tą Vietą…

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Jūros taršą stebės dar nematyti orlaiviai

Jūros taršą stebės dar nematyti orlaiviai

2021 04 09
Plečiama žaliųjų pirkimų erdvė

Plečiama žaliųjų pirkimų erdvė

2021 04 01
Stabdykime miško teršimą automobilių atliekomis

Stabdykime miško teršimą automobilių atliekomis

2021 03 28
Baltijos jūroje žiemojančių vandens paukščių stebėjimas – iš laivo atviroje jūroje

Baltijos jūroje žiemojančių vandens paukščių stebėjimas – iš laivo atviroje jūroje

2021 03 26
Ftalatai: pavojinga cheminė medžiaga, randama Kuršių mariose ir Baltijos jūroje

Ftalatai: pavojinga cheminė medžiaga, randama Kuršių mariose ir Baltijos jūroje

2021 03 16
Vanduo, tarša | aad.lt nuotr.

Už įmonių taršą nuotekomis baudas jų vadovams siūloma didinti 20 kartų

2021 03 15
Naujas įvertinimas parodė didesnius lietuviškos naftos išteklius Dieglių telkinyje

Z. Balčytis: Ar Aplinkos ministerijai rūpi, kaip išsaugoti nepakartojamą Pamario kraštą?

2021 03 10
Miškas iš aukštai | am.lt nuotr.

Ministerija siūlo, kaip apsaugoti natūralias miškų buveines

2021 03 09
Tyrimas: dauguma gyventojų nežino, kaip gali teršti vandens telkinius

Tyrimas: dauguma gyventojų nežino, kaip gali teršti vandens telkinius

2021 03 07
am.lt nuotr.

Aplinkosaugininkų pagalbininkai turės daugiau laisvės

2021 03 06
Rodyti daugiau

Naujienos

Trichineliozės pamiršti negalima
Gamta ir žmogus

Veršiena puikiai tiks ir sveikuoliams

2021 04 10
M. Mažvydo biblioteka | lnb.lt nuotr.
Lietuvoje

Atveriamos Nacionalinės bibliotekos skaityklos

2021 04 10
Lietuva pritaria automobilių su vidaus degimo varikliais gamybos atsisakymui
Lietuvoje

Tyrimas: gyventojai rūpinasi aplinkosauga

2021 04 10
Į pagalbą senoliui Stelmužės ąžuolui
Gamta ir ekologija

Į pagalbą senoliui Stelmužės ąžuolui

2021 04 10
Varžytuvėse išrinkta gražiausia kraštovaizdžio nuotrauka
Gamta ir ekologija

Varžytuvėse išrinkta gražiausia kraštovaizdžio nuotrauka

2021 04 10
V. Kuprevičiaus stipendija – fotografei M. Gineikaitei už darbą apie tarpukario modernizmo ir medžio santykį
Architektūra

V. Kuprevičiaus stipendija – fotografei M. Gineikaitei už darbą apie tarpukario modernizmo ir medžio santykį

2021 04 10
Nuo šiol viešai prieinami paramos verslui duomenys
Lietuvoje

Nuo šiol viešai prieinami paramos verslui duomenys

2021 04 10
Kaip 5G ryšys pakeis automobilius?
Lietuvoje

Kaip 5G ryšys pakeis automobilius?

2021 04 10


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • mociute apie R. Pauliukaitienė, R. Pauliukaitytė. Kova už laisvę – 1956 metai
  • Alvydas Butkus apie Dievturiai Žemgaloje atkūrė Šventąją Ugnį
  • Žodžio laisvė... apie J. Vaiškūnas. Žodžių karai: edukacija prieš švietimą (II)
  • Bartas apie V. Valiušaitis. Kas buvo Petras Cvirka

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Veršiena puikiai tiks ir sveikuoliams
  • Atveriamos Nacionalinės bibliotekos skaityklos
  • „Iš savo varpinės“: Turkijos „amžiaus statyba“ prekybai ar karui?
  • Tyrimas: gyventojai rūpinasi aplinkosauga

Skaitomiausi straipsniai

  • A. Jakubauskas: Metas telkti Lietuvos atsinaujinimo sąjūdį (video) peržiūrėta: 870; komentarų: 13
  • Ar bus apgintas gyvasis Juškų etninės kultūros muziejus? (nuotraukos, video) peržiūrėta: 553; komentarų: 4
  • „Aktualioji istorija“: „Lietuvos piliakalnių tyrimų medžiaga“ – nauja informacija apie Lietuvos piliakalnius peržiūrėta: 491; komentarų: 7
  • Seimui bandant atleisti LGGRTC direktorių Lietuvoje kils piketų banga (tiesioginė transliacija) peržiūrėta: 382; komentarų: 2
  • V. Juozapaitis. Nesprendžiamos problemos nedingsta savaime peržiūrėta: 353; komentarų: 4
  • Seimas nužudė paskutinę piliečių iniciatyvą peržiūrėta: 341; komentarų: 4

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Jūros taršą stebės dar nematyti orlaiviai

by Ditė Česėkaitė
2021 04 09
0
Jūros taršą stebės dar nematyti orlaiviai

Europos jūrų saugumo agentūra Lietuvoje pradeda nuotolinio valdymo orlaivių, stebinčių laivų taršą, misiją. Tai padės sustiprinti Baltijos jūros aplinkos apsaugos...

Skaityti toliau

Plečiama žaliųjų pirkimų erdvė

by Ditė Česėkaitė
2021 04 01
0
Plečiama žaliųjų pirkimų erdvė

Balandžio 1 d. įsigalioję aplinkos ministro patikslinti reikalavimai žaliesiems pirkimams praplečia šių pirkimų erdvę ir atveria galimybes lengviau juos vykdyti....

Skaityti toliau

Stabdykime miško teršimą automobilių atliekomis

by Jonas Vaiškūnas
2021 03 28
0
Stabdykime miško teršimą automobilių atliekomis

Senųjų Trakų seniūnijoje rastos bevertės automobilių atliekos neteisėtai buvo pašalintos kartu su galimo teršėjo dokumentais. Ką būtina keisti, kad transporto...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • mociute apie R. Pauliukaitienė, R. Pauliukaitytė. Kova už laisvę – 1956 metai
  • Alvydas Butkus apie Dievturiai Žemgaloje atkūrė Šventąją Ugnį
  • Žodžio laisvė... apie J. Vaiškūnas. Žodžių karai: edukacija prieš švietimą (II)
  • Bartas apie V. Valiušaitis. Kas buvo Petras Cvirka
  • Jonas Vaiškūnas apie Apie Alkas.lt
Kitas straipsnis
efoto.lt | A.Vabalaitės nuotr.

Medikai jau gydo pirmąsias saulės aukas ir įspėja dėl padidėjusio jos aktyvumo

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai