Penktadienis, 18 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

Ar saugome pagrindinį Lietuvos valstybės turtą – dirvožemį?

Kristina Juozapavičiūtė, www.zaliojilietuva.eu
2012-04-29 20:10:58
1
efoto.lt | Miglės nuotr.

efoto.lt | Miglės nuotr.

efoto.lt | Miglės nuotr.
efoto.lt | Miglės nuotr.

Dirvožemis – neįkainojama vertybė. Jis pasižymi derlingumu, todėl yra pagrindinis augalų maitintojas. Tačiau dirvožemio tyrinėtojai jau prieš keliasdešimt metų prabilo apie ekologinę grėsmę šalyje – dirvožemio eroziją. Dirvožemio natūralaus derlingumo praradimo problemas nagrinėjantys mokslininkai skelbia, kad dirvožemio erozija yra ne vieno dešimtmečio neteisingo ūkininkavimo rezultatas, ir pašalinti padarytą žalą reikės ne vienerių metų. Mokslininkai deda viltis į aktyvesnį valstybės bendradarbiavimą, nes be stiprios moksliškai pagrįstos agrarinės politikos šalies žemės ūkiui gresia rimtas pavojus.

Apie dirvožemio ir aplinkos sąveiką, dirvožemio kokybės ir degradacijos vertinimo aspektus, dirvožemio derlingumo didinimą ir kt. dirvožemininkai bei agrochemikai diskutavo Lietuvos dirvožemininkų draugijos (LDD) surengtoje mokslinėje konferencijoje „Dirvožemis ir aplinka“. Renginys vyko 2012 m. kovo 22 d. Aleksandro Stulginskio universitete. Mokslininkai dalijosi atliktų ilgalaikių tyrimų duomenimis bei išreiškė rimtą susirūpinimą dėl Lietuvos dirvožemio būklės, tęstinių tyrimų būtinybės bei poreikio formuoti moksliškai pagrįstą valstybės agrarinę politiką.

Kuo dirvožemis humusingesnis, tuo jis pajėgesnis natūraliai auginti gausesnį augalų derlių, nes turi daugiau maisto medžiagų, geresnės jo fizikinės savybės. Humuso sluoksnis dirvožemyje – tai lyg visos ekosistemos veidrodis, kuriame atsispindi visų jos komponenčių veikla, o taip pat ir aplinkos poveikis tai ekosistemai.

Pasaulyje dirvožemio erozija susidomėta ne taip seniai. Lietuviai gali didžiuotis, nes mūsų šalies mokslininkai yra vieni iš pirmųjų pasaulyje, pradėjusių tyrinėti ūkinės veiklos sukeltas dirvožemio derlingumo praradimo problemas. Habil. dr. B. Jankauskas perspėja, kad pažinti dirvožemio erozijos procesus, gebėti prognozuoti pažeidimų padarinius ir valdyti tuos procesus yra labai svarbus globalinės reikšmės uždavinys.

Dirvožemio erozija – viršutinio derlingo žemės sluoksnio irimas, sukeltas gamtinių reiškinių (kritulių, vėjo) ar žmogaus veiklos. Žmogaus veiklos sukeltos dirvožemio erozijos padariniai kur kas sunkesni. Didžioji dalis Lietuvos dirvožemių yra paveikti žmogaus. Dirvožemio ardymas dažniausiai prasideda mechaniškai pažeidus augalinę dangą. Žemės dirbimo padargai ardo ir lygaus dirvožemio ariamąjį sluoksnį, ir kalvoto reljefo šlaitus. Ypač daug dirvožemio prarandama dirbamuosiuose laukuose, esančiuose ne prie miškų, nes lietus ir vėjas čia daro didesnę įtaką. Kuo ilgiau suarta dirva lieka neapsėta, tuo daugiau nupustoma arba nuplaunama viršutinio, derlingiausio dirvožemio sluoksnio.

Pasak prof. habil. dr. M. Eidukevičienės, naujausi dirvožemio tyrimų rezultatai perspėja apie tai, jog net su mokslo pagalba pažaboti dirvožemio cheminius procesus yra daug sudėtingiau nei buvo manyta. Dr. D. Karčauskienės teigimu, apie dirvožemio degradaciją yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių, jog tai ne vien agrochemikų problematika. Mokslininkė įsitikinusi, kad dirvožemio erozija yra tarpdisciplininių tyrimų objektas, intensyvėjančio žemės ūkio bei klimato kaitos kontekste tampantis vis aktualesniu. Dirvožemio erozijos tyrimai labai svarbūs aplinkosaugos prasme, nes dirvožemis, ypač nuo kalvoto reljefo šlaitų, nuplaunamas kartu su visais ekosistemą griaunančiais elementais – naudotomis trąšomis, pesticidais ir pan. Prasidėjusi viename taške ši tarša plinta į aplinką, nusėda ežeruose, upėse ir patenka į Baltijos jūrą.

Prof. habil. dr. V. Žekonienė kaip vieną progresyviausių sprendimų dirvožemio taršos bei žemės ūkio vystymo problemoms spręsti siūlo moksliniais tyrimais pagrįstą agrarinę politiką, orientuotą į ekologinį žemės ūkį. Jos manymu, žemės ūkio ekologizavimas prisidėtų prie aplinkosaugos stiprinimo, visuomenės sveikatos gerinimo, o taip pat turėtų teigiamų ekonominių bei socialinių pasekmių. Mokslininkės nuomone, pasitaiko, kad dirvožemininkų bei agrochemikų atliekamų tyrimų rezultatai būna ignoruojami valstybinių institucijų, todėl ji drąsiai ragina kolegas savo darbais bei aktyvesniu dalyvavimu daryti įtaką valdžios priimamiems sprendimams ir taip kartu kurti stipresnę valstybę. „Aš už ekologiją, Lietuvoje užaugintą produktą Lietuvos gyventojams“, – teigia mokslininkė. Žemės ūkio ekologizavimas yra sudėtingas procesas, kurį apsunkina keletas priežasčių:

– šalyje nėra moksliškai pagrįstos agrarinės politikos;
– ekologiniuose ūkiuose auginama per mažai gyvulių;
– neracionali pasėlių struktūra;
– nesilaikoma augalų auginimo technologijų,
– kvalifikuotų konsultantų trūkumas;
– dėl agrarinio neišprusimo kuriami vartotoją klaidinantys ženklai;
– dirvožemio mitybos elementų deficitas ir kt.

Dirvožemio natūralaus derlingumo praradimo problemą šalies ekologiniuose ūkiuose tyrinėjanti V. Žekonienė įspėja, kad to priežastis – sutrikusi mažoji biologinė medžiagų apykaita dirvožemyje, kai su augalų derliumi išneštos biogeninės kilmės medžiagų dalies nesugebama kompensuoti organinėmis trąšomis. Dirvožemio agrocheminių savybių rodikliams įtakos turi skirtingų žemdirbystės sistemų poveikis. Dirvožemio derlingumą galima palaikyti auginant daugiametes žoles tinkamoje augalų sėjomainoje. Bet ją įdiegti nedideliame ekologiniame ūkyje yra sudėtinga, nes tam reikalinga praktika bei mokslinės žinios. Mokslininkės nuomone, geriausius rezultatus duoda augalininkystės – gyvulininkystės ūkių kryptis. Pažangiausi ekologiniai šalies ūkiai, demonstruojantys geriausius derlingumo rodiklius, yra tie, kuriuose teisingai išlaikomos augalininkystės ir gyvulininkystės proporcijos.

Prof. habil. dr. A. J. Motuzas akcentavo, kad, nepaisant finansinių sunkumų, dirvožemio organinės dalies sauga ir dirvožemio erozijos stebėsena turėtų išlikti svarbiausiomis Lietuvos dirvožemininkų draugijos veiklos kryptimis.

Lietuvos dirvožemininkų draugija yra savanoriška ir savarankiška dirvotyros ir agrochemijos srityse dirbančių Lietuvos Respublikos piliečių asociacija. Draugija yra subūrusi mokslininkus ir žemės ūkio darbuotojus spręsti aktualius teorinius bei praktinius dirvotyros ir jai artimų mokslų (agrochemijos, žemdirbystės, žemėtvarkos ir melioracijos, ekologijos ir kt.) uždavinius. LDD vykdomos veiklos apima racionalaus dirvožemių ir žemės resursų panaudojimo, jų pasikeitimo prognozavimo bei dirvožemio apsaugos ir jo derlingumo didinimo sritis, Lietuvos dirvožemių tyrimo duomenų bazės sudarymą ir daugelį kitų. Asociacija taip pat aktyviai dalyvauja sprendžiant dirvožemio ekologijos problemas. Vienas iš LDD veiklos įgyvendinamų uždavinių yra moksliškai pagrįstos visuomenės nuomonės aktualiais žemės naudojimo ir tausojimo klausimais formavimas. Draugijos nariai bendradarbiauja su Lietuvos valstybės valdžios ir valdymo institucijomis, nevyriausybinėmis organizacijomis, aktyviai palaiko ryšius su kitų šalių dirvotyros specialistais, jų asociacijomis ir tarptautinėmis organizacijomis.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Kodėl svarbu saugoti biologinę įvairovę?

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Artūras Gotautas says:
    13 metų ago

    “- šalyje nėra moksliškai pagrįstos agrarinės politikos;
    – ekologiniuose ūkiuose auginama per mažai gyvulių;
    – neracionali pasėlių struktūra;
    – nesilaikoma augalų auginimo technologijų,
    – kvalifikuotų konsultantų trūkumas;
    – dėl agrarinio neišprusimo kuriami vartotoją klaidinantys ženklai;
    – dirvožemio mitybos elementų deficitas ir kt.”
    Šitie “kirminai” ir “kirmėlės” naikina Lietuvos dirvožemi…Kai pradeda kyštis į Motulę Gamtą visokie “kvalifikuoti”(kvaili-fikuoti),tada prasideda bėdos,nes jie patys sukeldami problemas,paskui sprendžia jas,tai įrodydami problemų svarbumą..Kad juos kur tuos “kvaili-fikuotus” “spec-įlistus” -“speckvailiai-klasifikuoti”..
    Kad jiems taip PerKūną PraAkėtu su visais GiluMiniais PaDargais,tada gal SusiProtėtu nors ties tą Vietą…

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

„Postcosmos“
Kultūra

Po žvaigždėtu dangumi – penktasis „Postcosmos“ susitikimas

2025 07 18
Konstitucinis teismas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

KT pasigedo argumentų S. Gentvilo prašyme dėl sodininkų bendrijų

2025 07 17
Teismas, nuosprendis |
Lietuvoje

Energetikos ministerija ir kompanija „Veolia“ pasiekė taikos susitarimą

2025 07 17
Liūtis
Gamta ir žmogus

Liūtys jau atnešė nemažų nuostolių gyventojams

2025 07 17
Automobiliai
Lietuvoje

Klaipėda toliau didina automobilių stovėjimo vietų skaičių daugiabučių kiemuos

2025 07 17
Į skautų stovyklą Kairėnuose susirinks daugiau nei 2300 skautų iš viso pasaulio!
Lietuvoje

Panevėžys ruošiasi tapti Lietuvos skautų centru

2025 07 17
Pratybos
Lietuvoje

Panevėžio rajone – taktikos pratybos „Karaliaus kirtis 2025“

2025 07 17
Elektra
Energetika

Vyriausybė pritarė elektros tinklų pralaidumų paskirstymui

2025 07 17

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Budweiser apie A. Medalinskas. D. Trampo pažadai: viltys, rūkas ir ir leidimas dar 50 dienų daužyti Ukrainą?
  • Rimgaudas apie Naujosios Zelandijos istorikas Skotas Fluti: apie sugrįžimą prie lietuviškų šaknų, atminties kultūros ir muziejų vaidmenį šiandienos pasaulyje
  • +++ apie D. Trampas: „Patriot“ raketos jau pakeliui į Ukrainą
  • Budweiser apie D. Trampas: „Patriot“ raketos jau pakeliui į Ukrainą

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Lieka galioti LGGRTC direktoriaus priimti sprendimai keisti gatvių pavadinimus
  • Po žvaigždėtu dangumi – penktasis „Postcosmos“ susitikimas
  • A. Medalinskas. D. Trampo pažadai: viltys, rūkas ir ir leidimas dar 50 dienų daužyti Ukrainą?
  • KT pasigedo argumentų S. Gentvilo prašyme dėl sodininkų bendrijų

Kiti Straipsniai

Žemės ūkis | zum.lrv.lt

Numatomas rekordinis ekologinės gamybos augimas

2025 07 15
Saugokimės ligų, plintančių per vandenį

Specialistai ragina šulinių vandenį gerti tik įsitikinus, kad jis saugus

2025 07 11
Ruoniukai

Į jūrą išleisti pirmieji išgelbėti ruoniukai

2025 07 10
Aplinkos ministras Povilas Poderskis

P. Poderskis siūlo ES imtis veiksmų prieš Rusijos šešėlinį laivyną

2025 07 09
Aplinkos tarša

Norintys gauti kompensaciją tvariam judumui turi paskubėt

2025 06 30
Techninė apžiūra

E. Sabutis siūlo pačioms valstybėms apsispręsti dėl techninių apžiūrų dažnio

2025 06 05
Birželio 1 d. įsigalioja Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pataisos | Asociatyvi nuotr.

Birželio 1 d. įsigalioja Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pataisos

2025 06 03
Linas Jonauskas | Seimo kanceliarijos nuotr.

L. Jonauskas ragina nuo taršos gelbėti Žibos upelį

2025 05 29
„Open Spirit 2025“

„Open Spirit 2025“ pabaigoje – įspūdingi radiniai Baltijos jūroje

2025 05 23
G. Paluckas lankosi Suomijoje

G. Paluckas susitiko su aukščiausiais Suomijos vadovais

2025 05 19

Skaitytojų nuomonės:

  • Budweiser apie A. Medalinskas. D. Trampo pažadai: viltys, rūkas ir ir leidimas dar 50 dienų daužyti Ukrainą?
  • Rimgaudas apie Naujosios Zelandijos istorikas Skotas Fluti: apie sugrįžimą prie lietuviškų šaknų, atminties kultūros ir muziejų vaidmenį šiandienos pasaulyje
  • +++ apie D. Trampas: „Patriot“ raketos jau pakeliui į Ukrainą
  • Budweiser apie D. Trampas: „Patriot“ raketos jau pakeliui į Ukrainą
  • Vilna apie L. Kalėdienė. Žalgiris šiandien
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
efoto.lt | A.Vabalaitės nuotr.

Medikai jau gydo pirmąsias saulės aukas ir įspėja dėl padidėjusio jos aktyvumo

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

Furnitūra | fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai