Trečiadienis, 8 vasario, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

Ar saugome pagrindinį Lietuvos valstybės turtą – dirvožemį?

Kristina Juozapavičiūtė
2012-04-29 20:10:58
1
efoto.lt | Miglės nuotr.

efoto.lt | Miglės nuotr.

efoto.lt | Miglės nuotr.
efoto.lt | Miglės nuotr.

Dirvožemis – neįkainojama vertybė. Jis pasižymi derlingumu, todėl yra pagrindinis augalų maitintojas. Tačiau dirvožemio tyrinėtojai jau prieš keliasdešimt metų prabilo apie ekologinę grėsmę šalyje – dirvožemio eroziją. Dirvožemio natūralaus derlingumo praradimo problemas nagrinėjantys mokslininkai skelbia, kad dirvožemio erozija yra ne vieno dešimtmečio neteisingo ūkininkavimo rezultatas, ir pašalinti padarytą žalą reikės ne vienerių metų. Mokslininkai deda viltis į aktyvesnį valstybės bendradarbiavimą, nes be stiprios moksliškai pagrįstos agrarinės politikos šalies žemės ūkiui gresia rimtas pavojus.

Apie dirvožemio ir aplinkos sąveiką, dirvožemio kokybės ir degradacijos vertinimo aspektus, dirvožemio derlingumo didinimą ir kt. dirvožemininkai bei agrochemikai diskutavo Lietuvos dirvožemininkų draugijos (LDD) surengtoje mokslinėje konferencijoje „Dirvožemis ir aplinka“. Renginys vyko 2012 m. kovo 22 d. Aleksandro Stulginskio universitete. Mokslininkai dalijosi atliktų ilgalaikių tyrimų duomenimis bei išreiškė rimtą susirūpinimą dėl Lietuvos dirvožemio būklės, tęstinių tyrimų būtinybės bei poreikio formuoti moksliškai pagrįstą valstybės agrarinę politiką.

Kuo dirvožemis humusingesnis, tuo jis pajėgesnis natūraliai auginti gausesnį augalų derlių, nes turi daugiau maisto medžiagų, geresnės jo fizikinės savybės. Humuso sluoksnis dirvožemyje – tai lyg visos ekosistemos veidrodis, kuriame atsispindi visų jos komponenčių veikla, o taip pat ir aplinkos poveikis tai ekosistemai.

Pasaulyje dirvožemio erozija susidomėta ne taip seniai. Lietuviai gali didžiuotis, nes mūsų šalies mokslininkai yra vieni iš pirmųjų pasaulyje, pradėjusių tyrinėti ūkinės veiklos sukeltas dirvožemio derlingumo praradimo problemas. Habil. dr. B. Jankauskas perspėja, kad pažinti dirvožemio erozijos procesus, gebėti prognozuoti pažeidimų padarinius ir valdyti tuos procesus yra labai svarbus globalinės reikšmės uždavinys.

Dirvožemio erozija – viršutinio derlingo žemės sluoksnio irimas, sukeltas gamtinių reiškinių (kritulių, vėjo) ar žmogaus veiklos. Žmogaus veiklos sukeltos dirvožemio erozijos padariniai kur kas sunkesni. Didžioji dalis Lietuvos dirvožemių yra paveikti žmogaus. Dirvožemio ardymas dažniausiai prasideda mechaniškai pažeidus augalinę dangą. Žemės dirbimo padargai ardo ir lygaus dirvožemio ariamąjį sluoksnį, ir kalvoto reljefo šlaitus. Ypač daug dirvožemio prarandama dirbamuosiuose laukuose, esančiuose ne prie miškų, nes lietus ir vėjas čia daro didesnę įtaką. Kuo ilgiau suarta dirva lieka neapsėta, tuo daugiau nupustoma arba nuplaunama viršutinio, derlingiausio dirvožemio sluoksnio.

Pasak prof. habil. dr. M. Eidukevičienės, naujausi dirvožemio tyrimų rezultatai perspėja apie tai, jog net su mokslo pagalba pažaboti dirvožemio cheminius procesus yra daug sudėtingiau nei buvo manyta. Dr. D. Karčauskienės teigimu, apie dirvožemio degradaciją yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių, jog tai ne vien agrochemikų problematika. Mokslininkė įsitikinusi, kad dirvožemio erozija yra tarpdisciplininių tyrimų objektas, intensyvėjančio žemės ūkio bei klimato kaitos kontekste tampantis vis aktualesniu. Dirvožemio erozijos tyrimai labai svarbūs aplinkosaugos prasme, nes dirvožemis, ypač nuo kalvoto reljefo šlaitų, nuplaunamas kartu su visais ekosistemą griaunančiais elementais – naudotomis trąšomis, pesticidais ir pan. Prasidėjusi viename taške ši tarša plinta į aplinką, nusėda ežeruose, upėse ir patenka į Baltijos jūrą.

Prof. habil. dr. V. Žekonienė kaip vieną progresyviausių sprendimų dirvožemio taršos bei žemės ūkio vystymo problemoms spręsti siūlo moksliniais tyrimais pagrįstą agrarinę politiką, orientuotą į ekologinį žemės ūkį. Jos manymu, žemės ūkio ekologizavimas prisidėtų prie aplinkosaugos stiprinimo, visuomenės sveikatos gerinimo, o taip pat turėtų teigiamų ekonominių bei socialinių pasekmių. Mokslininkės nuomone, pasitaiko, kad dirvožemininkų bei agrochemikų atliekamų tyrimų rezultatai būna ignoruojami valstybinių institucijų, todėl ji drąsiai ragina kolegas savo darbais bei aktyvesniu dalyvavimu daryti įtaką valdžios priimamiems sprendimams ir taip kartu kurti stipresnę valstybę. „Aš už ekologiją, Lietuvoje užaugintą produktą Lietuvos gyventojams“, – teigia mokslininkė. Žemės ūkio ekologizavimas yra sudėtingas procesas, kurį apsunkina keletas priežasčių:

– šalyje nėra moksliškai pagrįstos agrarinės politikos;
– ekologiniuose ūkiuose auginama per mažai gyvulių;
– neracionali pasėlių struktūra;
– nesilaikoma augalų auginimo technologijų,
– kvalifikuotų konsultantų trūkumas;
– dėl agrarinio neišprusimo kuriami vartotoją klaidinantys ženklai;
– dirvožemio mitybos elementų deficitas ir kt.

Dirvožemio natūralaus derlingumo praradimo problemą šalies ekologiniuose ūkiuose tyrinėjanti V. Žekonienė įspėja, kad to priežastis – sutrikusi mažoji biologinė medžiagų apykaita dirvožemyje, kai su augalų derliumi išneštos biogeninės kilmės medžiagų dalies nesugebama kompensuoti organinėmis trąšomis. Dirvožemio agrocheminių savybių rodikliams įtakos turi skirtingų žemdirbystės sistemų poveikis. Dirvožemio derlingumą galima palaikyti auginant daugiametes žoles tinkamoje augalų sėjomainoje. Bet ją įdiegti nedideliame ekologiniame ūkyje yra sudėtinga, nes tam reikalinga praktika bei mokslinės žinios. Mokslininkės nuomone, geriausius rezultatus duoda augalininkystės – gyvulininkystės ūkių kryptis. Pažangiausi ekologiniai šalies ūkiai, demonstruojantys geriausius derlingumo rodiklius, yra tie, kuriuose teisingai išlaikomos augalininkystės ir gyvulininkystės proporcijos.

Prof. habil. dr. A. J. Motuzas akcentavo, kad, nepaisant finansinių sunkumų, dirvožemio organinės dalies sauga ir dirvožemio erozijos stebėsena turėtų išlikti svarbiausiomis Lietuvos dirvožemininkų draugijos veiklos kryptimis.

Lietuvos dirvožemininkų draugija yra savanoriška ir savarankiška dirvotyros ir agrochemijos srityse dirbančių Lietuvos Respublikos piliečių asociacija. Draugija yra subūrusi mokslininkus ir žemės ūkio darbuotojus spręsti aktualius teorinius bei praktinius dirvotyros ir jai artimų mokslų (agrochemijos, žemdirbystės, žemėtvarkos ir melioracijos, ekologijos ir kt.) uždavinius. LDD vykdomos veiklos apima racionalaus dirvožemių ir žemės resursų panaudojimo, jų pasikeitimo prognozavimo bei dirvožemio apsaugos ir jo derlingumo didinimo sritis, Lietuvos dirvožemių tyrimo duomenų bazės sudarymą ir daugelį kitų. Asociacija taip pat aktyviai dalyvauja sprendžiant dirvožemio ekologijos problemas. Vienas iš LDD veiklos įgyvendinamų uždavinių yra moksliškai pagrįstos visuomenės nuomonės aktualiais žemės naudojimo ir tausojimo klausimais formavimas. Draugijos nariai bendradarbiauja su Lietuvos valstybės valdžios ir valdymo institucijomis, nevyriausybinėmis organizacijomis, aktyviai palaiko ryšius su kitų šalių dirvotyros specialistais, jų asociacijomis ir tarptautinėmis organizacijomis.

Spausdinti 🖨

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Artūras Gotautas says:
    11 metų ago

    “- šalyje nėra moksliškai pagrįstos agrarinės politikos;
    – ekologiniuose ūkiuose auginama per mažai gyvulių;
    – neracionali pasėlių struktūra;
    – nesilaikoma augalų auginimo technologijų,
    – kvalifikuotų konsultantų trūkumas;
    – dėl agrarinio neišprusimo kuriami vartotoją klaidinantys ženklai;
    – dirvožemio mitybos elementų deficitas ir kt.”
    Šitie “kirminai” ir “kirmėlės” naikina Lietuvos dirvožemi…Kai pradeda kyštis į Motulę Gamtą visokie “kvalifikuoti”(kvaili-fikuoti),tada prasideda bėdos,nes jie patys sukeldami problemas,paskui sprendžia jas,tai įrodydami problemų svarbumą..Kad juos kur tuos “kvaili-fikuotus” “spec-įlistus” -“speckvailiai-klasifikuoti”..
    Kad jiems taip PerKūną PraAkėtu su visais GiluMiniais PaDargais,tada gal SusiProtėtu nors ties tą Vietą…

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Vėjo jėgainės | am.lrv.lt nuotr..

Jūrinio vėjo elektrinių parkams – ES parama

2023 02 01
Kodėl verta atkreipti dėmesį į skardinę stogo dangą? | freepik.com nuotr.

Kodėl verta atkreipti dėmesį į skardinę stogo dangą?

2023 02 01
Tarša | am.lrv.lt nuotr.

Griežčiau ribojama dulkes kelianti ūkinė veikla

2023 01 31
Vėjo jėgainės | lrv.lt nuotr.

Aptarti galimi vėjo energetikos iššūkiai

2023 01 30
Pajūryje pradedama statyti „sanatorija“ nukentėjusiems Baltijos jūros gyvūnams

Mokslininkai stebi ruoniukų keliones

2023 01 22
Burlaivis | klaipeda.lt nuotr.

Klaipėdą papuoš „Baltic Sail“ burlaiviai

2023 01 07
Klimato kaita | europarl.europa.eu nuotr.

Penkios atgarsio sulaukusios knygos apie aplinkosaugą

2023 01 07
Fejerverkai | pixabay.com, Geralt nuotr.

Aplinkosaugininkai ragina nepirkti fejerverkų

2022 12 27
Fejerverkai: kaip šventinis reginys veikia aplinkos orą? | lrv.lt nuotr.

Fejerverkai – žavi, bet žalinga pramoga

2022 12 24
Taršą Baltijos jūroje stebės bepilotis | a,.lrv.lt nuotr.

Taršą Baltijos jūroje stebės bepilotis

2022 12 21
Rodyti daugiau

Naujienos

LMTA Centriniai rūmai | D. Matvejevo nuotr.
Istorija

Lietuvos muzikos ir teatro akademijai – 90 metų

2023 02 07
Ulfas Kristersonas ir Gitanas Nausėda | R. Dačkaus nuotr.
Lietuvoje

Lietuvoje vieši Švedijos Ministras Pirmininkas

2023 02 07
Automobilių numeriai | regitra.lt nuotr.
Lietuvoje

„Regitra“ pristato 44 naujus numerio ženklų derinius

2023 02 07
AIPP Žaliasis koridorius | kaunas.lt nuotr.
Lietuvoje

Kaunas atveria erdves inovacijų kūrėjams

2023 02 07
Vėjo elektrinės | enmin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Pernai vėjo jėgainių galia išaugo trečdaliu

2023 02 07
sam.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Aptarta, kaip stiprinti medikų saugumą

2023 02 07
Seimo kanceliarijos archyvo nuotr.
Lietuvoje

Vasario 9 d. – neeilinė Seimo sesija

2023 02 07
Aplinkos ministras lankosi kadagynuose | am.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Atsigaunantys kadagynai lauks lankytojų

2023 02 07
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • WILDKATvli apie Prie URM vyks piketas – prieš J.Noreikos atminimo juodinimą, už – L.Linkevičiaus atstatydinimą (video)
  • Edelbrocklpt apie Prie URM vyks piketas – prieš J.Noreikos atminimo juodinimą, už – L.Linkevičiaus atstatydinimą (video)
  • Rachiogbn apie Prie URM vyks piketas – prieš J.Noreikos atminimo juodinimą, už – L.Linkevičiaus atstatydinimą (video)
  • Flexiblepvn apie Prie URM vyks piketas – prieš J.Noreikos atminimo juodinimą, už – L.Linkevičiaus atstatydinimą (video)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Lietuvos muzikos ir teatro akademijai – 90 metų
  • Lietuvoje vieši Švedijos Ministras Pirmininkas
  • „Regitra“ pristato 44 naujus numerio ženklų derinius
  • Gintaro įlanka atgims naujai
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Jūrinio vėjo elektrinių parkams – ES parama

by Ditė Česėkaitė
2023 02 01
0
Vėjo jėgainės | am.lrv.lt nuotr..

Lietuvai siekiant plėtoti jūrinio vėjo elektrines Baltijos jūroje ir mažinti šalies priklausomybę nuo elektros importo, Energetikos ministerija su Centrine projektų...

Skaityti toliau

Kodėl verta atkreipti dėmesį į skardinę stogo dangą?

by daiva
2023 02 01
1
Kodėl verta atkreipti dėmesį į skardinę stogo dangą? | freepik.com nuotr.

Kiekvienas lietuvis nori sutaupyti, tačiau dažnai netinkamai pasirenka ir už vieną daiktą tenka mokėti dukart. Kaip išsirinkti stogą, kad jo...

Skaityti toliau

Griežčiau ribojama dulkes kelianti ūkinė veikla

by Ditė Česėkaitė
2023 01 31
0
Tarša | am.lrv.lt nuotr.

Aplinkos ministras kartu su sveikatos apsaugos ministru vienam kenksmingiausių sveikatai teršalų – kietosioms dalelėms KD2,5 – nustatė griežtesnes ribines vertes,...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • WILDKATvli apie Prie URM vyks piketas – prieš J.Noreikos atminimo juodinimą, už – L.Linkevičiaus atstatydinimą (video)
  • Edelbrocklpt apie Prie URM vyks piketas – prieš J.Noreikos atminimo juodinimą, už – L.Linkevičiaus atstatydinimą (video)
  • Rachiogbn apie Prie URM vyks piketas – prieš J.Noreikos atminimo juodinimą, už – L.Linkevičiaus atstatydinimą (video)
  • Flexiblepvn apie Prie URM vyks piketas – prieš J.Noreikos atminimo juodinimą, už – L.Linkevičiaus atstatydinimą (video)
  • Candyvyp apie Prie URM vyks piketas – prieš J.Noreikos atminimo juodinimą, už – L.Linkevičiaus atstatydinimą (video)
Kitas straipsnis
efoto.lt | A.Vabalaitės nuotr.

Medikai jau gydo pirmąsias saulės aukas ir įspėja dėl padidėjusio jos aktyvumo

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai