Vilniuje vis dar yra įmonių, kurios apie savo veiklą ir teikiamas paslaugas gyventojams praneša tik anglų kalba. Valstybinė kalbos inspekcija rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais tikrino sostinės viešuosius užrašus bei išorinę reklamą. Dėl nustatytų pažeidimų dešimčiai įmonių vadovų nurodyta iškabose pateikti žinias lietuviškai.
Tikrintos sostinės gatvės ir oro uosto teritorija
Valstybinės kalbos inspekcijos darbuotojai tikrino viešuosius užrašus ir išorinę reklamą Antakalnio, Krokuvos, Laumėnų, Linkmenų, Lvivo, M. Mažvydo, Nidos, Šatrijos ir Videniškių gatvėse, Nemenčinės plente, Pilaitės prospekte, Rodūnios kelyje bei Vilniaus oro uosto teritorijoje.
Tikrinta, ar įvairias paslaugas teikiančių įmonių ir įstaigų viešieji užrašai pateikiami valstybine lietuvių kalba ir ar jie atitinka kalbos taisyklingumo reikalavimus.
Dažniausias pažeidimas – paslaugos pristatomos tik angliškai
Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo 17 straipsnyje nustatyta, kad viešieji užrašai Lietuvoje turi būti valstybine kalba.
Šis reikalavimas taikomas ir klientams bei paslaugų vartotojams skirtoms viešoms žinioms, taip pat vaizdinei reklamai.
Pasak Kalbos inspekcijos, vienas dažniausių nustatytų pažeidimų – įmonės veiklos pobūdžio nurodymas vien užsienio, paprastai anglų, kalba.
Tarp tokių įmonių yra grožio ir masažo salonų, vyrų kirpyklų bei odontologijos klinikų. Kai kurios jų tik angliškai nurodo ne vien savo veiklos pobūdį, bet ir teikiamas paslaugas bei darbo laiką.
Dešimčiai įmonių nurodyta pažeidimus pašalinti
Dėl nustatytų pažeidimų Valstybinė kalbos inspekcija išsiuntė raštus dešimties įmonių vadovams. Jiems nurodyta iškabose pateikiamas žinias užrašyti lietuviškai.
Inspekcijos duomenimis, keturios įmonės šiuos nurodymus jau įvykdė.
Ankstesni patikrinimai Vilniuje taip pat atskleidė viešųjų užrašų nevalstybine kalba atvejų. Šį kartą pateikti duomenys primena, kad lietuvių kalbos vartojimą viešuosiuose užrašuose nustato įstatymas.
Parengta pagal Valstybinės kalbos inspekcijos pranešimą.
Šiuo metu greta visų fizinių ir informacinių invazinių kultūrų skverbčių aktualiausia tapo lietuvybės išsaugojimas ir puoselėjimas. Ir pirmiausiai, esminės mūsų tapatybės dalies – lietuvių kalbos.
Kalbos kultūra. Užtenka pasiklausyti, kad ir LNK muzikinės laidos „Lietuvos balsas“ bei keleto mūsų sportinės religijos krepšinio komentatorių ar „neredaguotų“, transliacijų ir ne tas žodis – plaukai šiaušiasi. „Enterteinminti, graži maikė, faina, podkastas, svičiolas, ispaniškas pikenrolas, speisingas, hendšeikingas, kancelinimas, bukinimas (rezervavimo prasme), aplikavimas, hendofas, lAikas, feikas, klikas, heiteris, tūsas, tusovkė, tipo…“ ar mitinge iš Maslobojevo lūpų išgirstas „obidna“. Tai tik keletas kalbos „perliukų“, kurie pačiu didžiausiu intensyvumu diegiami ir jaunuomenei, ir moderniais norinčiai atrodyti viduriniajai kartai ar išsprūsta automatiškai. Ar ne taip, Augustai Šuliauskai, kuris atrodai, bene, geriausiai suprantantis taktines krepšinio gudrybes? Atrodo, kad neeilinis dėmesys sutelktas į tris abėcėlei peršamas raides bus pražiūrėjęs kas jau išėjo gerokai už krašto be didelio rašto. Bet ko norėti, jei garsus e-kultūros portalas kviečia į …turą po dvarus.
Prieš keletą dešimtmečių transliuotas LRT kalbos kultūrai skirtas valandėles yra būtiniausių būtinybė atnaujinti, bet pirmiausiai, matomai, reikia sudaryti šių žodžių – piktžolių bent jau šimtinės žodynėlį, suieškant tinkamus lietuviškus atitikmenis, nors tai ir nėra taip jau paprasta. Sukau galvą kuo galėtų būti pakeistas patogiai „klikas“ – pelės spustelėjimas ir į galvą teatėjo „dilgis, dilgčius“. Neatmetu, kad kliko nebūtų galima oficialiai pripažinti tarptautiniu žodžiu. Palieku tai specialistams ir tautai, optimistiškai prisimindamas, kaip kovos su „četyriochkalbyste“ – Atgimimo laikais buvo įveiktas automobilio „bardačiokas“. Ir, jeigu, apie visą šią keičiančių slavizmus anglicizmų įsprūsties informaciniuose kanaluose kalbinę bakchanaliją yra viešai tylima, tai laikas sukrusti valdžios struktūroms.
Duoti užduotį Lietuvių kalbos institutui, kažkuriai inspekcijai, pasverti jų pajėgumus ir paleisti ištisą tiek pramoginio muzikinio pasaulio, tiek ir sporto ar politikos komentavimo atlietuvinimo procesą. Gal per daugiausiai metus ir susitvarkytume po auklėjamojo etapo, valstybinės kalbos įstatymo priminimo ir keleto piniginių egzekucijų paviešinimo.
Siūlyčiau persižiūrėti ir paties straipsnius bei pasisakymus – šiukšlyno daug.
anonime – duok pavyzdžių iš straipsnių. Gal tarptautinių žodžių daugoka, bet pabandyk pats rašyt už ačiū ir paties labui
taip, sau pasiteisinimą visada rasti.
Arkliagalvi – mano tekstai palyginus su tuo ką pateikiau yra visai pakenčiami
Valstybinės Kalbos Inspekcija dirba nenuosekliai. Vilniuje, Jeruzalės rajone, kalvarijose sudėliotos šiukšlių dėžės su ryškiais rusiškais uẓ̌rašais. Tas prekės ẓ̌enklas Lietuvoje neregistruotas. Kaltininko nubausti neskubama.
Taip, kad VKI dirba įtartinai, sakytų ir tai, jog ji tarsi dėl akių – netinkamai surašė Vilniaus savivaldybei reikalavimą pašalinti lenkiškai užrašytus dviejų kaimų pavadinimus jų vietą žyminčiose lentelėse. Dėl to savivaldybė tai nevykdė, o teismas pripažino reikalavimą netinkamai surašytą, todėl neturėjo pagrindo įpareigoti savivaldybę reikalavimą įvykdyti. Šis reikalas, regis, taip ir nėra iki šiol VKI išspręstas.
Tai rašyk pareiškimą Kultūros ministrui, kad nori dirbti Kalbos inspekcijos viršininke(-u), gal daugiau darbų nuveiksi?
Nejaugi LKK nesugeba tinkamai parašyti nutarimo???
Ar VKI?
Reikalas čia – dėl teisinės dalies.
Matosi, kad pats labi ‘supratingas’, taigi tiktum.