Rugsėjo 19 d., šeštadienį, 17.30–24.00 val. Kernavės piliakalniuose vyks tradicinė Rudens lygiadienio ir Baltų vienybės šventė. Vakaro vyksmuose susijungs senieji papročiai, ugnis, muzika, sutartinės, šiuolaikinės šviesų instaliacijos, teatras ir dangaus ženklų pažinimas. Šventę pradės žygis po Kernavės kraštovaizdį, o vidurnakčio link ją užbaigs naktišokiai.
Šiemet šventė rengiama keliomis dienomis anksčiau už patį astronominį metų virsmą ir Baltų vienybės dieną – artimiausią šeštadienį, kad Kernavėje galėtų susiburti žmonės iš įvairių Lietuvos vietų.
Astronominis rudens lygiadienis 2026 m. įvyks rugsėjo 23 d. 3.05 val. Lietuvos laiku. Tuo metu Saulės centras kirs dangaus pusiaują ir persikels į pietinį dangaus pusrutulį – Šiaurės pusrutulyje prasidės astronominis ruduo.
Kernavė – vieta, kur kraštovaizdis kalba apie tūkstantmečius
Tokiai šventei Kernavė pasirinkta neatsitiktinai. Kernavės archeologinė vietovė nuo 2004 m. yra įrašyta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Jos archeologiniai sluoksniai liudija apie maždaug dešimt tūkstančių metų žmogaus gyvenimą šiame krašte, o penkių piliakalnių gynybinė sistema yra viena ryškiausių vietovės ypatybių.
Neries slėnis, Pajautos slėnio pievos ir piliakalnių grandinė čia sudaro ne vien archeologinį, bet ir išskirtinį kultūrinį kraštovaizdį. Rengėjai pabrėžia, kad Rudens lygiadienio šventėje šis kraštovaizdis tampa ne dekoracija, o pačia šventės dalimi.
Ugnis ant piliakalnių, sutartinių skambesys, šviesų kūriniai, apeigos ir judėjimas tarp skirtingų Kernavės erdvių turėtų leisti lankytojams ne vien stebėti reginį, bet ir patiems į jį įsitraukti. Per vaizdus, garsą, judesį ir gyvąją tradiciją bus kviečiama pajusti ryšį su protėvių pasaulėžiūra, savo šaknimis ir etnine tapatybe.
Baltų vienybę primins Saulės mūšis ir Vienybės laužas

Rudens lygiadienio šventė Kernavėje jungiama su Baltų vienybės diena, Lietuvoje ir Latvijoje minima rugsėjo 22-ąją.
Ši diena pasirinkta 1236 m. rugsėjo 22 d. įvykusiam Saulės mūšiui atminti. Jame baltų pajėgos sutriuškino Kalavijuočių ordiną. 2000 m. Lietuvos Respublikos Seimas ir Latvijos Saeima rugsėjo 22-ąją paskelbė Baltų vienybės diena.
Šią istorinę jungtį Kernavėje primins muzikinė inscenizacija „Saulės mūšis“, interaktyvi šarvų ir ginklų ekspozicija bei vakare įžiebiamas Vienybės laužas.
Vienas ryškiausių šventės vyksmų bus ir ugnies bei muzikos sąšauka tarp piliakalnių, kurioje skambės sutartinės. Dalyvaus folkloro ansambliai „Trys keturiose“, „Medgrinda“, „Laukis“, „Čiūta“ ir „Seluona“.
Nuo Pajautos legendos iki lietuviško Zodiako
Šventės programa prasidės dar šviesiu paros metu. 17.30 val. prof. Vykintas Vaitkevičius pakvies į žygį „Pajautos legenda“ po Kernavės kraštovaizdį. Žygio pradžia – prie Medinės koplyčios. Dalyviams būtina išankstinė registracija.
Vakarėjant veiks kūrybinės ir pažintinės erdvės, o sutemus piliakalniai virs didele šviesos, ugnies ir muzikos erdve.

Šventės dienotvarkė
17.30–19.30 val. – žygis „Pajautos legenda“.
Žygį ves prof. Vykintas Vaitkevičius. Susitikimo vieta – Medinė koplyčia. Būtina išankstinė registracija.
19.00–24.00 val. – instaliacija „Laumių pievos sodai“ ir Žemynos kanklių muzika.
Medinė koplyčia.
19.00–23.00 val. – edukacinė erdvė „Paukščių taku“.
Ant Pilies kalno piliakalnio.
- „Pabaigtuvių karūnos“ („ARTyn“);
- „Alus dievams ir žmonėms“ – Artūras Masiliauskas;
- „Laumių pirties vantos ir ritualai“ – Elena Gujytė-Bručienė;
- „Kai žemė vaišina dangų: protėvių apeiginės vaišės“ – Judita Korsakienė;
- „Laumių sakmių ir burtų skrynelė“ – Loreta Lichtarovičienė;
- interaktyvi šarvų ir ginklų ekspozicija „Saulės mūšis“ – klubas „Hospitalierių ordinas“;
- „Kernavė – nemieganti žemė: šešėlių teatro dirbtuvės“ – Birutė Šinkūnaitė-Golubeva.
19.30 val. – šventės atidarymas.
Muzikinė inscenizacija „Saulės mūšis“.
20.00 val. – ugnies ir muzikos sąšauka tarp piliakalnių.
Koncertas „Sutartinių sukinys“. Dalyvauja folkloro ansambliai „Trys keturiose“, „Medgrinda“, „Laukis“, „Čiūta“, „Seluona“.
20.40 val. – apeigos ir Vienybės laužas.
Apeigas ves vaidila Gediminas Žilys.
21.00 val. – grupės „Kamanių šilelis“ koncertas ir šviesų misterija.
22.00 val. – skulptūros „Šiapus / Anapus: Žaltys“ įžiebimas.
22.15 val. – spektaklis „4 Mortos“.
Kauno miesto kamerinis teatras.
23.00 val. – patyriminė paskaita „Skaitant dangaus ženklus: lietuviško Zodiako pėdsakais. Ruduo“.
Ant Aukuro kalno piliakalnio. Veda etnoastronomas Jonas Vaiškūnas.
23.20–24.00 val. – naktišokiai.
Piliakalnius perkeis šviesa ir ugnis

Didelę šventės dalį sudarys ne vien atskiri pasirodymai, o visas piliakalnių erdves jungiantis vaizdas.
Šventės meninę aplinką kurs skulptūrų ir šviesų instaliacijos. Jas įgyvendins menininkai Henrikas Orakauskas ir Arvydas Buinauskas.
Vienas pagrindinių vakaro kūrinių – „Šiapus / Anapus: Žaltys“, kurio įžiebimas numatytas 22 val. Šviesos keis piliakalnių, jų šlaitų ir Pajautos slėnio vaizdą, o ugnies ir muzikos sąšauka susies atskiras šventės erdves į vieną vyksmą.
Prie senosios baltų pasaulėjautos motyvų prisidės ir teatras – 22.15 val. Kauno miesto kamerinis teatras parodys spektaklį „4 Mortos“.
O 23 val. žmonės bus kviečiami ant Aukuro kalno pakelti akis nuo žemės į dangų. Patyriminėje paskaitoje „Skaitant dangaus ženklus: lietuviško Zodiako pėdsakais. Ruduo“ bus kalbama apie rudens dangų, lietuviškos žvaigždėžiūros paveldą ir lietuviško Zodiako pėdsakus.
Renginio rengėjai ir rėmėjai
Renginį rengia Širvintų rajono savivaldybės kultūros centras ir jo Kernavės filialas.
Pagalbininkai: asociacija „Medgrinda“, Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcija, Kernavės seniūnija ir Kernavės Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės parapija.
Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Širvintų rajono savivaldybė.
Informaciniai rėmėjai: VšĮ „Tėviškės alkas“ (Alkas.lt) ir laikraštis „Širvintų kraštas“.

























